Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo atstovės Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei Margaritai Bakienei,

Atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Švedaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, atkreipė dėmesį, kad išvadoje nurodyta, jog tiesioginis vadovas T. A. tik padarė pastabą, o ne davė nurodymą, kad pareiškėjas rašytų ne aviacijos saugumo vadovui V. K., o aviacijos saugumo skyriaus vadovui J. K..

Nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis viešojo administravimo subjektas privalo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius kiekvieną tarnybinio nusižengimo sudėties elementą, kitu atveju, tarnybinio pažeidimo konstravimas nebūtą pagrįstas, o tuo pačiu ir neteisėtas. Šiuo atveju išvadoje nurodoma, jog inkriminuoto tarnybinio nusižengimo objektas yra Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto VST vado 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-104, (toliau – ir Etikos kodeksas) 4, 5.7, 5.9, 5.22, 5.12 punktų reikalavimų pažeidimas, tačiau visi minėti punktai yra bendro pobūdžio, apibrėžiantys visų bendrai VST pareigūnų veiklos principus, tačiau nenustatantys konkrečios pareigos pareiškėjui. Išvadoje taip pat konstatuojamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto pažeidimas, kuris pranešime nebuvo nurodytas. Išvadoje inkriminuojami teisės aktų pažeidimai yra bendro pobūdžio normos, kurios yra taikomos sistemiškai, kartu su kitomis pareiškėjo funkcijas nustatančiomis normomis, taigi išvadoje nebuvo tinkamai nustatytas vienas iš tarnybinio nusižengimo elementų – objektas. Išvada iš esmės grindžiama pareiškėjo ir T. A. tarnybinių pranešimų citavimu bei prielaidomis apie tai, kad VĮ Lietuvos oro uostai darbuotojai galimai galėjo suprasti pareiškėjo išdėstytą nuomonę kaip VST oficialią nuomonę ir tai galėjo pakenkti reputacijai, tačiau tokios prielaidos ir teiginiai nėra įrodyti ar patvirtinti. Taip pat prielaidomis grindžiama ir neįrodyta aplinkybė, jog pareiškėjas tarnybinį pranešimą VĮ Lietuvos oro uostai vadovams surašė VST vardu, nors kreipėsi savo vardu, ne vien kaip VST pareigūnas, bet ir kaip pareigūnas, turintis specialiųjų aviacijos saugumo žinių. Pabrėžė, jog tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija apie pažeidimą atitiko tikrovę, neleistinas įvažiavimas į aerodromo teritoriją neginčytinas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl VST sausio 22 d. įsakymo Nr. 47TE-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui A. J.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija atitinka tikrovę, t. y. kad 2018 m. rugsėjo 18 d. į saugomą aerodromo teritoriją įvažiavo transporto priemonė, pažeidžiant Vilniaus aerodromo eismo taisyklių nuostatas, todėl iš vairuotojo buvo paimtas nuolatinis leidimas, surašyta laikino leidimo sustabdymo forma. Apie šį įvykį pareiškėjas tą pačią dieną informavo apsaugos pamainos vyresnįjį T. A., VĮ Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorių V. K. ir VĮ Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento Saugos ir kokybės atitikties skyriaus vadovą V. S..

2018 m. gruodžio 13 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 25). Pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, jog jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi savo veiksmais jis galimai pažeidė Etikos kodekso ir pareigybės aprašymo nuostatas. Pranešime pažymima, jog pamainos vyresnysis T. A. pareiškėjui nurodė, kad tarnybinį pranešimą jis turėjo surašyti ne V. K., o jo pavaldiniui J. K., kadangi, priešingu atveju, tai būtų subordinacijos pažeidimas. Pareiškėjo buvo prašoma pateikti nuomonę dėl nurodytų pažeidimų.

2018 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas surašė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 23–24). Jame tvirtinama, jog pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. jokių nurodymų ar įsakymų dėl tarnybinių pranešimų rašymo ir adresavimo iš T. A. nebuvo gavęs. Nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. sulaikyto piliečio veiksmus vertino kaip VĮ Lietuvos oro uosto Vilniaus filialo tvarkos taisyklių pažeidimą, visus paimtus iš jo dokumentus ir leidimus, kartu su pareiškėjo parašytais tarnybiniais pranešimais, perdavė paskirtų ir atsakingų asmenų žinion tolimesniems procesiniams veiksmas atlikti. Paaiškinime nurodė, jog savo veiksmais teisės aktų nuostatų nepažeidė, įgaliojimų neviršijo.

2018 m. gruodžio 27 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-1574 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus Dalinio 5-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto V. T. Vyr. Psk. A. J. veiksmų“ (b. l. 9–14). Išvadoje nurodoma, jog VST yra nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga ir VST veikla grindžiama tarnybinio pavaldumo principu, pagal kurį pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas buvo tiesiogiai pavaldus pasaugos pamainos vyresniajam T. A. ir privalėjo vykdyti jo teisėtus nurodymus. Pareiškėjas minėtą dieną nustatė pažeidimą ir surašė tarnybinius pranešimus, pasirašydamas kaip oficialus VST atstovas, nurodydamas savo pareigas, pamainos vyresniajam (tiesioginiam savo vadovui) T. A., V. S. ir V. K.. Pareiškėjo tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose nuo VST, jis pasirašė kaip oficialus VST atstovas, nurodė savo pareigas, kurie buvo adresuoti V. K. ir V. S., akivaizdžiai išreiškė asmeninę subjektyvią nuomonę (suformuluotą kaip nuo oficialaus VST atstovo). Išvadoje teigiama, jog pareiškėjo pranešimuose reiškiama asmeninė nuomonė, aprašytų veiksmų subjektyvus vertinimas, teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti, neetiški, neturintys tam pagrindo. Pareiškėjo reiškiama nuomonė vertinta kaip kritika, neigiamas kitos įstaigos veiklos, jos pareigūnų vertinimas ir šią nuomonę reikšdamas nuo VST, kaip oficialus VST atstovas, tam neturėjo teisės, t. y. nebuvo įgaliotas. Pareiškėjas vykdydamas tarnybą privalėjo elgtis ypatingai dalykiškai ir mandagiai, kad nekiltų abejonių dėl VST pareigūnų, saugančių šį objektą, profesionalumo, tačiau pareiškėjas taip nesielgė ir reiškė asmeninę neigiamą nuomonę apie darbuotojus dirbančius šiame saugomame objekte. Pareiškėjo prašymas V. K. įvertinti susidariusią, akivaizdžiai viršija jo kompetencijos ribas ir šie jo veiksmai nėra jo pareigybės aprašymo funkcijų ribose ir neturi jokio pagrindo. Pareiškėjas, teikdamas informaciją apie pareigūnų galimus pažeidimus, ją pateikę kaip kritiką, neigiamai vertino kitos įstaigos veiklą, jos darbuotojus. Pagal informacijos teikimo stilių darbuotojai galėjo ją suprasti kaip VST pateiktą oficialią nuomonę. Taip pat išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas tarnybinius pranešimus, juose nurodydamas tik informaciją apie pažeidimą, turėjo surašyti V. S. ir J. K., o ne V. K., tačiau jis nevykdė pamainos vyresniojo (tiesioginio vadovo) T. A. nurodymo ir tarnybinį pranešimą pateikė V. K.. Be to, pateiktame tarnybiniame pranešime V. K. pareiškėjas nurodė ne tik informaciją apie pažeidimą, bet ir jame išdėstė asmeninė, neigiamą, neetišką nuomonę apie VĮ Lietuvos oro uostą ir jos darbuotojų veiklą. Išvadoje konstatuota, jog tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4 punkto, 5.7, 5.9, 5.12, 5.22 papunkčių reikalavimus, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau – ir VSTĮ) 4 straipsnio nuostatas. Pareiškėjui buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Atsižvelgiant į Statuto nuostatas ir vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvada, 2019 m. sausio 22 d. buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo skirta pastaba (b. l. 8).

Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Įsakymas yra individualus administracinis aktas, nes tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui (VAĮ 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, jis turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimti atitinkami individualūs administraciniai aktai, būtų žinomi jų priėmimo teisiniai bei faktiniai pagrindai, motyvai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai aktai gali būti pagrindžiami tiek juose pačiuose tiek kartu su jais priimamuose dokumentuose. VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t.y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijami aktai yra grindžiami objektyviais duomenimis, kurie, kaip minėta, yra sudėtinė jų dalis.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už Etikos kodekso 4 punkto, 5.7, 5.9, 5.12, 5.22 papunkčių nuostatų pažeidimą, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto (3 straipsnio 1 dalies 10 punkto (įstatymo XII-1855 redakcija)) ir VSTĮ 4 straipsnio nuostatų pažeidimą.

Etikos kodekso 4 punkte nustatyti tarnybos pareigūno profesinės etikos principai. Punkte įtvirtinta, jog pareigūnų tarnyba grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir pavyzdingumo. 5.7 papunktyje reglamentuota, jog pareigūnas tarnybinėje veikloje privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų tarnybos reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų; privalo besąlygiškai gerbti visus asmenis, neatsižvelgiant į jų tautybę, rasę, kilmę, lytį, socialinę padėtį, politinius, religinius filosofinius įsitikinimus. 5.9 papunktyje, kurio pažeidimu pripažintas pareiškėjas, nustatyta, kad pareigūnas privalo būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų. 5.12 punkte numatyta, jog pareigūnas privalo laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo, aukštesnio vadovo pavedimus ir nurodymus, apie neteisėtus pavedimus ir nurodymus, kurie prieštarauja teisės aktams, būtina nedelsiant pranešinti tiesioginiam arba aukštesniam vadovui. 5.22 punktas įtvirtina pareigą pareigūnai, viešai reiškiant savo asmeninę nuomonę, įsitikinimus ar kritikuojant valstybės įstaigų, vadovybės ar kolegų sprendimus ir veiksmus, nepažeisti tarnybos pareigūno profesinės etikos principų. Įsakymu taip pat pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame įtvirtintas vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – tarnybinio pavaldumo principas. Šis principas reiškia, jog pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. VSTĮ 4 straipsnyje nurodyta, jog tarnybos veikla grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymams, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo, tarnybinio pavaldumo, proporcingumo naudojant prievartą principais.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog šie pažeidimai pareiškėjui yra itin abstrakčiai inkriminuojami, nesiejant jų su pareiškėjo padaryta veikla. Teismas pažymi, jog asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas, o vėliau baigiamas tarnybinis patikrinimas, turi būti aišku, kuo jis kaltinamas, t. y. inkriminuojamos veikos turi būti aiškios, susietos su jo galimai padaryta veika bei pagrįstos teisės normomis, priešingu atveju būtų pažeidžiama teisė į gynybą. Nagrinėjamu atveju nėra tiksliai nurodyta, už kokius konkrečiai veiksmus pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nėra aišku kokiais veiksmais, pavyzdžiui, pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4 punkte įtvirtintus principus, nepaaiškinta, kaip buvo pažeista 5.9 papunktyje įtvirtinta pareiga būti teisingu ir nešališku bei užtikrinti, kad sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų. Teismas pažymi, jog iš tarnybinio patikrinimo išvados turi būti aišku, už ką pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Nagrinėjamoje byloje nei iš tarnybinio patikrinimo išvados, nei iš atsakovo atsiliepimo, nei iš paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nėra aišku, ar pareiškėjui nuobauda skirta už tai, jog jis nesuderino tarnybinių pranešimų teikimo su savo tiesioginiu vadovu T. A., ar už tai, jog pateikė tarnybinį pranešimą Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktoriui V. K., ar už tai, jog, galimai esant vadovo nurodymui, nepateikė tarnybinio pranešimo aviacijos saugumo skyriaus vadovui J. K..

Dėl išvadoje nurodyto pažeidimo, susijusio su pareiškėjo tiesioginio viršininko T. A. nurodymu, pasisakytina, jog byloje pateikiamas T. A. tarnybinis pranešimas, kuriame jis teigia, jog pareiškėjui pateikė pastabą dėl galimo subordinacijos pažeidimo, t. y. pats T. A. savo teiginius įvardija ne kaip nurodymą ar įsakymą savo pavaldiniui, tačiau kaip pastabą. Neneigiant, jog vadovo nurodymai gali būti teikiami tiek žodžiu, tiek raštu visoje vadovo įgaliojimų teritorijoje, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje žodinės pastabos formuluotė (pareiškėjui buvo pasakyta žodinė pastaba, o ne aiškus ir tiesioginis vadovo nurodymas), neformali aplinka, kurioje buvo pateikta minėta pastaba (rūkant), T. A. elgesys po pastabos davimo (nedelsiant nesiėmė veiksmų dėl to, kad neįvykdė nurodymo) įrodo, kad T. A. pareiškėjui nedavė privalomai vykdytino nurodymo, o išsakė savo nuomonę, pastabas, komentarus. Be to, pokalbio su T. A. metu, pareiškėjas jau buvo surašęs ir pateikęs savo tarnybinius pranešimus, todėl jo tiesioginis vadovas negalėjo jam duoti nurodymo neteikti jau surašytų tarnybinių pranešimų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjas pateikdamas tarnybinį pranešimą Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktoriui V. K. nesilaikė nustatytos tvarkos. Teismas pabrėžia, kad tokia tvarka nebuvo pateikta teismui, teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė sąrašą, kuris yra darbovietėje, tačiau teismui jo nepateikė. Todėl teismas šiuos atsakovo teiginius apie pažeistą darbovietėje nustatytą procedūrą atmeta, nes atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad tokia tvarka buvo nustatyta ir pareiškėjas su ja buvo supažindintas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjas nederino savo veiksmų su tiesioginiu vadovu T. A., pateikė radijo ryšio naudojimo taisykles, nurodė, kad pareiškėjas galėjo pranešti savo viršininkui iš karto. Pareiškėjas teigia, kad radijo ryšiu informavo T. A. apie savo veiksmus (į saugomą aerodromo teritoriją įvažiavusios transporto priemonės patikrinimą, nuolatinio leidimo iš vairuotojo paėmimą, laikino leidimo sustabdymo formos surašymą). Kadangi tarybinio patikrinimo išvadoje šios aplinkybės neanalizuotos, be to, atsakovas neginčija pareiškėjo veiksmų teisėtumo su transporto priemonės valdytoju, teismas šiuos argumentus atmeta.

Pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsižvelgiant į visas nustatytas pareiškėjo atsakomybei reikšmingas aplinkybes teismas laiko, kad paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – nėra pagrįsta ir teisėta, nes iš esmės pažeistos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros. Pažymėtina, jog Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti naikinamas, jeigu jis priimtas pažeidžiant materialiosios teisės nuostatas arba esant esminiams procesiniams (procedūriniams) pažeidimams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdūs procedūriniai pažeidimai – pareiškėjo tarnybinis nusižengimas nebuvo tinkamai kvalifikuotas, jo padarytos veikos nebuvo susietos su teisės aktų nuostatomis, o tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, nebuvo išsami, objektyvi bei pagrįsta neginčytinais įrodymais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažeidimas nėra individualizuojamas, iš išvados nėra aišku, už kokius būtent pažeidimus pareiškėjui skirta tarnybinė nuobaudas, kokie būtent įstatymai ar teisės aktai įtvirtina pareiškėjui inkriminuotus pažeidimus. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į gynybą, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas. Toks pareiškėjo nežinojimas apie jam pareikštus kaltinimus, tokiu būdu negalėjimas rinkti ir pateikti įrodymus, paneigiančius jo atsakomybę, laikytinas itin šiurkščiu procesiniu pažeidimu. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas tinkamai atliko savo pareigas 2018 m. rugsėjo 18 d. įvykio metu, t. y. savo tarnybinių pareigų ir jam suteiktų įgaliojimų nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 47TE-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui A. J.“ naikintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 47TE-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui A. J.“ panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.