Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-526-227/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-17
Bylos Nr.
2A-526-227/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas
Atsakovas
UAB „Autoservista“
Ieškovas
M. K.
Advokatai
Marius Navickas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 526 – 227 / 2008

Vijolė Vitienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)11.9.10.8; 15.5; 18.2.2; 121.15; 121.21; 125.7PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant atsakovo UAB „Autoservista“ atstovui advokatui Mariui Navickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Autoservista“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui UAB „Autoservista“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė: 1) pripažinti atsakovo 2008-02-25 sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 str., 234 str., 235 str., 237 str. neteisėtu; 2) priteisti jam DK 140 str. 1 d. numatytą 1 vidutinio mėnesinio uždarbio dydžio (800 Lt) išeitinę išmoką; 3) priteisti jam vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-02-22 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) nustatyti, kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos; 5) priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti 502,67 Lt neišmokėtą darbo užmokestį; 7) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu darbo santykiai siejo nuo 2007-04-27 iki 2008-02-22. 2008-02-14 UAB „Autoservista“ direktorius ir bendrovės savininkas R. G. įspėjo apie darbo sutarties nutraukimą dėl, neva, kritusios bendrovės apyvartos. 2008-02-26 buvo pranešta, kad sutartis nutraukta DK 136 str., 234 str., 235 str., 237 str. numatytu pagrindu dėl 2008-02-22 padarytos pravaikštos. Atleidimą iš darbo laiko nepagrįstu, tuo labiau, kad iš esmės 2008-02-22 pravaikštų nepadarė, nes nebuvo įspėtas dėl netinkamai vykdomų pareigų. Pats darbdavys, vengdamas mokėti kompensacijas, tyčia apkaltino jį pažeidus darbo drausmę. Mano, kad atsakovui nepatiko jo pastabos apie betvarkę bendrovėje. Vėl grįžti į darbą nemato galimybės, nes būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Nors atsakovas nutraukė darbo sutartį nuo 2008-02-25, tačiau iki šiol neišmokėjo 502,67 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. vasario mėnesį. Dėl tokių darbdavio veiksmų patyrė stiprius išgyvenimus, stresą, emocinę depresiją, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą ateitimi, sutriko sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovo atleidimą iš darbo 2008-02-25 atsakovo UAB “Autoservista” įsakymu Nr. P08-04, pagal DK 136 str. 3 d. 1-2 punktus, iš UAB “Autoservista” vadybininko pareigų neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 str. 4 dalį; 2) priteisė iš atsakovo ieškovui vieno mėnesio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 567,73 Lt; 3) 4 575,31 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2008-02-22 iki 2008-10-17 ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2008-10-18 iki teismo sprendimo įsigaliojimo (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 567,73 Lt, vienos darbo dienos užmokestis - 33,40 Lt); 4) 500,00 Lt moralinei žalai atlyginti; 5) 502,67 Lt darbo užmokestį; 6) 4,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Be to, priteisė iš atsakovo valstybei 302 Lt žyminio mokesčio, 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš ieškovo atsakovui priteisė 324 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis darbo sutartimi Nr. 15, sudaryta tarp šalių 2007-04-27, šios sutarties 2007-12-20 pakeitimu Nr. 1, atsakovo 2008-02-25 įsakymu Nr. P08-04, nustatė, kad ieškovas darbo teisiniais santykiais su atsakovu buvo susijęs laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2008-02-22, dirbo vadybininko pareigose, jam buvo sulygta mokėti 700 Lt dydžio darbo užmokestį, o nuo 2008-01-01 – 800,00 Lt. Ieškovas iš darbo atleistas 2008-02-25 įsakymu Nr. P08-04 nuo 2008-02-22, kuriame nurodyta priežastis - “dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nusižengiant darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai, esant sistemingo nusižengimo požymiams: 2008-02-22 neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (aktas Nr. P08-02), atsižvelgiant į prieš tai gautas drausmines nuobaudas (papeikimas)”, pagal DK 136, 234, 235, 237 str. Iš vasario 15, 19 dienomis surašytų aktų turinio, nustatė, kad ieškovas darbe nebuvo nuo vasario 15, t. t. nebuvo ir vasario 21 d., tačiau drausminė nuobauda jam buvo paskirta ne už pravaikštas, o už tai, kad vasario 21 d. neatvyko dalyvauti materialinių vertybių priėmimo - perdavimo procedūroje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laikė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui 2008-02-21 įsakymu Nr. P08-03 skirdamas drausminę nuobaudą – papeikimą laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir kad ieškovui pasirašytinai pranešė apie šios drausminės nuobaudos paskyrimą (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad faktas, jog darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 str. 3d.), įeina į juridinių faktų sudėtį, tik kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., todėl darbdavys, ignoravęs DK 240 str. 3 d. reikalavimą, negali tokia drausmine nuobauda grįsti darbo sutarties su šiuo darbuotoju nutraukimo pagal DK 136 str. 3 d. 1 punktą. Tokiu būdu, atsakovui nepranešus apie 2008-02-21 paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas – ieškovo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną 2008-02-22 netenka sistemingo pažeidimo požymių, dėl ko išnyksta DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymo sąlygos, nes nėra dviejų juridinių faktų iš juridinių faktų sudėties. Dėl šių priežasčių teismas ieškovo atleidimą iš darbo šiuo pagrindu pripažino neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nors 2008-02-25 įsakyme Nr. P08-04 yra aiškiai nurodęs, jog atsižvelgia į prieš tai paskirtą nuobaudą, kad yra sistemingo nusižengimo požymių, tačiau pasinaudojo teise ir iki bylą paskiriant nagrinėti žodinio proceso tvarka pasirinko įrodinėti buvus DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytą atleidimo iš darbo pagrindą - šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Teismas, vadovaudamasis įrodymu visetu, padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai – įsakmus įmonės atstovo, turinčio įgalinimus sudaryti ir nutraukti darbo sutartis, paliepimas ieškovui grąžinti patikėtą ir jo naudotą darbinėms pareigoms vykdyti mobilaus ryšio telefoną ir raktus, kad patekti į darbo vietą, kito asmens - R. S. buvimas jo darbo vietoje ir jos apmokymas eiti vadybininko pareigas, ieškovui tai suprantant, vėlesnis darbdavio elgesys – neraginimas atlikti darbo sutartimi sulygtas vadybininko pareigas, o kvietimas atvykti dalyvauti materialinių vertybių perdavimo – priėmimo procedūroje, kai materialiai atsakingam asmeniui paliepimas pasiaiškinti dėl netinkamai vykdytų darbo pareigų leido ieškovui nedviprasmiškai suprasti, kad jo, nors ir nebuvo supažindintas su įsakymu nutraukti su juo darbo sutartį, darbinių pareigų vykdymas yra sustabdytas darbdavio valia. Būtent tokią nuomonę jis išdėstė kreipdamasis į atsakovo darbo ginčų komisiją 2008-02-21.

Įvertinęs šalių įrodymus, teismas ieškovo neatvykimą į darbą 2008-02-22 nevertino neatvykimu į darbą be svarbių priežasčių, nes iš dalies jis buvo nulemtas atsakovo aukščiau minėtų veiksmų, kurie pagrįstai leido ieškovui suprasti, kad dėl jam neaiškių priežasčių atsakovo atstovas, turintis įgalinimus nutraukti darbo sutartį, savo veiksmais išreiškė valią neleisti jam toliau eiti darbo sutartimi sulygtų vadybininko pareigų. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovo neatvykimas į darbą šių įrodymų pagrindu yra pripažįstamas teisėtu elgesiu, priešingai, darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, tačiau jį įvertinti kaip šiurkštų pagrindo nėra, nes ieškovo darbo drausmės pažeidimas, iš dalies buvo nulemtas darbdavio veiksmų, šis pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, tuo labiau, kad atsakovas tokių įrodymų nepateikė, vadybininko pareigoms atlikti jau buvo priimtas kitas asmuo.

Įvertinęs aplinkybes, reikšmingas paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo paskyrimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas pripažino, kad atsakovo padarytas DK 240 str. 1 d. reikalavimo pažeidimas turėjo įtakos drausminės nuobaudos teisėtumui, nes atsakovas, neturėdamas ieškovo pasiaiškinimo dėl, jo nuomone, ieškovo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, neteisingai nusprendė dėl ieškovo kaltės, kas taip pat yra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą.

Teismas atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu (DK 297 str. 3 d.). Nurodė, kad liudytojų parodymai, ieškovo ir atsakovo atstovo paaiškinimai, patvirtinantys konflikto tarp ieškovo tėvo ir įmonės direktoriaus buvimo faktą, ieškovo kreipimasis į LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrių ir pranešimas apie nelegaliai jam mokėtą dalį darbo užmokesčio, darbdavio nuomonė ieškovą netinkamai atlikus vadybininko pareigas, kito asmens įdarbinimas vadybininko pareigose dar nepriėmus įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo, leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui, grąžinus jį į darbą, būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl šių priežasčių teismas į darbą UAB “Autoservista” ieškovo negrąžino ir priteisė jam vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 str. 1 d. 1 p., 297 str. 4 d.) - 567,73 Lt (ieškovo darbo stažas UAB “Autoservista” – 7 mėn. 20 d., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 567,73 Lt, vienos darbo dienos užmokestis - 33,40 Lt) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-02-22 iki teismo sprendimo įsigaliojimo (už laikotarpį nuo 2008-02-22 iki teismo sprendimo priėmimo ši išmoka būtų 4575,31 Lt dydžio). Nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 str. 4 d.

Teismas nelaikė ieškovo asmeninių neturtinių teisių pažeidimu to, kad darbdavys kontroliavo ieškovo darbą, nurodė konkrečius faktus dėl netinkamo kai kurių darbinių pareigų atlikimo, kadangi darbdavys turi teisę vertinti darbuotoją pagal jo dalykines savybes, darbo rezultatus, tikrinti, ar darbuotojas laikosi sutartimi pavestų pareigų, nes už tai mokamas atlyginimas, tuo labiau, kad, kaip matyti iš atsakovo atstovų ir liudytojų paaiškinimų, atsakovo darbuotojų parodymų, darbdavys turėjo nusiskundimų ieškovo atliekamo darbo kokybe, ką buvo išdėstęs raštu (25 b. l.). Be to, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl patirto streso ir emocinės depresijos sutriko jo sveikata, dėl ko lankėsi pas gydytojus, tačiau vadovavosi tikėtinumo principu, kad atleidimas iš darbo ieškovui sukėlė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų: nuo vasario 14 iki vasario 26 dienos ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo informuotas apie tikruosius atsakovo ketinimus jo atžvilgiu ir atliktus veiksmus – priimtus įsakymus dėl drausminių nuobaudų paskyrimo, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Be to, neturėdamas tikros informacijos dėl darbdavio veiksmais sudarytos situacijos, ieškovas DK nustatyta tvarka pats kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrių. Tokiu būdu, teismas pripažino, kad ieškovas įrodė faktą, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė jo dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 str.).

Įvertindamas ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovą ir atsakovą darbo santykiai siejo neilgą laiko tarpą, kad, nors ieškovas ir patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau medicininės paslaugos jam nebuvo teikiamos, darbingumo ieškovas neprarado, be to, ieškovas yra jauno amžiaus, drausmine tvarka anksčiau baustas nebuvo, atsakovas, kuris yra ekonomiškai pranašesnė darbo sutarties šalis, 2008-02-21 ir 2008-02-25 skirdamas ieškovui drausmines nuobaudas, grubiai pažeidė įstatymų reikalavimus, ir ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Lt. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Iš atsakovo įsakymo atleisti ieškovą iš darbo turinio (9 b. l.) nustatė, jog nėra nuorodos išmokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį. Nors atsakovo atstovai teigė, kad darbo užmokestis buvo apskaičiuotas, tačiau neišmokėtas dėl to, kad ieškovas neatvyko jo atsiimti ir nenurodė sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus, tačiau raginimas atsiimti priklausantį darbo užmokestį ieškovui išsiųstas tik atsakovui įteikus ieškovo procesinius dokumentus ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo – 2008-04-03, t. y. ieškovui pranešta daugiau kaip po mėnesio. 2008-02-25 pranešime ieškovui yra nurodyta, kad ieškovas atleistas iš vadybininko pareigų, kad yra kviečiamas atvykti atlikti materialinių vertybių inventorizaciją, o apie tai, kad jam apskaičiuotas priklausantis darbo užmokestis, neužsimenama, ir ieškovas neraginamas darbo užmokesčio atsiimti. Atsakovas, nors ir pateikė rašytinius įrodymus, kad yra apskaičiavęs darbo užmokestį ir neišmokėtus deponavus (38-39 b. l.), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlikęs veiksmus, kuriais būtų siekęs informuoti ieškovą apie jam priklausantį darbo užmokestį ar siekęs atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną ar vėliau, tačiau neatsiskaitęs dėl ieškovo kaltės. Teismas, gindamas ieškovo teises (DK 36 str.), iš atsakovo (darbo sutarties 3 p. ir sutarties pakeitimas Nr. 1, DK 141 str., 206 str.) priteisė 502,67 Lt darbo užmokestį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, priteista iš atsakovo ieškovui 567,73 Lt išeitinės išmokos, 4 575,31 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 500 Lt moralinei žalai atlyginti, 4,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti.

Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada apie tai, jog ieškovo padarytas pažeidimas nėra šiurkštaus pobūdžio, jis iš dalies buvo nulemtas atsakovo veiksmų, todėl negali būti teisėtu pagrindu atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Šiuo atveju ieškovas 2008-02-22 neatvyko į darbą visą darbo dieną ir nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių jo nebuvimą darbe (DK 235 str. 2 d. 9 p.), todėl atsakovas ir pasinaudojo teise įrodinėti buvus DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytą atleidimo iš darbo pagrindą, t. y. kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. Teismas pats pripažino, kad ieškovas nebėjo į darbą jau nuo vasario 15 d., t. y. prieš tai ne kartą pažeidinėjo darbo drausmę, tačiau atsakovas, kaip darbdavys, pasinaudojo savo teise taikyti ieškovui drausminę atsakomybę pastarajam neatvykus į darbą tik 2008-02-22. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į ilgalaikį neatvykimą į darbą ir sistemingą ankstesnį darbo pareigų netinkamą atlikimą, ieškovas prarado darbdavio pasitikėjimą toliau dirbti jam patikėtą darbą. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja analogišką teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo kvalifikavimo kriterijus yra toks darbuotojo padarytas nusižengimas, dėl kurio jis netenka darbdavio pasitikėjimo toliau tinkamai atlikti darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005 L. K. v. AB „Lietuvos draudimas"). Būtent dėl ieškovo padaryto tyčinio pažeidimo buvo pažeisti darbdavio interesai, sutrikdyta įmonės verslo veikla, ko pasekoje pagrįstai skirtina drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.

Nurodo, kad ieškovas, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigojo eiti vadybininko pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, todėl įsipareigojimas atvykti į darbą ir atlikti savo darbo funkciją turi būti vykdomas be jokio papildomo išankstinio raginimo ar kvietimo. Tokiu būdu, aplinkybė, kad darbdavys paprašė ieškovo, kaip materialiai atsakingo asmens, dalyvauti materialinių vertybių priėmimo - perdavimo procedūroje ir konkrečiai nenurodė ieškovui atvykti į darbą ir atlikti savo darbinių pareigų, negali būti vertinama kaip leidžianti ieškovui suprasti, kad jo darbinių pareigų vykdymas yra sustabdytas. Be to, teismas klaidingai interpretavo įmonės administracijos, kuri turi įgalinimus spręsti, kiek įmonei reikia vadybininkų, sprendimą, įdarbinti papildomai dar vieną darbuotoją R. S., kaip priimtą turint tikslą dirbtinai nušalinti ieškovą nuo darbo. Priešingai, nauja darbuotoja buvo priimta į darbą siekiant sumažinti didelį darbo krūvį ir užtikrinti stabilų įmonės funkcionavimą.

Teigia, jog įstatymuose nenustatyta, kad darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 d. reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat orientuojamasi į tai, kad nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 str. įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Būtent, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys civilinėse bylose V. M. v. UAB „Pašventupio Baltutė" Nr. 3K-3-1298/2002; V. K. v. V. S. individuali Įmonė „Sadarna" Nr. 3K-3-446/2003; M. B. B. v. Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas Nr. 3K-3-462/2005; S. K. v. UAB „GEOTECBaltija" Nr. 3K-3-93/2008).

Kadangi darbdavio sprendimas atleisti ieškovą iš darbo yra teisėtas, tai atsakovui materialinės atsakomybės nėra, kaip ir teisės atlyginti neturtinę žalą pagal DK 250 str. Dėl paminėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo ieškovo pažeidimą kaip nešiurkštų, netinkamai išaiškino DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str. 1 d. 3 p. bei nepagrįstai ir neteisėtai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl šios dalies teismo sprendimo argumentų ir motyvų išsamiai nekartoja.

Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas ir nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai kvalifikavo ieškovo pažeidimą kaip nešiurkštų, netinkamai išaiškino DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str. 1 d. 3 p. bei nepagrįstai ir neteisėtai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Dėl šių priežasčių atmestinas ir apelianto nesutikimas atlyginti materialinę bei neturtinę žalą pagal DK 250 str.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovui 2008-02-22 neatvykus į darbą visą darbo dieną ir nenurodžius jokių priežasčių, pateisinančių jo nebuvimą darbe (DK 235 str. 2 d. 9 p.), atsakovas turėjo teisę įrodinėti buvus DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytą atleidimo iš darbo pagrindą. Priešingai, teismas šiuo aspektu pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ištyrė įrodymus ir teisingai sprendė, kad paties atsakovo veiksmai, o būtent – įsakmus įmonės atstovo, turinčio įgalinimus sudaryti ir nutraukti darbo sutartis, paliepimas ieškovui grąžinti patikėtą ir jo naudotą darbinėms pareigoms vykdyti mobilaus ryšio telefoną ir raktus, kad patekti į darbo vietą, kito asmens – R. S. buvimas jo darbo vietoje ir jos apmokymas eiti vadybininko pareigas, vėlesnis darbdavio elgesys – neraginimas atlikti darbo sutartimi sulygtų vadybininko pareigų, o kvietimas atvykti dalyvauti materialinių vertybių perdavimo – priėmimo procedūroje, paliepimas pasiaiškinti dėl netinkamai vykdytų darbo pareigų, leido ieškovui nedviprasmiškai suprasti, jog jo darbinių pareigų vykdymas sustabdytas darbdavio valia, nepaisant to, kad jis ir nebuvo supažindintas su įsakymu nutraukti su juo darbo sutartį. Taigi, pats darbdavys savo veiksmais sudarė tokias nepalankias ieškovui sąlygas, lėmusias pastarojo neatvykimą į darbą. Teismas pažymėjo, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog ieškovas elgėsi teisėtai, tačiau toks elgesys nesudaro pagrindo taikyti DK 136 str. 3 d. 2 p. Apelianto nurodymas, jog dėl ieškovo tyčinio pažeidimo buvo pažeisti darbdavio interesai, sutrikdyta įmonės verslo veikla, paneigtas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Priešingai, darbo drausmės pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių. Tokiai aplinkybei paneigti atsakovas įrodymų nepateikė, tuo labiau, kad vadybininko pareigoms atlikti jau buvo priimtas kitas asmuo. Byloje nustačius, kad dėl tam tikrų aukščiau paminėtų aplinkybių, lėmusių dėl paties atsakovo veiksmų, visumos, ieškovas neatvyko į darbą 2008-02-22 visą darbo dieną, atmestinas atsakovo argumentas, jog tai, kad darbdavys paprašė ieškovo, kaip materialiai atsakingo asmens, dalyvauti materialinių vertybių priėmimo - perdavimo procedūroje ir konkrečiai nenurodė ieškovui atvykti į darbą ir atlikti savo darbinių pareigų, teismas to neturėtų vertinti kaip ieškovo supratimą, kad jo darbinių pareigų vykdymas yra sustabdytas.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas klaidingai interpretavo įmonės administracijos, kuri turi įgalinimus spręsti, kiek įmonei reikia vadybininkų, sprendimą papildomai įdarbinti dar vieną darbuotoją, konkrečiai R. S., kaip priimtą turint tikslą dirbtinai nušalinti ieškovą nuo darbo. Su šiuo apelianto teiginiu kolegija nesutinka ir jį vertina kritiškai. Kad nauja darbuotoja į darbą buvo priimta tik siekiant sumažinti didelį krūvį ir užtikrinti stabilų įmonės funkcionavimą, t. y. antros darbuotojos priėmimas į darbą automatiškai nereiškia ieškovo atleidimo iš jo, paneigia paties atsakovo teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka duoti parodymai, jog ir šiuo metu UAB „Autoservista“ dirba viena vadybininkė.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai nustatė, ko neginčijo ir dalyvaujantys byloje asmenys, kad prieš 2008-02-25 skirdamas drausminę nuobaudą atsakovas raštu nepareikalavo ieškovo raštu pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, t. y. pažeidė DK 240 str. 1 d. reikalavimus, o būtent – atsakovas raštu ieškovui nepranešė, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą jis yra padaręs, nenurodė jo padarymo laiko, vietos, pagrindinių ieškovo kaltės įrodymų, kitų reikšmingų aplinkybių, termino, per kurį ieškovas būtų turėjęs galimybę pateikti pasiaiškinimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004-06-18 nutarimu Nr. 45, nurodė, kad darbdavys, pažeisdamas DK 240 str. 1 d., pats sau apriboja galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminės atsakomybės taikymui, drausminės nuobaudos parinkimui, o nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, pats save stato į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, eliminuojančias galimybę jam apskritai taikyti drausminę atsakomybę. Priešingai, nei teigia apeliantas, jog vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, paneigtas teismo sprendimo motyvais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik pripažino, kad atsakovo padarytas DK 240 str. 1 d. reikalavimo pažeidimas turėjo įtakos drausminės nuobaudos teisėtumui. Be to, atsakovas, atsižvelgiant į jo, kaip darbdavio, teisinį statusą, išsilavinimą, kaip pakankamai protingą, rūpestingą ir atidžią šalį, galėjo ir turėjo elgtis apdairiai ir įvertinti savo elgesio galimas pasekmes, tai yra turėjo realią galimybę suvokti savo elgesio pasekmes ir jas įvertinti. Tačiau dėl savo nerūpestingumo pareigų tinkamai neatliko.

Paneigus apelianto skunde nurodytus argumentus ir konstatavus, kad M. K. iš UAB „Autoservista“ vadybininko pareigų atleistas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo materialinę ir neturtinę žalą visiškai pagrįstas ir teisėtas. Neesant ginčui dėl žalos dydžio, kolegija atskirai dėl šių klausimų nepasisako.

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos(CPK 93 str.) ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Autoservista“, į. k. (duomenys neskelbtini), 500,00Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų M. K. ir 13,00 Lt (trylika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas