- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- e1-477-999/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29729-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. Š. kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 02 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 (nustatytas 2,08) promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
2. Baudžiamoji atsakomybė už šią R. Š. padarytą veiką yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo mamai J. Š., kuri jam šį automobilį davė, kad jis nuvežtų savo tėvą pas gydytoją, nes tėvui yra amputuota koja. 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.00 val., jis vienas tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus, tai yra degtinę ir alų. Jis išgėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį ir tris po 0,5 litro talpos alaus butelius. Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi truputį apsvaigęs. 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 02.00 val., jis važiavo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, jam du kartus patikrino girtumą. Jam buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Jis buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo. Supranta, kad vairuodamas neblaivus, padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi (b. l. 53-54).
4. Kaltinamojo R. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
4.1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d., 02 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairavo J. Š. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 02 val. 06 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,08 promilių girtumas ir 02 val. 25 min. nustatytas 2,11 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas nuo tolimesnio vairavimo nušalintas. Įtariamasis nesulaikytas (b. l. 1).
4.2. Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas savininkei J. Š. (b. l. 9-10, 11-17, 21-22).
4.3. Automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso J. Š. (b. l. 34).
4.4. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. Š. 2021 m. rugpjūčio 29 d., 02.06 val., buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, 02.25 val. buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas (b. l. 38, 39-42).
4.5. liudytojos J. Š. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu ir priklauso jai. Šį automobilį ji įsigijo 2021 m. birželio mėnesį už 1250 eurų. Šiuo metu šio automobilio vertė yra ta pati, tai yra 1250 eurų. Jos buvęs vyras, jos sūnaus R. Š. tėvas, šiuo metu sunkiai serga, jam amputavo koją, jį reikėjo vežioti į reabilitaciją, todėl ji savo sūnui R. Š. davė savo automobilį „Audi A6“, kad pastarasis galėtų nuvežti tėvą pas gydytojus. Kad jos sūnus R. Š. ketina vairuoti automobilį neblaivus nieko nežinojo ir automobilio sūnui vairuoti neblaiviam nebūtų leidusi (b. l. 28-29).
5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
6. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis R. Š. 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 02 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 (nustatytas 2,08) promilių neblaivumas, todėl veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojos parodymais, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais: įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Dėl bausmės skyrimo
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas.
8. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, sprendžia, jog kaltinamajam R. Š. pagrįstai prašoma skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą.
10. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
11. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Kaltinamasis prašo nustatyti baudos sumokėjimo terminą ilgesniam laikui, nes bauda didelė, uždirba nedaug, vos užtenka pragyvenimui, tačiau tikisi per ilgesnį laiką užsidirbti ir sutaupyti baudai (b. l. 73). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 1 (vienerių) metų terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
12. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 56-57).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
13. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
14. Nustatyta, jog kaltinamasis R. Š. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis).
15. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – J. Š. (b. l. 34). Apklausta kaip liudytoja J. Š. nurodė, jog automobilio „Audi A6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 1250 Eur (b. l. 28-29). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Audi A6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 1250 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 641, 65, 721 straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad baudą R. Š. privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2021 m. rugpjūčio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš R. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1250 Eur į valstybės biudžetą.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.