Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Trakų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius (paskyrus namų areštą – (duomenys neskelbtini), Vilnius) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (1 veika) ir 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis 2016 m. kovo 20 d. apie 23.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.53 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia metė puodelį į nukentėjusiąją sutuoktinę N. M. ir juo pataikė nukentėjusiajai N. M. į kairės kojos šlaunį ir taip, smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą.

jis 2016 m. gegužės 23 d. apie 04.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.47 promilių girtumo laipsnis), vazonu išdaužęs buto lango stiklus, išlaužęs buto duris ir patekęs į buto vidų, norėdamas įbauginti, tyčia grasino nužudyti nukentėjusiąją sutuoktinę N. M., sakydamas, kad ji negyvens, kad ją nužudys, taip pavojingai psichiškai veikdamas nukentėjusiąją N. M. ir sukeldamas jai baimę, sudarė nukentėjusiajai N. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

taip pat jis 2016 m. birželio 30 d. apie 15.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.06 promilių girtumo laipsnis), daužydamas ir vartydamas namų apyvokos daiktus bei su medine lazda ir metaliniu strypu rankoje vaikydamasis nukentėjusiąją sutuoktinę N. M. po namus, ketindamas jais jai suduoti, norėdamas įbauginti, tyčia grasino nužudyti nukentėjusiąją sutuoktinę N. M., sakydamas, kad ją nužudys, kirviu nukirsdamas jai galvą, ar sunkiai sužalos jos sveikatą, taip pavojingai psichiškai veikdamas nukentėjusiąją N. M. ir sukeldamas jai baimę, sudarė nukentėjusiajai N. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

V. M., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visų įvykių metu buvo neblaivus. Dėl įvykio 2016 m. kovo 20 d. paaiškino, kad buvo išgėręs namuose, gal ir metė puoduką, paprastai taip nesielgia. Dėl įvykio 2016 m. gegužės 23 d. nurodė, kad sūnus stovėjo už lango, neatidarė durų, o jis atėjo pinigų pasiimti. Tuo metu turėjo plaktuką ir stuktelėjo juo į langą, langas trūko. Nurodo, kad gal nukentėjusiajai ir galėjo ką pasakyti, nusikeikti, gal ir grasino nužudyti ją. Dėl 2016 m. birželio 30 d. įvykio parodė, kad ieškojo namuose banko kortelės, atėjo į namus ir ten viskas išversta, galėjo ir supykti ir pasakyti ką žmonai, buvo neblaivus. Paaiškino, kad nukentėjusiajai galėjo grasinti, bet šiuo metu jie susitaikė, todėl prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai 2016 m. kovo 20 d.

Nukentėjusioji N. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 21 d., parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su vyru V. M. ir dviem sūnumis A. M. ir G. M.. 2016 m. kovo 20 d. vyras nuo pat ryto pradėjo gerti degtinę. Apie 13 val. ji grįžo namo iš darbo. Vyras pradėjo ją užgaulioti, pasakė, „kur ji buvo, kurva?“. Ji pasakė, kad darbe. Jis pasakė, kur ji gali dirbti sekmadienį. Tada vyras užėjo į virtuvę. Ji stovėjo prie stalo. Vyras pasiėmė kambaryje stiklainį trijų litrų talpos ir šį stiklainį metė į ją. Ji spėjo pasislėpti į kambarį, todėl stiklainis nepataikė į ją. Tada vyras trumpam apsiramino. Po to jis paėmė puodelį virtuvėje. Kai ji užėjo į virtuvę, vyras metė puodelį į ją. Puodelis pataikė jai į kairę koją – šlaunį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji tada nuėjo į kambarį. Ji buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Apie 23 val. į kambarį užėjo vyras. Kambaryje taip pat buvo du sūnūs, Arūnas ir G. M.. Kai vyras užėjo į kambarį, jis iškart puolė ją. Ji sėdėjo ant lovos. Vyras agresyviai priėjo prie jos ir pasakė, kur yra jo pinigai. Ji galvojo, kad vyras jai smogs, nes buvo nusiteikęs agresyviai. Tada sūnus A. M. užstojo ją. Vyras griebė sūnų Arūną už pečių ir nustūmė jį į kampą. Sūnus gindamasis pastūmė vyrą atgal. Tada vyras vėl pradėjo pulti sūnų. Tada sūnus gindamasis smogė jam į veidą. Tada virtuvėje vyras pasiėmė vazoną ir metė vazoną į kambarį. Atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė sūnų. Vyras yra agresyvus, ji bijo, kad jis ją sužalos, pradeda konfliktus. Prašo sulaikyti vyrą, nes jis jai visą laiką grasina (t. 1, b.l. 17, 18).

Liudytoju apklaustas A. M. 2016 m. kovo 23 d. parodė, kad V. M., gim. 1969 m., yra jo tėtis, jie gyvena kartu su mama N. M., nepilnamečiu broliu G. M. ir nuomininku A. S. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tėtis, kai išgeria, dažniausiai rėkauja, prie mamos pastoviai kabinėjasi, klausia, kodėl ji miega ne su juo, o kitame kambaryje, bet kai jis būna blaivas, būna ramus. Fizinį smurtą maždaug prieš pusantrų metų tėtis prieš mamą naudojo labai dažnai, mušėsi, bet paskutiniu metu tarp jų kildavo tik žodiniai konfliktai. 2016 m. kovo 20 d. vakare namuose tėtis gėrė alkoholinius gėrimus, pas jį buvo atėjęs draugas Laimis, jie sėdėjo ir gėrė virtuvėje, kurį laiką su jais virtuvėje buvo ir mama, ji alkoholinių gėrimų nevartojo, ji virtuvėje rūkė, ji ten buvo apie 10 minučių, kai ji sėdėjo ir rūkė, tėtis mamą apipylė alumi, šliūkštelėjo į mamą alaus, apipildamas jos veidą ir rūbus, jie tuo metu ginčijosi. Mama nieko nedarė, bet pagrasino, kad tėčiui iškvies policiją, jie dar truputį pakalbėjo, galimai apie skyrybas, ir tėtis susinervinęs į mamą metė molinį puodelį, pataikė jai į koją, bet neatsimena, į kurią tiksliai. Šį konfliktą matė jis ir tėčio draugas Laimis, brolis Gytis ir nuomininkas Aleksandras tuo metu buvo kitame kambaryje. Po to mama atėjo į jo ir brolio kambarį, kad jai būtų saugiau, ji tėčio bijojo. Jie žiūrėjo televizorių, po poros minučių, apie 21.50 val., tėtis užėjo į jų kambarį, atsisėdo ant lovos ir pradėjo kalbėti su mama, jis buvo mamai davęs 20 eurų, už kuriuos mama jam keletą kartų pirkdavo alaus. Tačiau atėjęs į kambarį jis pradėjo iš mamos reikalauti tų 20 eurų, nors jis buvo mamai juos skolingas, mama tų 20 eurų neprivalėjo atiduoti. Mama pasakė, kad jam pinigų neduos, nes tėtis jai yra skoloje, jis mamai taip pat pasakė, kad tėvui neduotų pinigų, tėtis atsistojo nuo lovos ir jam pasakė: „kodėl tu mamai sakai, kad man neduotų pinigų“, po šių žodžių tėtis jį pastūmė, jis tėtį pastūmė atgal nuo savęs, tėvas tada bandė jam keletą kartų su kumščiu trenkti, bet nepataikė, jis tėvą vėl nustūmė nuo savęs, tėvas bandė jį pulti vėl, tada jis užsimojo ir jam su dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą arčiau antakio, trenkė jam vieną kartą, tėtis išėjo atgal į virtuvę, prašė Laimio iškviesti policiją, šis nesutiko, jis tuo metu stovėjo tarpduryje, tarp virtuvės ir koridoriaus, jį pamatęs tėtis metė į jį vazoną, bet nepataikė. Vėliau Laimis iškvietė GMP, jiems atvažiavus, po kelių minučių atvažiavo policija. Policija jį suėmė, atvežė į komisariatą, kartu važiavo ir mama, kadangi jie paaiškino visą situaciją, mama išvažiavo namo, jį komisariate dar palaikė apie dvi valandas, tada paleido ir suėmė tėtį. Jei tėtis pirmas nebūtų jo pastūmęs, jis jam tikrai nebūtų trenkęs. Konfliktą, kuris vyko jų kambaryje, matė jų nuomininkas Aleksandras ir brolis Gytis. Kiek jam žinoma, mama ruošia dokumentus skyryboms (t. 1, b.l. 23).

Liudytojas L. S. 2016 m. kovo 24 d. parodė, kad V. M. pažinojo tik vieną dieną, žadėjo iš jo nuomotis vieną kambarį namuose, kur jis gyvena, jo ir jo šeimos narių nepažįsta. 2016 m. kovo 20 d. su V. M. pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gėrė alkoholinius gėrimus, pirmojo konflikto, kuris vyko virtuvėje tarp jo ir jo žmonos N. M., nematė. Jis su Vytautu kambaryje, kuriame tą naktį nakvojo, išgėrė ir jis nuėjo miegoti apie 19.00-20.00 val. Maždaug po 2 valandų išgirdo triukšmą, girdėjo, kad grįžo žmona ir pradėjo ant Vytauto rėkti, vėliau grįžo sūnūs, negirdėjo, kad kažkas būtų sudužę. Vytautas pas jį užėjo į kambarį, paprašė iškviesti jam GMP, jam buvo prakirstas antakis ir labai bėgo kraujas, jam Vytauto sūnus Gytis ir nuomininkas Aleksandras pasakojo, kad Vytautas puolė žmoną ir jo sūnus Arūnas jam trenkė. Gyvai jokio konflikto jis nematė. Jis iškvietė GMP, kartu atvažiavo policija, jie išvežė Arūną, išvažiavus policijai, Nerija atėjo į virtuvę, ten Vytautas ją puolė, stvėrė ar už rankos ar už peties, tiksliai neatsimena, keikė ją necenzūriniais žodžiais, jis jį sustabdė, juos išskyrė, Nerija padarė jam kavos ir išėjo į kitą kambarį. Po pusvalandžio atvažiavo policija ir tada suėmė Vytautą. Nerija liko namuose. Ar Vytautas į Neriją metė puodelį, jis to nematė ir negirdėjo. Matė, kai Vytautas puolė žmoną tik po to, kai policija išvežė Arūną, daugiau jokių muštynių nematė. Virtuvėje prie pečiaus matė sušluotas šukes (t. 1, b.l. 25).

Liudytojas A. S. 2016 m. liepos 7 d. parodė, kad jis nuomojasi vieną kambarį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten gyvena nuo 2016 metų sausio mėnesio pabaigos. Nežino, kam priklauso namas, tačiau nuomą jis moka N. M.. 2016 m. kovo 20 d. vakare grįžo namo, jam G. M. pasakė, kad jo tėvas V. M. metė stiklinį puoduką, o atskilusi šukė jam pataikė į koją, tačiau į ką Vytautas metė puoduką, nežino. Vėliau apie 23.30 jis, Arūnas ir Gytis sėdėjo jų kambaryje, Nerija buvo tuo metu virtuvėje su Vytautu ir jo draugu Laimučiu. Arūnui labai nepatinka, kai tėtis geria ir dar vedasi draugus namo, nes tada būna namuose betvarkė, Vytautas tada triukšmauja, viską daužo. Jiems sėdint, Arūnas su tėčiu pradėjo bartis, Arūnas šaukė jam iš kambario, kad šis nutiltų, nes jau vakaras, kaimynai miega, tuo metu Vytautas virtuvėje mėtė daiktus, triukšmavo. Tuo metu virtuvėje kartu su Vytautu buvo jo draugas Laimutis ir Nerija. Vytautas po poros minučių atėjo į kambarį, kuriame jie sėdėjo, tuo metu su jais jau buvo Nerija. Vytautas pradėjo žodžiais kabinėtis prie Arūno, tada į ginčą įsivėlė Nerija, V. N. puolė, ją prispaudė prie spintos, tada A. V. nustūmė ir jis neatsimena, ar jis „nuskrido“ iki durų, ar atsisėdo ant lovos. Vytautas puolė Arūną, su savo kūnu prispaudė tarp spintos ir kampo, mosikavo kumščiais, tačiau Arūnas jį nustūmė, Vytautas nukrito ant lovos ir tada Arūnas jam kumščiu sudavė į antakį. Vytautas pabėgo į virtuvę, ten viską pradėjo mėtyti, daužyti, tuo metu virtuvėje buvo tik Laimutis, Nerija pasiliko su jais kambaryje ir kvietė policiją. Pats nematė, kad Vytautas į Neriją būtų metęs puoduką, bet tiki, kad taip jis galėjo padaryti, kadangi kai ji buvo virtuvėje su Vytautu, jis girdėjo dūžtančių indų garsus ir yra ne kartą matęs, kaip Vytautas į žmones mėtydavo indus. Vytautas, kai būna girtas, visada prie visų kabinėjasi, vėliau, išsiblaivęs, atsiprašinėja ir vagia pinigus. Tokį stiprų konfliktą matė pirmą kartą (t. 1, b.l. 27).

Bendrojo pagalbos centro informacijoje nurodyta, kad 2016 m. kovo 20 d., 22.17 val. gautas pranešimas iš L. S., kad atėjęs pas kaimyną pamatė, kad jo sūnus jį sudaužęs; nurodyta papildoma informacija, kad nukentėjusiajam GMP suteikė pagalbą vietoje, yra vienas sulaikytas nukentėjusiojo sūnus, taip pat kartu važiuoja į 1 PK motina, kadangi paaiškino, kad pats nukentėjęs sukėlė konfliktą (t. 1, b. l. 5).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, surašytame 2016 m. kovo 20 d., nurodyta, kad 2016 m. kovo 20 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini0, pranešėjo sūnus A. M. konflikto metu trenkė jam (V. M.) kumščiu į kairės pusės paakį, tuo jį sužalodamas. Namuose tuo metu buvusi pranešėjo žmona N. M. paaiškino, kad pats nukentėjęs sukėlė konfliktą, mėtė daiktus, todėl sūnus A. M. ją apgynė ir trenkė tėvui į veidą. Namuose mėtėsi sudaužyti indai, gėlių vazonai. Įtariamas asmuo (t. y. A. M.) paaiškino, kad apgynė savo motiną, kadangi tėvas pradėjo mėtyti daiktus (indus, gėlių vazonus) (t. 1, b. l. 6-7).

Alkotesteriu 2016 m. kovo 21 d. 01.37 val. V. M. nustatytas 1.53 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b.l. 39).

Įvykio vieta apžiūrėta 2016 m. kovo 21 d. ir Apžiūros protokole nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilnius virtuvėje po kaire puse ant grindų guli sudaužytas stiklainis, toliau puodelis. Po kaire puse yra praėjimas į kambarį. Prie įėjimo į kambarį guli ant grindų smėlis. Įvykio vietoje fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos (t. 1, b.l. 11-14).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, vertinami kartu su V. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad jis 2016 m. kovo 20 d. apie 23.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.53 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia metė puodelį į nukentėjusiąją sutuoktinę N. M. ir juo pataikė nukentėjusiajai N. M. į kairės kojos šlaunį ir taip, smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą. Taigi pripažintina, kad nurodytais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei N. M..

Dėl grasinimo N. M. 2016 m. gegužės 23 d.

Nukentėjusioji N. M. 2016 m. gegužės 23 d. parodė, kad nuo 2016 m. gegužės 20 d. dienos apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos vyras V. M., gim. 1951 m., girtuokliauja, agresyviai elgiasi ir ateina į butą, nors jam yra apribota teisė čia gyventi, todėl ji buvo priversta kviestis policijos. 2016 m. gegužės 23 d. apie 04 val. (duomenys neskelbtini), Vilnius, jos vyras bute pradėjo daužyti langus. Jis išdaužė kambario langą, išdaužė verandos langą ir pateko į užrakintą namą. Patekęs į namą, jis pradėjo garsiai keiktis, sudaužė gėlių vazonus, užlipo į kambarį ir jai pasakė, kad ji negyvens, kad jis ją nužudys. Ji labai išsigando, nes mano, kad jo grasinimai yra realūs. Kada jos vyras girtas, jis savo elgesio nekontroliuoja, naudoja prieš ją smurtą. Jis gali mesti į ją viskuo, kas jam papuola į rankas. Jo grasinimai labai realūs ir ji bijo dėl savo ir vaikų gyvybės (t. 1, b.l. 65-66).

Liudytojas G. M. 2016 m. liepos 8 d. parodė, kad V. M. yra jo tėtis, jie gyvena kartu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 22 d. vakare tėtis buvo namuose, jis buvo neblaivus. Jis į namus grįžo apie 20.00 val., tada tėtis namuose jau buvo, jis sėdėjo prieškambaryje, tėtis rėkavo, kad buvo dingęs jo telefonas, nors jo telefonas buvo namuose. Girdėjo, kaip tėtis apsižodžiavo su jo broliu Tomu dėl to, kad tėtis namuose viską daužo, trukdo Tomui daryti remontą. Tėtis nuėjo į savo kambarį, jis Tomui pasiūlė, kad tėtį reikia užrakinti jo kambaryje, jie jam užsuko su varžtu duris, tėtis tada iššoko pro išdaužtą langą, langas buvo išdaužtas dar prieš tai, kai jis grįžo namo, tačiau jis pats nematė, kas išdaužė langą, bet mano, kad langą išdaužė tėtis. Po to, kai tėtis iššoko pro langą, jis išėjo iš kiemo, vėliau atvažiavo policija. Negirdėjo, kad tėtis būtų grasinęs mamai, tėtis kardomosios priemonės niekada nesilaikydavo, jis praktiškai kiekvieną vakarą ateidavo į namus, kartais būdavo neblaivus. Tėtis nuolatos daužo duris ir langus namuose, dėl to jis nelabai atsimena, kas vyko 2016 m. gegužės 23 d. (t. 1, b.l. 72).

Liudytojas A. S. 2016 m. liepos 7 d. parodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. vakare buvo namuose, išgirdo, kad Vytautas atėjo prie namų ir nori įeiti į namus, pradėjo rėkauti. Vytautas užėjo į namus, pradėjo vonios kambaryje mėtyti įrankius, trukdyti sūnui Tomui daryti ten remontą, vėliau nusiramino ir nuėjo į savo kambarį, ten rėkavo. Tomas nusprendė kviesti policiją ir, kad tėvas nepabėgtų, užsuko su varžtu jam duris. Tada Vytautas bandė išeiti pro duris, jam nepavyko, todėl jis išlipo pro langą ir pats į savo kambario langą metė plytą ar akmenį, lango stiklas sudužo. Jie užrakino lauko duris ir Vytautas pabėgo. Po kelių valandų Vytautas vėl grįžo ir vėl užėjo į namus, jau tada Nerija jam iškvietė policiją. Vytautas tą vakarą laužė lauko ir koridoriaus duris. Daužydamas duris jis visiems rėkavo: „pasodinsiu, padarysiu“, o Nerijai sakė: „užmušiu ir nužudysiu, na palauk, rytoj aš padarysiu“. Policija tą vakarą jį išvežė (t. 1, b.l. 27).

Liudytoja O. J. 2016 m. liepos 8 d. parodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. apie 03.48 val., dirbant kartu su vyr. patruliu R. K., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas pranešėją į namus atėjo neblaivus vyras, kuris išlaužė duris, išdaužė lango stiklą ir triukšmauja. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi pranešėja N. M., gim. 1969 m., gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad apie 4 val. grįžo neblaivus vyras V. M., gim. 1951 m., kuris išlaužė buto duris, išdaužė langus ir gėlių vazonus, įėjo į butą, nors jam buvo apribota teisė artintis prie namų. Taip pat ji paaiškino, kad V. M. grasino jai fiziniu susidorojimu, triukšmavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau fizinio smurto prieš ją nenaudojo. N. M. parašė pareiškimą. Jiems atvykus, V. M. buvo kambaryje, gulėjo lovoje, jis jiems paaiškino, kad žmona jo neįleidžia į namus, taip pat sakė, kad langų nedaužė. Namuose matėsi sudaužyti gėlių vazonai, išlaužtos durys, išdaužyti dviejų langų stiklai. V. M. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK (t. 1, b.l. 74).

Bendrojo pagalbos centro informacijoje nurodyta, kad 2016 m. gegužės 23 d. 03.47 val. gautas pranešimas iš N. M., kad pas ją į butą atėjo neblaivus jos vyras (jam apribota artintis), išlaužė duris, išdaužė langą, triukšmauja (t. 1, b. l. 52-54).

Alkotesteriu 2016 m. gegužės 23 d. 04:20 val. V. M. nustatytas 1.47 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 78).

Įvykio vietos apžiūros 2016 m. gegužės 23 d. metu nustatyta, kad ant namo laiptų guli sudaužytas gėlių vazonas, šalia laiptų matosi išdaužtas namo langas. Namo kambaryje visur betvarkė ir primėtyta šiukšlių, ant grindų guli dar vienas sudaužytas vazonas, kambario langas taip pat išdaužtas. Visur buto kambariuose betvarkė, šiukšlės, visi daiktai išmėtyti. Įvykio vietoje fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos (t. 1, b.l. 61-63).

Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, vertinami kartu su V. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad V. M. 2016 m. gegužės 23 d. apie 04.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.47 promilių girtumo laipsnis), vazonu išdaužęs buto lango stiklus, išlaužęs buto duris ir patekęs į buto vidų, norėdamas įbauginti, tyčia grasino nužudyti nukentėjusiąją sutuoktinę N. M., sakydamas, kad ji negyvens, kad ją nužudys.

Vertindamas veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį reikšmingą aplinkybę – tai, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad nurodytas V. M. grasinimas, išsakytas N. M., gali būti įvykdytas – teismas pirmiausia pažymi aplinkybę, jog V. M. buvo neblaivus. Šiuo aspektu pastebėtina, kad reikšminga yra tai, kaip atitinkamą grasinimą suvokė nukentėjusysis, t. y. N. M.. Taigi pažymėtini jos paaiškinimai, nurodyti apklausiant ją kaip liudytoją – o būtent, kad kai jos sutuoktinis yra neblaivus, jis nekontroliuoja savo elgesio, kad ji bijo dėl savo ir vaikų gyvybės ir pan. Pažymėtina ir aplinkybė, kad tuo metu V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nurodant nesilankyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja N. M. (t. 1, b. l. 47-48). Taigi teismas vertina, kad nurodytomis aplinkybėmis V. M. veiksmai grasinant nukentėjusiajai galėjo būti nukentėjusiosios suvokti kaip realūs ir kad jie gali būti įvykdyti, todėl pripažintina, kad V. M. atlikti veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir konstatuotina, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl grasinimo N. M. 2016 m. birželio 30 d.

Nukentėjusioji N. M. 2016 m. birželio 30 d. parodė, kad 2016 m. birželio 30 d., apie 15 val., jai būnant kambaryje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos vyras V. M. grįžo namo girtas, elgėsi neadekvačiai, ėmė namuose vartyti bei daužyti namų apyvokos daiktus, daiktais mėtyti į ją, keikėsi. Jos vyrui yra apribojimas nesiartinti prie namų. Taip pat vyras reikalavo 20 eurų, ji jam pinigų nedavė, tada vyras jai pasakė, kad nukirs jai galvą arba sunkiai sužalos jai sveikatą. Ji išsigando, kadangi jo grasinimas buvo realus. Ji išsigando ir bandė pabėgti, tačiau vyras pasiėmė pagalį (medinį) ir bandė jai suduoti. Vėliau vyras nuėjo į lauką ir pasiėmė metalinį strypą ir juo bandė jai suduoti į galvos sritį, tačiau nepataikė. Laukė vyras vėl ėmė jai grasinti, kad nužudys, kirviu nukirsdamas jai galvą. Visas konfliktas buvo apie 30 minučių, kol neatvyko policijos pareigūnai. Vyras, pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus, pabėgo. Prašo imtis priemonių apsaugoti ją ir jos sūnus, kadangi V. M. dažnai būna girtas ir gali realiai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Taip pat nori paaiškinti, kad šiandien vyras jos nebuvo sugriebęs, tik bandė suduoti metaliniu strypu ir lazda į galvą (t. 1, b.l. 106).

Bendrojo pagalbos centro informacijoje užfiksuota, kad 2016 m. birželio 30 d., 14.59 val. gautas pranešimas iš N. M., kad neblaivus vyras grasina sudaužyti automobilio langus, vaikšto su lazda rankoje, teismo sprendimu jam yra uždrausta artintis (t. 1, b. l. 96).

Alkotesteriu 2016 m. birželio 30 d. 16.01 val. V. M. nustatytas 2.06 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b.l. 110).

Įvykio vietos apžiūros 2016 m. birželio 30 d. protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nurodyta, kad visame kambaryje yra išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai, sulaužyti (t. 1, b.l. 103-104).

Nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, vertinami kartu su V. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad V. M. 2016 m. birželio 30 d. apie 15.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.06 promilių girtumo laipsnis), daužydamas ir vartydamas namų apyvokos daiktus bei su medine lazda ir metaliniu strypu rankoje vaikydamasis nukentėjusiąją sutuoktinę N. M. po namus, ketindamas jais jai suduoti, norėdamas įbauginti, tyčia grasino nužudyti nukentėjusiąją sutuoktinę N. M., sakydamas, kad ją nužudys, kirviu nukirsdamas jai galvą, ar sunkiai sužalos jos sveikatą, taip pavojingai psichiškai veikdamas nukentėjusiąją N. M. ir sukeldamas jai baimę, sudarė nukentėjusiajai N. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Vertinant nurodytus V. M. veiksmus grasinant N. M., kaip minėta, atsižvelgtina į tai, kaip juos suvokė būtent nukentėjusioji. Pažymėtinos šios aplinkybės – kad V. M. įvykio metu buvo neblaivus (praėjus valandai po įvykio nustatytas net 2.06 promilių neblaivumas), be to, anksčiau pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose jam buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nustatant įpareigojimus nesilankyti N. M. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja N. M. (t. 1, b. l. 47-48, 85-86), tačiau atitinkamus veiksmus jis vėl įvykdė (duomenys neskelbtini), Vilnius, nukentėjusiosios N. M. atžvilgiu. Apklausta N. M. prašė imtis priemonių apsaugoti ją ir jos sūnus, nes V. M. dažnai būna girtas ir gali realiai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (t. 1, b. l. 106). Taigi atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad buvo pagrindas V. M. išsakytus grasinimus suvokti kaip realius ir kad jie gali būti įvykdyti, todėl V. M. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo kaltinamajam V. M., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos – smurtiniai, tyčiniai (tiesioginė tyčia), nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos.

Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, kad jie susitaikė, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nustatyta ir V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip išplaukia iš jo parodymų, taip pat nukentėjusiosios N. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgtina ir į V. M. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, nedirba (t. 1, b. l. 153), pensininkas, į jo sveikatos būklę (t. 1, b. l. 161-164), į tai, kad jis negydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre (t. 1, b. l. 156-158). V. M. neteistas (b. l. 138-140), tačiau administracine tvarka daug kartų baustas, turi galiojančių nuobaudą (t. 1, b. l. 143-152). Vertintina ir kita byloje esanti medžiaga, susijusi su konfliktais, kuriuose dalyvavo V. M. (t. 1, b. l. 141-142). Civilinis ieškinys byloje nereiškiamas, nukentėjusioji N. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad susitaikė su V. M..

Teisiamojo posėdžio metu V. M. ir jo gynėja prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. N. M. taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Tačiau įvertinęs reikšmingas aplinkybės nurodyto instituto taikymui, teismas tokios galimybės šiuo atveju nemato.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs, be kita ko, nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad būtų galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, būtina nustatyti visų nurodytų sąlygų buvimą. Nagrinėjamu atveju nors pripažintina, kad egzistuoja pirmosios trys sąlygos, visgi teismas vertina, kad ketvirtoji sąlyga nėra tenkinama. Kaip minėta, tam, kad būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, būtinas pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors V. M. neteistas, tačiau, kaip minėta, jis ne kartą baustas administracine tvarka, turi ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kas liudija, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais nustatytų privalomų elgesio taisyklių. Taip pat itin reikšminga yra tai, kad šioje byloje V. M. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, kas taip pat neleidžia vertinti, jog atitinkamas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys yra pavienis atvejis ar pan. Pažymėtina ir informacija, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 138-140), šie tyrimai buvo nutraukti, visgi atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-04432-13 pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. vasario 7 d. nutarimu Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kas taip pat vertintina kaip reikšminga aplinkybė.

Taigi įvertinęs nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta privaloma Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – pagrįstas manymas, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, t. y. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, vadovaudamasis, be kita ko, Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. M. už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (1 veika) ir 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų bausmės dydį.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, o subendrinta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad asmuo prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. kovo 21 d. 01.10 val. iki 2016 m. kovo 22 d. 12.44 val. (t. 1, b. l. 40, 49), t. y. 2 paras, nuo 2016 m. gegužės 23 d. 04.00 val. (Laikino sulaikymo protokole padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, nurodant, kad sulaikytas 2016 m. balandžio 23 d.) iki 2016 m. gegužės 24 d., 15.10 val. (t. 1, b. l. 79, 92), t. y. 2 paras, taip pat sulaikytas 2016 m. birželio 30 d., 21.07 val. (t. 1, b. l. 111; kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas nuo 2016 m. liepos 1 d., t. 1, b. l. 122-123), t. y. 1 parą. Nurodytas laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Šis suėmimo laikas taip pat įskaitytinas į bausmės laiką, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

V. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areštas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Ši priemonė nekeistina ir paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. taip pat buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13315-16, t. 1, b.l. 47-48), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24109-16, t. 1, b. l. 85-87, 88-91). Atsižvelgiant į tai, kad šios kardomosios priemonės šiuo metu yra nebereikalingos, jos naikintinos nuo teismo nuosprendžio paskelbimo.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje prašoma priteisti iš V. M. valstybės naudai 86,85 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kaltinamojo V. M. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo pripažintas būtinu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl tiek siekiant užtikrinti, kad nebūtų iškreipta būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, tiek ir atsižvelgiant į tai, kad V. M. nedirba, yra pensininkas, kas leidžia vertinti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo V. M. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. kovo 20 d. įvykis), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2016 m. gegužės 23 d. įvykis), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įvykis), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (1 veika) ir 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos) subendrinti, taikant dalinį sudėjimą, prie griežčiausios bausmės – 9 mėnesių laisvės apribojimo – pridedant dalį bausmių, paskirtų pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirti V. M. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti V. M. visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. kovo 21 d. 01.10 val. iki 2016 m. kovo 22 d. 12.44 val., t. y. 2 paras, nuo 2016 m. gegužės 23 d. 04.00 val. iki 2016 m. gegužės 24 d., 15.10 val., t. y. 2 paras, taip pat nuo 2016 m. birželio 30 d., 21.07 val. iki jo suėmimo 2016 m. liepos 1 d., t. y. 1 parą, iš viso – 5 paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms; taip pat į bausmės laiką įskaityti V. M. suėmimo laiką nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – raštinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. M. nepriteisti.

V. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.