Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eAS-399-261/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-04-26
Bylos Nr.: eAS-399-261/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00871-2017-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas: Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

43.5.1.1Aktai ar veiksmai, dėl kurių negalima pateikti skundo administraciniam teismui

Administracinė byla Nr. eAS-399-261/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00871-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 1-822 „Dėl sutikimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą“.

Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai iki bus išnagrinėta ši administracinė byla sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 1-822 galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi (b. l. 147-148) skundą atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 23 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 23, 2012, psl. 623–624, ir kt.), vertino, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 22d. sprendimas Nr. 1-822 „Dėl sutikimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą“ yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas, kurio panaikinimas negalėtų sukelti teisinių pasekmių, dėl to ginčo dėl šio administracinio akto panaikinimo kėlimas teisme neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23 straipsnių reikalavimų ir negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-2777-244/2017 pagal pareiškėjo Vilniaus Senamiesčio mokyklos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 1-822 „Dėl sutikimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą“ panaikinimo.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, teismas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nesprendė.

III.

Pareiškėjas Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė pateikė atskirąjį skundą (b. l. 150-153), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Nurodo, kad šiam skundui, kurio pareiškėjas yra Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė, negalima kaip analogijos taikyti administracinės bylos Nr. eI-2777-244/2017 (kurioje pareiškėjas buvo Vilniaus Senamiesčio mokykla) dėl skirtingų skundo subjektų. Mokykla yra juridinis asmuo, kurio statusui, esminėms teisėms ir pareigoms skundžiamas teisės aktas, galbūt, ir nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau mokyklos bendruomenė yra mokyklos mokytojų mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendru švietimo tikslu (Švietimo įstatymo 2 str. 11 d.). Tai, kad mokyklos bendruomenė neturi detalesnio teisinio reglamentavimo, nedaro jos netinkamu tam tikrų teisinių santykių subjektu, nes mokyklų bendruomenių vaidmuo specialiai išskirtas Švietimo įstatyme ir jį realizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose.

Teigia, jog mokyklos reorganizavimo klausimas, keičiant mokyklos faktinę vietą ir mokymosi sąlygas, tiesiogiai paliečia mokyklos bendruomenę, kaip tiesiogiai paliečia kiekvieną mokinį ir kiekvieną mokinio tėvą (globėją). Šia prasme ginčijamas sprendimas neabejotinai skirtas ir mokyklos bendruomenei. Mokyklos bendruomenė tiek daugkartiniuose kreipimuose į atsakovą, tiek ir savo skunde nurodė, kad atsakovas priėmė sprendimą reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą, prijungiant ją prie Liepkalnio pagrindinės mokyklos, neįvertinęs mokymosi sąlygų Liepkalnio pagrindinėje ir Senamiesčio mokyklose. Mokymosi sąlygų analizė (pateikta 2017 m. vasario 8 d. rašte Nr. S-30, raštą pasirašė Senamiesčio mokyklos vadovas (mokyklos direktorė), mokyklos tarybos pirmininkė, mokinių tarybos nariai, Profsąjungos pirmininkė, tėvų komiteto pirmininkė, mokyklos bendruomenės darbo grupės dėl mokyklos reorganizacijos pirmininkė) akivaizdžiai parodo, kad mokymosi sąlygos ir mokymosi materialinė bazė geresnė Vilniaus Senamiesčio mokykloje, kurios pajėgumai leidžia priimti Liepkalnio mokyklos moksleivius. Rašte įvertintas mokyklų pasiekiamumas, galimybė sportuoti ir maitintis (palygintos turimo sporto salės, aktų salė, valgykla, lauko sporto aikštelės), patalpos priešmokyklinės grupės veiklai, pradinės mokyklos patalpos, rūbinė ir kt. Be to, Liepkalnio mokyklos projektinis pajėgumas 384 mokiniai, šiuo metu ten mokosi 202 mokiniai. Senamiesčio mokykloje šiuo metu mokosi 197 mokiniai, esant projektiniam pajėgumui 812 mokinių. T. y., perkėlus visus mokinius į Liepkalnio mokyklą bus viršytas šios mokyklos projektinis pajėgumas, kas iš esmės blogins abiejų mokyklų mokinių mokymosi sąlygas ir, atitinkamai, mokymosi kokybę. T. y., savo sprendimu parinkdamas Senamiesčio mokyklos reorganizacijos būdą, atsakovas, užuot pagerinęs mokymosi sąlygas Liepkalnio mokyklos mokiniams, pablogino jas abiejų mokyklų moksleiviams ir kolektyvams. T. y. priimtas sprendimas dalyje dėl nustatyto Senamiesčio mokyklos reorganizacijos būdo prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintu Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 3 punktui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamo sprendimo pagrindu prasidėjus reorganizacijos procesui, parengiamas biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašas (nurodant, be kita ko, reorganizavimo būdą, pasibaigiančią biudžetinę įstaigą, po reorganizavimo veiksiančią biudžetinę įstaigą, momentą, nuo kurio pasibaigiančios biudžetinės įstaigos teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai). Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti ir patvirtinus reorganizavimo sąlygų aprašą, mokyklai belieka „techninė” funkcija – įvykdyti apraše numatytus veiksmus ir prievoles. Mokyklos statusas, nuo reorganizacijos aprašo viešo paskelbimo, keičiasi į reorganizuojamos statusą. Kaip matyti iš prie šio skundo pridedamų rašytinių įrodymų, priėmus skundžiamą sprendimą, Senamiesčio mokyklos reorganizacija vyksta bendruomenei nepriimtinu ir teisės normoms prieštaraujančiu būdu, ir mokyklos bendruomenės tikslas yra apginti savo subjektines teises. Mokyklos bendruomenės statusas kaip „reorganizuojama mokyklos bendruomenė” jokiame teisės akte nėra numatytas. Toks statusas iš esmės prieštarautų konstituciniam asociacijų laisvės principui, nes reikštų valdžios ar savivaldos įsikišimą į asociacijos veiklą. Prasidėjus mokyklos reorganizacijai, bendruomenei netinkamu neteisėtu būdu, apskritai nebelieka teisės subjekto – mokyklos bendruomenės, nes „reorganizuojamą mokyklos bendruomenę“ turėtų sudaryti ir prijungiamos mokyklos, ir mokyklos, prie kurios bus jungiama, mokiniai ir jų tėvai. Priėmus sprendimą dėl mokyklos reorganizacijos, Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės, kaip teisės subjekto, apskritai nebelieka, ji pasibaigia. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai nustato atitinkamą privalomą mokyklos steigėjo ir mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą, pritarus sprendimui reorganizuoti mokyklą bendruomenei nepriimtinu būdu, dingsta teisės subjektas – mokyklos bendruomenė, kuris turi teisę ginti savo pažeistą teisėtą interesą. Tokiu būdu, teisinėmis procedūromis (ir teismine praktika) iš esmės apribojama savarankiško teisės subjekto subjektinė teisė.

Pažymi, kad dauguma mokinių tėvų nelinkę sutikti su tuo, kad būtų bloginamos mokymosi sąlygos jų vaikams, t. y. nepritarus Senamiesčio mokyklos reorganizacijos būdui, bendruomenės nariai svarsto klausimą keisti mokyklą. Atsižvelgiant į tai, kad laiko atžvilgiu (mokyklos reorganizacija privalo būti užbaigta iki naujų mokslo metų pradžios) tėvų apsisprendimas yra ribojamas: yra reglamentuota priėmimo į pagrindines mokyklas tvarka, paremta teritoriniu aptarnavimo pagrindu, mokyklų, kuriose mokymas vyksta rusų kalba, nėra daug, ir tėvai jau šios vasaros pradžioje privalo apsispręsti, kurią mokyklą būtų tikslinga lankyti jų vaikams. T. y. iki naujųjų mokslo metų pradžios Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės nebeliks ne tik teisės teorijos prasme, bet ir faktiškai.

Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, skundžiamas aktas sukelia teisines pasekmes mokyklai, kurios teisinis statusas yra keičiamas su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis. Taip pat sukelia psichologines pasekmes mokyklos bendruomenei (mokiniams, jų tėvams, mokytojams). Prasidėjus reorganizavimo procedūroms, mokinių tėvai, siekdami, kad jų vaikų mokymo sąlygos nebūtų bloginamos, ketina ieškoti kitos mokymo įstaigos, kas buvo akcentuota mokyklos bendruomenės susirinkime. Tai, neabejotinai, atsilieps ir mokinių psichologinės įtampos formavimuisi. Kompleksiškai vertinant Švietimo įstatymo 19 straipsnio, 40 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, darytina išvada, kad tiek mokykla, tiek steigėjo funkcijas įgyvendinanti institucija privalėtų rūpintis psichologine mokinių sveikata ne tik suteikdama mokiniams specialiąją psichologinę pagalbą, bet ir vengdama dirbtinės psichologinės įtampos. Be to, toks aktas sukelia ir pasekmės mokyklos bendruomenei: mokyklos bendruomenės, kaip teisės subjekto, apskritai nebelieka.

Mano, jog nepatenkinus Senamiesčio mokyklos bendruomenės atskirojo skundo, susidarytų teisiškai netoleruotina situacija, kai teisės subjektui (mokyklos bendruomenei) atimama teisė ginti savo pažeistas teises. Skundžiamas sprendimas pagal savo prigimtį neabejotinai yra viešojo administravimo aktas, vienareikšmiškai nustatantis nepriimtiną Senamiesčio mokyklos reorganizavimo būdą, ir sprendimas priimtas esant tiek procedūriniams (nesuderintas su Švietimo ministerija, esant bendruomenės prieštaravimui), tiek materialiosios teisės (aktas nepagrįstas, nemotyvuotas, prieštarauja Taisyklėms, kt.) pažeidimams. Tačiau skundžiamuoju sprendimu pradedama, o ne užbaigiama mokyklos reorganizacijos procedūra, ir todėl pirmosios instancijos teismas bendruomenės skundą atsisakė priimti. Nutartis atsisakyti priimti bendruomenės skundą pirmosios instancijos teismo priimta neįvertinus to, kad skundžiamas aktas numato konkretų bendruomenei nepriimtiną Senamiesčio mokyklos reorganizacijos būdą, kuris galutiniu sprendimu, atlikus formalias procedūras, bus patvirtintas, bei po reorganizacijos procedūros užbaigime nebeliks paties teisės subjekto, kurio teisės skundžiamu aktu yra pažeistos, t. y. Senamiesčio mokyklos bendruomenės, ir šio subjekto teisės liks neapgintos.

Pažymi, jog jei laikysime, kad mokyklos bendruomenė yra asociacija Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų plačiąja prasme (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 1 d., 2000 m. gruodžio 21 d., 2005 m. vasario 10 d. nutarimai ir kt.), tai padėtis, kai bendruomenė dėl suformuotos teisinės praktikos ar procesinių teisės normų negali apginti savo ir savo narių pažeistų teisių, reiškia Konstitucinį asociacijų laisvės principo pažeidimą (Konstitucijos 35 str.). Atsižvelgiant į su Konstitucinio Teismo teisminės valdžios konstitucinės paskirties aiškinimą, tik teismai, vykdantys teisingumą, taikydami specialias procesines formas, privalo užtikrinti asmenų teises teisminiuose procesuose, palengvindami nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas), socialinis teisminės valdžios vaidmuo – užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose, kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą (1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas), Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teisiną dėl pažeistų teisių ir laisvių, neatsiejama nuo teisinės valstybės principo ir asmens prigimtinės teisės į teisingumą (2002 m. liepos 2 d. nutarimas), vykdydamas teisingumą, teismas vadovaujasi įstatymais ir teise, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d. nutarimas). Taigi, skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu pareiškėjui (Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenei) atsirado teisinės pasekmės, jos narių teisės yra pažeistos ir jie siekia teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Vėlesniame etape Senamiesčio mokyklos bendruomenė savo pažeistų teisių apginti nebegalės dėl savo pabaigos, sąlygotos skundžiamu viešojo administravimo subjekto individualiu teisės aktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 23 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nusprendė, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 1-822 „Dėl sutikimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą“ yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas, kurio panaikinimas negalėtų sukelti teisinių pasekmių, dėl to šis aktas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint savivaldybės tarybos sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos biudžetinės įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Kai Vyriausybė priima nutarimą ar savivaldybės taryba priima sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovai parengia biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą (14 str. 5 d.). Nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą dienos biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos biudžetinės įstaigos statusą, o biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, – dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos teisinį statusą (14 str. 9 d.). Sprendimas dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo arba viešo paskelbimo, kai apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą paskelbta vieną kartą ir apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą raštu pranešta visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams, dienos (14 str. 11 d.). Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima ir kartu tvirtina biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą ir po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatus kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (14 str. 12 d.). Reorganizavimas laikomas baigtu, kai į Juridinių asmenų registrą įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos biudžetinės įstaigos nuostatai ar įregistruojami tęsiančių veiklą biudžetinių įstaigų pakeisti nuostatai. Reorganizuota biudžetinė įstaiga pasibaigia nuo jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos (14 str. 14, 15 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1-822 „Dėl sutikimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą“ nuspręsta sutikti iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti Savivaldybės biudžetinę įstaigą Vilniaus Senamiesčio mokyklą, prijungiant ją prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos (1 p.). Taip pat šiuo sprendimu nustatytas reorganizavimo tikslas, reorganizuojama biudžetinė įstaiga, dalyvaujanti reorganizavime biudžetinė įstaiga, po reorganizavimo savo veiklą baigianti ir tęsianti ugdymo įstaiga, jos funkcijos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2 p.). Sprendimu abiejų mokyklų direktoriai įpareigoti per mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti Vilniaus Senamiesčio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašą, jį viešai paskelbti ir pateikti Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų aprašo sudarymą dieną, taip pat raštu pranešti visiems kreditoriams apie reorganizavimo sąlygų aprašo sudarymą (3 p.).

Taigi, atsižvelgiant į tai bei į aptartą teisinį reguliavimą, matyti, jog pareiškėjo skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu įgyvendinta Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta biudžetinės įstaigos (šiuo atveju – Vilniaus Senamiesčio mokyklos) reorganizavimo procedūros vykdymo pradžios sąlyga – duotas savivaldybės tarybos sutikimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą (šiuo atveju – Vilniaus Senamiesčio mokyklą). Tačiau šis sprendimas dar nėra sprendimas dėl paties biudžetinės įstaigos reorganizavimo, jis tik sudaro prielaidas reorganizavimo procedūrai, kuri gali būti užbaigta įstaigos reorganizavimu arba ne, pradėti. Tik atlikus kitus Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje numatytus biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros veiksmus (parengiamas biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašas, jis paskelbiamas viešai ir patvirtinamas, patvirtinami po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatai), savivaldybės taryba priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, kuris (-ie) paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadinasi, šiuo atveju skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 1-822 „Dėl sutikimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą“ sudarė prielaidas priimti galutinį sprendimą – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą, kuris gali būti priimtas atlikus minėtus Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje nurodytus biudžetinės įstaigos (Vilniaus Senamiesčio mokyklos) reorganizavimo procedūros veiksmus. Tik toks galutinis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas pareiškėjui sukeltų materialines teisines pasekmes. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Argumentai dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti teikiami grindžiant skundą dėl galutinio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą, juo labiau, kad ir šiuo atveju tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde pareiškėjai dėsto argumentus, susijusius su pačiu mokyklos reorganizavimu bei jo pagrįstumu, o ne su sutikimu pradėti tokio reorganizavimo procedūrą.

Pažymėtina, jog kiti pareiškėjo argumentai, susiję su jo, kaip subjekto, suinteresuotumu šiame administraciniame ginče, nėra reikšmingi, kadangi ginčo šiuo atveju dėl pareiškėjo, jo teisinio statuso ir suinteresuotumo nėra, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį išimtinai grindė tik paties skundžiamo akto galimybe būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos iš esmės panašiose bylose, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas