Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno m., LR pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. 2013 m. gruodžio 5 d., apie 16 val. 30 min(duomenys neskelbtini), esančiame UAB ,,S.“ administraciniame pastate, būdama įspėta ir pasirašiusi dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK apie tai, kad 2013 m. gruodžio 5 d., laikotarpiu nuo 2013-12-05 14 val. iki 2013-12-05 14 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) esančiame UAB ,,S.“ administraciniame pastate, iš neužrakinto kabineto buvo pavogtas ant stalo be priežiūros paliktas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas ,,Sony C6503 Xperia“ 1300 litų vertės, nors mobiliojo ryšio telefonas priklauso įmonei UAB ,,S“ ir pagrobtas nebuvo, t.y. žinomai melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, dėl ko Šiaulių apsk. VPK Raseinių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 82-1-00978-13.

Be to, ji laikotarpyje nuo 2013-12-05 16 val. 45 min. iki 2013-12-05 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), esančiame UAB ,,S“ administraciniame pastate, įspėta už melagingų parodymų davimą ir pasirašiusi, apklausiama liudytoja Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto R. L. apie tai, kad (duomenys neskelbtini) esančiame UAB ,,S“ administraciniame pastate, iš neužrakinto kabineto buvo pavogtas ant stalo be priežiūros paliktas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas ,,Sony C6503 Xperia“ 1300 litų vertės, davė melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamoji I. I. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino. Parodė, kad ji atėjusi į darbą iš įmonės gavo mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony C6503 Xperia“, tačiau pasilikusi savo asmeninį naudotą telefono numerį. Nuo 2007 metų dirbo UAB ,,S“ ekonomikos direktore. Telefonas jai buvo kaip darbo priemonė, nes jame buvo kitų įmonių, su kuriomis bendravo telefonų numeriai, elektroninis parašas, kodai. 2013-12-05 d., ji buvo direktoriaus R. S. kabinete. Be direktoriaus ir jos kabinete buvo ir S. B.. Ji su direktoriumi sukonfliktavo ir išėjo iš kabineto palikusi mobilaus ryšio telefoną ant stalo. Išėjusi iš direktoriaus kabineto ir pasigedo mobiliojo ryšio telefono ,,Sony C6503 Xperia“. Ji iš savo kabineto matė, kaip direktorius nešėsi mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony C6503 Xperia“, kur jį nusinešė ji nežino. Po to, ji direktoriaus paprašiusi, kad atiduotų telefoną. Jis jo neatidavė ir ji paskambinusi į policiją. Atvykus policijai ji parašė pareiškimą, kad buvo pavogtas jos mobilusis telefonas su jai svarbia informacija, t.y. elektroniniu parašu, kodais. Policijai atvykus direktorius išėjo iš administracinio pastato ir jo kabinete nebuvo.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad UAB ,,S“ naudojasi ,,Omnitel“ paslaugomis ir nuo kiekvienos sąskaitos UAB ,,S“ gauna į biudžetą ,,Omnitel“, tai yra susikaupę lėšos, kurios gali būti panaudotos prekių įsigijimui. Leidimą įsigyti prekes duoda tik jis, kaip įmonės generalinis direktorius. Šiuo atveju I. I., kaip dabar žino, be jo žinios įsigijo mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Xperia“ iš UAB ,,Omnitel“ už sukauptas lėšas. I. I. žinojo, kad mobiliojo ryšio telefonas ,,Sony Xperia“ yra UAB,, S“ nuosavybė, kadangi būtent I. I. buvo suderinusi sutartį tarp UAB ,,S“ ir ,,Omnitel“. I. I. nebuvo leista pirkti mobiliojo ryšio telefono. Pagal suteiktą I. I. įgaliojimą, ji negalėjo atlikti veiksmų su ,,Omnitel“. 2013-12-05 I. I. nurodė, kad išeina iš darbo ir tuomet jis nurodė palikti įmonės daiktus. Pokalbis vyko jo kabinete ir I. I. išeidama iš kabineto telefoną ,,Sony Xperia“ paliko pas jį ant stalo. Jis nuo stalo pasiėmė telefoną ir įsidėjo į kelnių kišenę. Praėjus keletai minučių grįžo pas jį į kabinetą I. I. ir pradėjo reikalauti telefono ,,Sony Xperia“. Praėjus kuriam laikui į įmonę atvyko policijos pareigūnai, su kuriais bendravo I. I., M. I.. Šiuo metu telefonas ,,Sony Xperia“ yra įmonėje UAB ,,S“. I. I. ir M. I. pasakė, kad jis turės nemalonumų. Pateikė neteisingą pareiškimą dėl pavogto telefono. Išeidama I. I. iš darbo išjungė įmonei priklausantį kompiuterį su tik jai žinomu prisijungimo kodu, neperdavė bankų ir kitų valstybinių įstaigų prisijungimo duomenų, tuo siekdama trukdyti įmonės veiklą. Kadangi dėl neteisėto jo apkaltinimo vagyste jis turėjo sveikatos problemų, todėl prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą 10 tūkst. litų sumoje.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2013-12-05 dienos įvykius žino tiek, kiek jai papasakojo dirbantys UAB ,, S“ darbuotojai. Ji atėjusi dirbti 2014 metais buhaltere, perėmė I. I. darbo vietą t.y. kabinetą, kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Xperia“, kuris buvo darbo kabineto stalo stalčiuje. Telefonas ,,Sony Xperia“ jai buvo perduotas, kaip darbo priemonė nuo 2014-01-20 d. ir kuriuo ji dabar naudojasi darbo reikalais.

Liudytojas M. I. parodė, kad 2013 m. gruodžio 5 d. buvo sukviestas pasitarimas direktoriaus kabinete, kuriame dalyvavo jo žmona ir S. B.. Matė kaip iš direktoriaus kabineto pirma išėjo žmona, po jos S. B.. Jo žmona pasigedo telefono, ėmė ieškoti, skambindama į savo numerį, skambino ir S. B.. Žmonos telefone buvo elektroninis parašas ir kita svarbi informacija. Dėl telefono vagystės žmona paskambino policijai. Atvykus policijai direktorius matė, tačiau praėjo pro šalį, nepasidomėdamas dėl ko policija atvyko. Žmona pareiškimą dėl telefono vagystės parašė darbo vietoje.Žmonai telefonas nebuvo tiek svarbus, kiek jame esanti informacija.

Liudytoja I. P. parodė Bendrovėje dirbo kartu I. I.. Bendrovės bendradarbiavimo su UAB“Omnitel“ sutartis pasirašinėdavo pats direktorius. Vienas abonentas buvo priskirtas jai, kuris buvo laikomas labai svarbus. Telefonų aparatus gaudavo iš UAB“Omnitel“, ji savo nuožiūra atiduodavusi telefoną tam kam jis būdavo reikalingas. Kai būdavo direktorius, tardavosi su juo kam atiduoti telefoną. Su I. I. sėdėjo viename kabinete, jos buvo senas telefonas, pradėjo gesti, tada jai, savo nuožiūra, davusi naują telefoną aparatą. Į naują telefoną ji įdėjusi jos SIM kortelę. Ji žino, kad toje telefono SIM kortelėje buvo elektroninis parašas, buvo kontaktai su Sodra, su tiekėjais Lietuvoje. Sim kortelė buvo I. I., o pats telefono aparatas buvo kompanijos. Niekas kitas elektroniniu parašu negali pasinaudoti, nes reikia žinoti prisijungimo kodus.

Liudytojas K. R. parodė, kad jis kartu su kolega R. L., pagal gauta telefoninį pranešimą į Raseinių rajono policijos komisariatą, nuvyko į (duomenys neskelbtini), UAB „S“. Pranešimas buvo apie pavogtą telefoną.Nuvykus į įmonę I. I. pasakė, kad jos telefoną galėjo pavogti generalinis direktorius. Direktoriaus įmonėje nerado.

Liudytojas R. L. parodė, kad jis gavęs pranešimą apie telefono vagystę, kartu su kolega K. R. išvyko į Ariogalą UAB „S“ . Nuvykus į vietą I. I. paaiškino, kad jos mobilus telefonas pavogtas direktoriaus kabinete. Telefone yra svarbi informacija SIM kortelėje ir elektroninis parašas. Jis paėmė pareiškimą dėl telefono vagystės, nes elektroninis patašąs ir SIM kortelė nėra vertingos, dėl kurių būtų keliama baudžiamoji byla.

Liudytojas S. B. parodė, kad jis kartu su I. I. buvo direktoriaus kabinete ir sprendė svarbius įmonės klausimus.Įmonės direktorius pasakė pastabą dėl I. I. vyro, tada ji pasakiusi, kad „jai jau gana“ ir išėjo iš kabineto. Jis taip pat greitai po jos išėjo iš direktoriaus kabineto. Foje jis susitiko su I. I., kuri pasakiusi, kad dingo jos telefonas. Jis pasakęs, kad jos telefoną matęs direktoriaus kabinete ant stalo. Bandė skambinti I. I. telefono numeriu, bet niekas neatsiliepė. I. I. pranešė policijai apie pavogtą telefono aparatą. Kai atvyko policijos pareigūnai direktoriaus pastate nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji I. I. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.

Iš 2014 m. vasario 3 d. UAB „ S“ pareiškimo matyti, kad prašoma I. I. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 236 str. 1 d., kadangi ji melagingai pranešė apie mobiliojo ryšio telefono vagystę (b. l. 5-7).

Iš pateiktos sąskaitos faktūros matyti, kad sutartyje su UAB „ Omnitel“ pirkėjas yra UAB „S“ (b. l. 8-9, 10-11).

2013 m. gruodžio 5 d. pranešimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., dėl mobilaus telefono „Sony Xperia“ vagystės, nuorašas (b. l. 12-13).

2013 m. gruodžio 5 d. protokolu- pareiškimu, kuriuo I. I. kreipiasi dėl mobiliojo telefono „Sony Xperia“ vagystės, bei nurodo, jog jį pavogė UAB S“ direktorius R. S. (b. l. 14).

2013 m. gruodžio 5 d. I. I. liudytojo apklausos protokolu, kuriame tvirtinami pareiškime nurodyti faktai, bei prašoma pavogusį telefoną asmenį, R. S. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 15).

2013 m. gruodžio 5 d. nutarimo pripažinti nukentėjusiąja nuorašu, kuriuo I. I. pripažįstama dėl telefono vagystės nukentėjusiąja (b. l. 16).

2013 m. gruodžio 5 d. nutarimu pripažinti civiliniu ieškovu, kuriuo I. I. pripažinta 1300 Lt. civiline ieškove dėl telefono vagystės (b. l. 17).

2014 m. vasario 4 d. daiktų apžiūros protokolo nuorašu, kuriame apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Sony Xperia“ (b. l. 21-22).

2014 m. vasario 11 d. nutarimu, kuriuo nutraukiamas ikiteisminis tyrimas Nr. 82-1-00978-13 dėl mobiliojo telefono vagystės (b. l. 25).

2014 m. kovo 25 d. Sodros duomenimis, jog I. I. nuo 2007-12-17 iki 2014-03-01 dirbo UAB „S“ (b. l. 55-56).

Iš „Omnitel“ rašto ( 2 t. b.l. 9) matyti, kad UAB „S“ vardu įgaliojimai, suteikiantys teisę įmonės vardu įsigyti telefono aparatus asmenims, kurių tarpe I. I. sąraše nėra.

Iš Susitariomo ( 2t. b.l. 23-30), įgaliojimo (2 t. b.l. 33,34) matyti, kad įmonės vardu susitarimą ir įgaliojimą su UAB „Omnitel“ turėjo įmonės direktorius R. S..

Iš pateiktos Raseinių rajono policijos komisariatos budėtojų skyriaus ataskaitos matyti, kad 2013-12-05 15 val. 48 min. I. pranešė, kad iš UAB „S“ generalinio direktoriaus kabineto, nuo stalo dingo mobilaus ryšio telefonas Sony XPERIA.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji pateikė melagingą informaciją apie UAB „S“ direktoriaus R. S. tariamai nusikalstamą veiką. Tai ji padarė raštu kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo instituciją – Raseinių rajono policijos komisariatą. Dėl šio melagingo pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo padaryto nusikaltimo sudėtis formalioji ir šis nusikaltimas buvo baigtas nuo melagingos informacijos apie nebūtą nusikaltimą pranešimą Raseinių rajono policijos komisariatui. I. I. suprato, kad ji policijos pareigūnui, kompetentingam pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie R. S. neva padarytą nusikaltimą, taip pat numatė, kad dėl to gali būti pradėtas R. S. baudžiamasis persekiojimas ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Taip pat ji 2013-12-05 davė melagingus, visiškai tikrovės neatitinkančius parodymus, nors prieš tai buvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Jo padaryto nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir padarytas nusikaltimas buvo baigtas, kai I. I. baigė duoti parodymus Raseinių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio specialistui R. L... Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes ji suprato savo procesinę padėtį ir žinojo savo teisinę pareigą duoti teisingus parodymus. Melagingi kaltinamosios parodymai yra užfiksuoti liudytojo apklausos protokole, ji pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Savo parodymais kaltinamoji siekė apkaltinti R. S. nusikaltimo padarymu. Tai patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai R. L. ir K. R.. Kaltinamoji I. I. pripažino gavusi mobilaus ryšio aparatą iš bendrovės ir žinojo, kad jis jai nepriklauso. Kviesda policijos pareigūnus ir pateikdama apie pavogtą jai neva priklausantį mobilaus ryšio telefoną melagingai pranešė policijai ir davė parodymus. Jai nebuvo suteikta teisė išeinant iš darbo gauti telefono aparatą ir jos palikimas telefoną direktoriaus kabinete pasakius, kad jai jau gana, direktorius paėmė telefoną kaip įmonės nuosavybę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.

Kaltinamosios I. I. atžvilgiu atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, nusikalstamos veikos stadijas, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamoji I. I. padarė du nesunkius nusikaltimus, teisiama pirmą kartą, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašyta, administracine tvarka bausta.

Byloje yra pareikštas R. S. civilinis ieškinys 840 Lt.turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Yra nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 840 litų turtinė žala, kurią sudaro 750 litų už procesinio dokumento paruošimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir 90 litų už sveikatos apžiūrą. Ši turtinė žala privalo būti atlyginta. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.263 str. nurodo, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos dydžio nustatymui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Vienas iš tokių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų numatytų CK 6.250 str. 2 d. yra pasekmės. Kaltinamosios neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes, tačiau moralinis pažeminimas nukentėjusiajam R. S. nesukėlė jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, nepakenkė jo reputacijai, nesumažino darbingumo galimybių, jis dirba ir gyvena įprastą gyvenimo būdą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į nukentėjusiojo bei kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyrą, teismas vadovaudamasis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.251 str.2d.,6.282 str. nurodytais kriterijais, o taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam R. S. priteistina 2000 litų neturtinė žala.

Iš kaltinamosios priteistinos proceso išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas,

nusprendžia:

I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir nuteisti ją bauda 15 MGL (1950 Lt) (564 Eu);

pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir nuteisti ją bauda 15 MGL (1950 LT) (564 Eu).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 5d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti bauda 20 MGL (2600 Lt) (753 Eu).

Iki bausmės vykdymo pradžios I. I. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.

Priteisti iš I. I. 840 Lt(aštuonis šimtus keturiasdešimt) turtinės žalos atlyginimo ir 2000Lt(du tūkstančius ) neturtinės žalos atlyginimo R. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.