Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. D. kaltinamas tuo, kad neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

veikdamas bendrai su R. Z., turėdami bendrą tikslą gaminti ir parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, bei taip gauti neteisėtas pajamas, pasiskirstę vaidmenimis, ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.34 val. psichotropinės medžiagos – amfetamino pagamino tikslu, įgijo chemines medžiagas: 3-ios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekursorių – 15,0 kg. sieros rūgštį (H2SO4), 23948,46 g. natrio šarmą (NaOH), 800 ml. azoto rūgštį (HNO3), taip pat įrangą ir medžiagas, skirtas psichotropinės medžiagos gamybai – plastikinius maišelius, elektronines svarstykles, maišymo aparatą, piltuvėlį, vakuumavimo aparatą, virimo-kepimo įrenginius, elektrinį grilį, įvairias plastikines talpas, plastikinius indus, ne mažiau kaip 426 vnt. folijos ritinėlių, visas šias medžiagas ir įrangą laikė jam (K. D.) priklausančiame bute bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, neteisėtai įrengė psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.52 val. tose pačiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, panaudojant minėtas chemines medžiagas ir įrangą, jis neteisėtai pagamino ne mažiau kaip 1546,868 g. sausos baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 243,315 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. sausio 23 d., kuomet laikotarpiu nuo 11.52 val. iki 12.05 val. šį labai didelį kiekį – 243,315 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, tikslu parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims ir taip gauti neteisėtas pajamas, R. Z. iš jo (K. D.) gyvenamos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno automobiliu ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną 12.05 val., (duomenys neskelbtini) g., vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), sustabdžius patikrinimui R. Z. vairuojamą automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais K. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2. K. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 23 d. 17.20 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi pastarajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis tęsiamas iki šiol. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi kaltinamajam K. D. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nėra išnykęs ir pasikeitęs minėtas suėmimo taikymo pagrindas ir kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Kaltinamojo K. D. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį ir ginamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ir (arba) 20 000 Eur užstatą, užstato davėja paskiriant kaltinamojo žmonos D. D. motiną Z. B. arba paskirti kompleksą kitų švelnesnių kardomųjų priemonių. Skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nesirėmė BPK 121 straipsnio 3 dalimi, kuri numato galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ir tokiu būdu tinkamai pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus baudžiamojo proceso tikslus bei individualizuoti kardomąją priemonę, juo labiau, kad toks vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra priimtinesnis ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Gynėjas įsitikinęs, kad paskyrus kaltinamajam bet kurią švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti baudžiamojo proceso tikslai.

3.2. Skunde gynėjas aptaria proporcingumo principo taikymą teismų praktikoje ir teigia, kad jokių įtikinamų pagrindų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas nei prokuroras, nei teismas nenustatė, jie rėmėsi tik prielaidomis. Tuo akivaizdžiai buvo pažeistas proporcingumo principas. Nurodo, kad ginamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kur gyvena su žmona, augina dvi dukras, juo labiau, K. D. teistumas išnykęs ir jis BK 97 straipsnio 6 dalies pagrindu laikomas neteistu, be to, niekada nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

3.3. Gynėjas pabrėžia, kad nebūtina kiekvienu atveju skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, kai tuos pačius tikslus de facto (iš tikrųjų) užtikrintų nuolatinis asmens kontroliavimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Be to, ginamajam pažeidus kardomąsias priemones, jam visada galima paskirti suėmimą. Teismas, pratęsdamas suėmimą, vadovavosi ne aiškiais ir nenuginčijamais įrodymais, o tik išreiškė tikimybę, kas baudžiamajame procese imperatyviai uždrausta, taip nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai bei neteisėtai apribojo kaltinamojo teises, todėl priėmė neteisingą ir naikintiną procesinį sprendimą.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo jo skundą tenkinti, prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo K. D. gynėjo skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, konstatuoja, kad kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. D. suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, pagal kurią niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis ). Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kratų, apžiūrų protokoluose, liudytojų D. B., R. B., J. P., R. K. apklausų protokoluose, slaptų veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kauno apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nors gynėjas teismo posėdyje, nagrinėjant skundą, išdėstė abejones dėl R. B. parodymų turinio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, į byloje esančius duomenis atsižvelgia tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, kadangi tai daroma baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Todėl pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju sprendžiant kaltinamajam K. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

7. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. D. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. suėmimas K. D. pratęstas, teismui pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skundo argumentais, kad nurodytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas nepagrįstai, teismui nepakankamai įsigilinus į kaltinamojo asmenybę, o taip pat byloje nesant informacijos apie tai, kad kaltinamasis K. D. gali padaryti naujų nusikaltimų.

8. Suėmimo terminas kaltinamajam K. D. pagrįstai pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį, padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys.

9. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas K. D., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Pagrindą manyti, kad K. D. gali daryti naujus nusikaltimus, be šios aplinkybės sudaro ir galimas paties kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, galimas turtinės naudos iš inkriminuoto nusikaltimo siekis ir kitos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, nusikalstama veika, kurios padarymu K. D. kaltinamas, galimai nebuvo atsitiktinė, o galėjo būti padaryta veikiant kartu su kitu kaltinamuoju, taip pat galėjo būti iš anksto kruopščiai suplanuota ir organizuota bei vykdyta siekiant gauti neteisėtų pajamų. Apie tai spręsta iš neteisėtai disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekusorių) kiekių, skirtingų šių medžiagų rūšių, taip pat įrankių ir priemonių, susijusių su psichotropinių medžiagų gamyba ir galimu tolimesniu platinimu, gausos. Iš byloje esančio 2023 m. sausio 23 d. kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir išimtos priemonės bei įrenginiai psichotropinių medžiagų gamybai, svėrimui, pakavimui ir pan. (2 t., b. l. 26–53). Be to, byloje esanti 2023 m. balandžio 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-1076554-23 patvirtina, kad beveik ant visų kratos metu kaltinamojo K. D. bute išimtų objektų ir įrenginių rasta psichotropinių medžiagų pėdsakų (2 t., b. l. 69–80).

10. Iš Užimtumo tarnybos išrašo matyti, kad K. D. Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., darbo paieškos jam nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (t. 4, b. l. 101). Duomenų apie legalų K. D. pragyvenimo šaltinį byloje nėra. Be to, K. D. praeityje teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kuriomis siekiama pasipelnyti. Nors gynėjas teisingai nurodo, kad teistumui išnykus pastarasis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo K. D., nepagrįstai rėmėsi ankstesniais šio asmens teistumais, taip pažeisdamas BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš tiesų aptariama teisės norma numato, kad suėjus baudžiamajame įstatyme reglamentuotiems terminams teistumas išnyksta ir asmenys yra laikomi neteistais, tačiau pažymima, kad teismo pareiga vertinti ankstesnius (net ir išnykusius) teistumus yra tiesiogiai nulemta analizuojamo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto (BPK 122 straipsnio 4 dalyje detalizuoto) suėmimo pagrindo. Šis suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindas yra tiesiogiai susijęs su suimto asmens galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio pasireiškimo iki išnagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje šiam asmeniui yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, rizikos įvertinimu. Tad ankstesni, išnykę teistumai šiuo atveju yra vertinami tik tiek, kiek jie yra aktualūs griežčiausios kardomosios priemonės taikymui pagrįsti ar paneigti bei tik tiek, kiek padeda nustatyti suimto asmens požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir jį charakterizuoti. Atitinkami motyvai dėl išnykusio teistumo vertinimo yra pateikiami ir suformuotoje kasacinio teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2013, Nr. 2K- 176-511/2021).

11. Taip pat bylos duomenimis, kaltinamojo K. D. galimai padaryto nusikaltimo pobūdis, mastas leidžia spręsti, kad nusikalstama veika galimai vykdyta siekiant neteisėtu būdu gauti pajamų bei galėjo būti pagrindiniu jo pragyvenimo pajamų šaltiniu. Šios aplinkybės pagrįstai leido Kauno apygardos teismui nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą.

12. Gynėjo skunde dėstoma, kad kaltinamajam K. D. galėtų būti skiriamos kelios švelnesnės kardomosios priemonės, kuriomis būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pozicija. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija, EŽTK) 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodyto dydžio užstatas, kaip ir kitos švelnesnės kardomosios priemonės, atsižvelgus į kaltinamajam K. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, galimai kaltinamojo disponuotų (gamintų, laikytų ir gabentų) psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį, galimą siekį iš tokių draudžiamų medžiagų neteisėto platinimo užsidirbti, galimą kruopštų pasiruošimą inkriminuotai nusikalstamai veikai, su bendrininku pasiskirsčius vaidmenimis, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų. Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagrindo K. D. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena iš jų (jų kompleksas) nebus pakankama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos pašalinti kaltinamojo naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Juo labiau atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis K. D. kaltinamas psichotropines medžiagas galimai gaminęs bei laikęs savo gyvenamojoje vietoje, kurioje gyvena kartu su žmona bei dviem mažamečiais vaikais. Taip pat ir užstatas, kaip kardomoji priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties – visų pirma, siekio užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pritaikius užstatą tam tikrų pajamų laikinai netektų (kardomosios priemonės nesilaikymo atveju – netektų visam laikui) būtent kaltinamojo K. D. artimieji (skunde užstato davėja prašoma paskirti kaltinamojo žmonos motiną), o kaltinamasis, pritaikius užstatą, neprarastų objektyvių galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis ir jo gynėjas, tėra proceso šalies pasiūlymas, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus, sprendžia teismas. Prioritetas pagrįstai teikiamas valstybės interesui įgyvendinti teisingumo principą bei eliminuoti kaltinamojo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

14. Paskirta kardomąja priemone K. D. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Nors jis laikomas suimtu pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2023 m. sausio 23 d., suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Šiuo metu suimtojo teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

15. Remiantis išdėstytu, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi kaltinamajam K. D. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo gynėjo skundas jame išdėstytais argumentais atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi kaltinamajam K. D. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 21 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.