Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-463-459/2014

(S) 121.21.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-147-838/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui Ž. D., tretieji asmenys N. D., S. S., S. K., R. D., R. J., V. L., A. P., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke yra įrašyta trečiasis asmuo N. D. Įrašo pagrindas – 1996-02-13 pirkimo–pardavimo sutartis, 1999-10-26 turto pasidalijimo sutartis Nr. 10453 (b. l. 56). Byloje pateikti duomenys, kad 2008-05-15 (duomenys neskelbtini), butų 1, 2, 3, 4, savininkai pasirašytinai sutiko tvarkyti namo fasado ir stogo apdailą, parengiant namo išorės tvarkymo techninį projektą (pradėtas rengti atsakovo Ž. D.) (b. l. 32–33). Atsakovas 2009-09-15 paaiškinime nurodė, kad savavališkai apšiltino 80 kv. m išorinės sienos, o statybos darbus pradėjo 2006-07-28 ir pabaigė 2006 m. rugpjūčio mėnesį (b. l. 13, 70). Atsakovui 2009-09-18 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 65(14.10) už tai, kad jis savavališkai vykdė statybos darbus: apšildė gyvenamojo namo pastato dalį, tai yra 80 kv. m išorinės sienos iš lauko pusės, 5 cm storio polistirolu ir nutinkavo dekoratyviniu tinku (b. l. 10–12, 67–69). Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas 2009-09-28 priėmė sprendimą Nr. 2-2983-(2.20) „Dėl Ž. D. savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Iš šio sprendimo (b. l. 9) turinio nustatyta, kad juo pareiškėjas Ž. D., vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įpareigojamas savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (iš lauko apšiltintą sieną atstatyti į pirminę padėtį), adresu (duomenys neskelbtini), fiksuotus 2009-09-18 savavališkos statybos akte Nr. 65 (14.10), ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius, nuo šio reikalavimo gavimo. Inžinerinė konsultavimo firma „Etima“ 2012-08-10 įvertinusi gyvenamąjį namą pateikė išvadą, joje rekomendavo apšiltinti ir nutinkuoti visą gyvenamąjį namą (b. l. 27). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2012-12-18 išdavė daugiabučio gyvenamojo namo specialiuosius paveldosaugos reikalavimus apšiltinimo projektui rengti (b. l. 38). Trečiasis asmuo 2013-01-28 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl pastato šiltinimo ir fasado tvarkymo specialiųjų reikalavimų (b. l. 125).

Apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje patvirtino, kad nėra ginčo dėl savavališkos statybos (paprastojo remonto) ginčo namo darbų, tačiau atmesdamas ieškovės ieškinį vieną iš motyvų nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį netinkamai šaliai, teigdamas, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su trečiojo asmens N. D. teisėmis bei pareigomis, kadangi atsakovui nepriklauso pastatas ar jo dalis, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise, o savavališkos statybos darbai buvo atliekami N. D. nuosavybes teise priklausančioje pastato dalyje, todėl pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį turi ne atsakovas, o byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo N. D..

Dėl tinkamo atsakovo

Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja tai, jog nagrinėjamu atveju ginčo butas vertintinas kaip atsakovo ir trečiojo asmens N. D. šeimos turtas, kadangi jis yra šeimos gyvenamoji patalpa (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Antra, N. D. posėdžio metu apylinkės teisme savo atsikirtimų negrindė tuo, kad jos procesinė padėtis yra netinkama (b. l. 130). Ji savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad sunku gauti namo bendraturčių statybos darbų leidimą dėl konflikto su kai kuriomis name esančių butų kaimynėmis.

Trečia, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra savavališka statyba ir jos padarinių šalinimas. Svarbu tai, kad atsakovas, gyvendamas ginčo bute, kuris, kaip minėta anksčiau, traktuojamas šeimos turtu, įgyvendindamas pareigą turtą išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 straipsnio 1 dalis), vykdydamas statybos darbus įgyvendino savo, kaip statytojo, teises. Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje yra nustatyta statytojo sąvoka, tai – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

Ketvirta, 2009-09-18 savavališkos statybos akte statytoju nurodytas atsakovas paaiškino, kad jis pats 2006 metais atliko statybos darbus. Svarbu pažymėti, jog minėtame akte buvo konstatuota, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu. Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį statyba ūkio būdu buvo apibrėžiama kaip statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Be to, toks statybos organizavimo būdas suponuoja, kad vykdant statybą nurodytu būdu statytojas negali pavesti atlikti statybos darbus niekam kitam, priešingu atveju jis neatsakys už atsiradusias pasekmes, kurios kils tik taktiškai statybos darbus vykdžiusiam asmeniui. Nesant jokių įrodymų, kad statytoju taip pat buvo N. D., aktas buvo surašytas ir tokios statybos padarinius pašalinti buvo pareikalauta iš faktiškai statybą vykdžiusio atsakovo.

Penkta, teisėjų kolegija mano, kad šiuo atžvilgiu apylinkės teismas be pagrindo atsisakė analizuoti ir vertinti šiai bylai svarbią teisinę reikšmę turintį faktą – prejudicinį teismo sprendimą. Pabrėžtina, kad dėl 2009-09-18 savavališkos statybos akto, savo, kaip statytojo teises, atsakovas gynė teisme. Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. D. skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl 2009-09-28 sprendimo Nr. 2-2983-(2.20) panaikinimo ir 2012-03-30 sprendimu pareiškėjo Ž. D. skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko A. B. 2009-09-28 sprendimo Nr. 2-2983-(2.20) atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas sprendimas, kuriame atsakovas, kaip statytojas gynė, jo manymu, savo pažeistas teises, yra įsiteisėjęs, tai reiškia, kad jis nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus ir aptartą teisinį reguliavimą, mano, kad atsakovas, siekdamas išsaugoti/pagerinti šeimos turtą, įgyvendino savo, kaip statytojo teises, jas gynė teisme, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinio reikalavimą atsakovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus savavališkos statybos akte.

Dėl ieškinio reikalavimų

Apylinkės teismas sprendime konstatuodamas, kad ieškovė netinkamai ieškinyje suformulavo reikalavimą atstatyti savavališkai polistirolu apšiltintą ir dekoratyviniu tinku nutinkuotą gyvenamojo namo pastato dalį, o ne vien polistirolo ir dekoratyvinio tinko sluoksnį, viršija 2009-09-28 ieškovės nurodytus reikalavimus, kuriais įpareigojo atsakovą per 6 mėnesius savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius lauko apšiltintą sieną atstatyti į pirminę padėtį ir sutvarkyti statybvietę, netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuotas CK 4.103 straipsnyje, CPK 176, 185 ir 273 straipsniuose bei savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Vertindama šį argumentą teisėjų kolegija pabrėžia, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai, to paties straipsnio 3 dalyje teigiama, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžianti dokumentą padarinių šalinimą, gali priimti sprendimus, nurodytus statybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (C PK 273 straipsnio 2 dalis).

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, tame tarpe ir savavališkos statybos padarinių šalinimo aplinkybes, yra Statybos įstatymas. Ginčo metu aktualaus Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje numatyta teismo teise priimti alternatyvius sprendimus, būtent, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžianti dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriam nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Ši įstatymo nuostata visais atvejais turi būti taikoma kaip sprendimo – įpareigojimo įteisinti savavališką statybą – neįvykdymo pasekmė.

Šiuo atveju ieškovė, vadovaudamasi anksčiau nurodytais teisės aktais bei CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punkto nuostatomis, nurodė faktinį ieškinio pagrindą, įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes bei iš to kylantį aiškų reikalavimą (ieškinio dalyką).

Teismui pateikto ieškinio faktinis pagrindas yra savavališkos statybos aktas, kuriuo konstatuota, kad atsakovas adresu Turgaus g. 9, Priekulėje, savavališkai vykdė statybos darbus – apšiltino gyvenamojo namo dalį polistirolu ir nutinkavo dekoratyviniu tinku. Nustatyta, kad savavališkai, be statybą leidžiančių dokumentų buvo atliekami neypatingų statinių kategorijai priskiriamo statinio rekonstrukcijos darbai, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788, 2001, Nr. 101-3597, 2009, Nr. 117-4993), 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 24 dalies reikalavimus. Kitas ieškinio pagrindas – reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris, kaip jau buvo pažymėta, yra galiojantis, nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas ir panaikintas.

Ieškovė, suformuodama ieškinio reikalavimą aiškiai nurodė ieškinio aplinkybes, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2009-09-18 aktą ir 2009-09-28 reikalavimą) ir kaip reikalavimo įpareigojimo įteisinti savavališką statybą – neįvykdymo pasekmę ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą išardyti savavališkai polistirolu apšiltintą ir dekoratyviniu tinku nutinkuotą gyvenamojo namo pastato dalį.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, kad surašydama 2009-09-28 reikalavimą, ieškovė vadovavosi tuo metu aktualia Statybos įstatymo (1996, Nr. 32-788, 2001, Nr. 101-3597, 2006, Nr. 116-4402) 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 151-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padariniu šalinimas“ (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 20.1.1.2 papunkčiu, pagal kuriuos ieškovė galėjo pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti (atstatyti) savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą (išmontuotą, išardytą, išgriautą) jo dalį ir sutvarkyti statybvietę.

CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės principas, jog įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, šis reglamentavimas reiškia, kad jis galioja tik ateičiai, t. y. santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui.

Šiuo aspektu svarbu tai, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, nurodė, kad įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek ir lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi teisinį reglamentavimą bei nustačiusi reikšmingas bylai faktines aplinkybes, mano, kad ieškovė, vadovaudamasi statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais neviršijo 2009-09-28 akte nurodytų reikalavimų, o nustačiusi savavališkos statybos faktą, pagrįstai ir teisėtai, įgyvendindama savo funkcijas, teismo prašė pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą bei į bylai reikšmingas faktines aplinkybes, mano, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – atsakovas įpareigotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus 2009-09-18 savavališkos statybos akte Nr. 65 (14.10), adresu Turgaus g. 9, Priekulė, Klaipėdos r., ir pateikti statybą leidžiančius dokumentus, o jei šio įpareigojimo neįvykdys per nustatytą terminą – atsakovas įpareigotinas per vieną mėnesį išardyti savavališkai polistirolu apšiltintą ir dekoratyviniu tinku nutinkuotą gyvenamojo namo pastato dalį, esančią adresu Turgaus g. 9, Priekulė, Klaipėdos r., ir sutvarkyti statybvietę.

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas, todėl neteisėtai bei nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų. Dėl aptarto šis apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 144,00 Lt žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str.), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas įstatymo pagrindu ir 29,04 Lt (b.l.2) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui Ž. D., tretieji asmenys N. D., S. S., S. K., R. D., R. J., V. L., A. P., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Įpareigoti atsakovą Ž. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus 2009-09-18 savavališkos statybos akte Nr. 65 (14.10), adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikti statybą leidžiančius dokumentus, o jei šio įpareigojimo neįvykdys per nustatytą terminą – įpareigoti atsakovą Ž. D. per vieną mėnesį išardyti savavališkai polistirolu apšiltintą ir dekoratyviniu tinku nutinkuotą gyvenamojo namo pastato dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovo Ž. D. 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 29,04 Lt (dvidešimt devyni litai, 04 centai) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, valstybei.