Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam D. V., gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 214 str. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams; pagal LR BK 253 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d. 2p. D. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė- turto konfiskavimas ir konfiskuotas savadarbis šaunamasis ginklas.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 187 str. 3 d. D. V. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 302 str. 1d. D. V. išteisintas, nenustačius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1d., BK 182 str. 1d. baudžiamoji byla D. V. atžvilgiu nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo.

Iš D. V. nukentėjusiajam J. R. priteista 42,33 Lt (keturiasdešimt du litai 33 ct.).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. Ž., T. Č., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad kartu su nepilnamečiais A. Ž. bei T. Č., veikdami bendrininkų grupėje, ir kartu su mažamečiu M. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2005-06-23 d., 20.10 val. iki 2005-06-24d. 6 val. neteisėtai, išlauždami J. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į butą, kur pavartodami fizinį smurtą - suduodami ne mažiau 30 smūgių J. R. kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, kankindami nukentėjusįjį elektros srove, panaudojant nuplėštų elektros prietaisų laidus, šiais veiksmais padarant J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo pasakyti banko kortelių PIN kodus, siekdami užvaldyti pinigus, bei pagrobė svetimą, J. R. priklausantį turtą: cigarečių „Saint George" bloką 17 Lt vertės ir 20 Lt, padarydami J. R. 37 Lt turtinę žalą.

Taip pat, D. V. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2005-06- 23 d. 20.10 val. iki 2005-06-24 d. 6 val. neteisėtai panaudojo svetimus mokėjimo instrumentus: AB banko „Hansabankas" mokėjimo kortelę „Visa Electron" Nr. 4483 0810 0496 7137 ir AB „Vilniaus bankas" mokėjimo kortelę „Visa Electron" Nr. 4797 0971 6707 8521, išduotas R. S. vardu, t.y. siekdamas išimti grynuosius pinigus 200 Lt ir 40 Lt ir tokiu būdu apgaule užvaldyti svetimą turtą, AB banko „Snoras" bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), inicijavo finansines operacijas, tačiau svetimo turto apgaule neužvaldė dėl neteisingai surinkto kortelių PIN kodo.

Taip pat, D. V. nuteistas už tai, kad jis 2005-10-16 apie 21 val. Kaune, prie K.Baršausko g. namo Nr. 79 laiptinės iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai - neturėdamas leidimo įgijo lygiavamzdį trumpąjį pertaisomą šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu pagal šešiavamzdžių pistoletų pavyzdžius, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, civilinėje apyvartoje yra draudžiamas, ir 53 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie, vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami šaudmenų kategorijai, juos neturėdamas leidimo neteisėtai laikė ir nešiojo iki 2005 -10 -17 d. 1.20 val., kol bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį pakeisti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo už LR BK 214 str. ir BK 253 str. 1d. numatytus nusikaltimus, todėl apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeinant už skundo ribų.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Nuteistojo kaltė, įvykdžius LR BK 180 str. 2d. numatytą nusikaltimą, įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitų nuteistųjų baudžiamojoje byloje duotais parodymais, mažamečio M. S. apklausos protokolu, liudytojo V. N. parodymais, įvykio vietos pažiūros protokolu, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolu, daiktų pateikimo protokolu ir kita bylos medžiaga.

Ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo J. R. buto duris išlaužė D. V. nustatyta paties nukentėjusiojo parodymais, o taip pat ir kitų nuteistųjų parodymais bei nepilnamečio M. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamieji duris laužė tuo metu, kai jis buvo buto viduje, iš karto po to kai buvo išlaužtos durys, į butą įėjo kiti nuteistieji, o po jų netrukus ir D. V.. Tiek nuteistasis A. Ž., tiek ir T. Č. teisme paaiškino, kad buto duris jie iš pradžių laužė dviese, tačiau tik atėjus D. V., kuris taip pat laužė duris, pavyko jas išlaužti. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jie buvo nuoseklūs nuo baudžiamojo proceso pradžios. Be to, kaip jau minėta ankščiau, ši aplinkybė apie D. V. veiksmus, išlaužiant duris, patvirtinta kitų nuteistųjų parodymais, o taip pat ir mažamečio E. S. parodymais, kuris buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant gynėjui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis turėjo realų pagrindą apkalbėti nuteistąjį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirmi į butą įėjo kiti nuteistieji, nepaneigia tos aplinkybės, kad D. V. taip pat laužė nukentėjusiojo duris. Byloje nustatyta, kad D. V. į butą pateko neteisėtai.

Ta aplinkybė, kad D. V. mušė nukentėjusįjį ir reikalavo pinigų, kratė elektros srove, pagrobė 20 litų ir bloką cigarečių nustatyta ne tik remiantis nukentėjusiojo parodymais, kurie nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Šią aplinkybę patvirtino taip pat ir M. S., apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Minėta aplinkybė patvirtinama ir nuteistojo T. Č. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad D. V. reikalavo pinigų ir mušė nukentėjusįjį, kratė jį elektros laidais, ieškojo pinigų, rado banko korteles, reikalavo pasakyti jų kodus. Šiuos parodymus nuteistasis T. Č. patvirtino teisme. Analogiškus parodymus apie D. V. atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nuteistasis A. Ž.. Teismas pagrįstai jais vadovavosi įrodinėjant nuteistųjų kaltumą, nes jie pilnai atitiko nukentėjusiojo parodymams ir nusikaltime dalyvavusio mažamečio M. S. parodymams. Liudytojas V. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad pirmą smūgį nukentėjusiajam koja sudavė D. V., kai J. R. nedavė pinigų buteliui, D. V. mušė nukentėjusįjį, liepė ieškoti banko kortelių PIN kodų, kratė nukentėjusįjį laidais.

Apelianto nurodyta versija, kad jis smurtą naudojo dėl pavogto mobiliojo ryšio telefono, paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje nustatyta, kad D. V. nukentėjusįjį pradėjo mušti tuomet, kai nuteistasis D. V. paprašė pinigų buteliui, o nukentėjusysis duoti pinigus atsisakė. Tokių duomenų, kad nuteistasis būtų reikalavęs nukentėjusiojo sugrąžinti skolą, byloje nėra. Kaip jau minėta aukščiau, tą aplinkybę, kad D. V. reikalavo pinigų buteliui ir jų negavęs vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nustatyta M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o taip pat ir A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytojas V. N. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji davė parodymus gera valia, dalyvaujant advokatams. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis T. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D. V. reikalavo pinigų buteliui ir mušė nukentėjusįjį. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo argumentas, kad nukentėjusysis siekia jį apkalbėti dėl skolos, kad smurto naudojimo priežastimi buvo skola, nepagrįstas ir yra atmetamas.

Nuteistojo D. V. dalyvavimas nusikaltimo padaryme ir ta aplinkybė, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo vykdant plėšimą J. R. atžvilgiu, vartojo smurtą, reikalavo pinigų, naudojo elektros laidus, nustatyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, todėl apelianto nurodytas argumentas, kad asmens atpažinimo protokolas, kuriame nukentėjusysis atpažįsta D. V., kaip asmenį įvykdžiusį plėšimą jo atžvilgiu, neturi įrodomosios reikšmės, nepagrįstas. Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtintos kitais bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai jo kaltę įvykdžius plėšimą, įrodo įvykio vietos apžiūros protokolu. Šis apelianto argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismas įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis rėmėsi įrodinėdamas nusikaltimo padarymo vietą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiame protokole užfiksuotomis aplinkybėmis apie sulaužytas duris, kas patvirtina, kad buvo laužtasi pas nukentėjusįjį. Įvertino tą aplinkybę, kad įvykio vietoje apžiūros metu spintų sekcijų durelės buvo atidarytos, daiktai jose suversti, buto sienos aptaškytos skysčiu panašiu į kraują, kas patvirtina jog buvo ieškoma pinigų, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo smurtaujama. Pažymėtina, kad būtinų nustatyti aplinkybių ratą apsprendžia inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis, o dėl įrodymų skaičiaus ir pakankamumo įrodyti tam tikras aplinkybes, sprendžia teismas. Byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos ir patvirtintos ne tik įvykio vietos apžiūros protokolu, bet ir paties nukentėjusiojo bei kitų nuteistųjų parodymais. Kaip jau minėta aukščiau, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina pačią įvykio vietą, t.y. kaip atrodė butas kuriame buvo įvykdytas plėšimas, o tai, kad buvo vartojamas smurtas ir ieškoma pinigų patvirtinama taip pat ir nukentėjusiojo bei kitų nuteistųjų parodymais, M. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais. Todėl, šiuo atveju yra svarbios įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įvykio vietos aplinkybės, todėl teismas pagrįstai nuosprendyje jas įvertino ir dėl jų pasisakė. BPK 20 str. 3 d. nurodo, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai spręsti teisingai. Kadangi, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, jie patvirtino svarbias ir reikšmingas bylos aplinkybes, todėl laikytini įrodymu. Ta aplinkybė, kad įvykio vietos apžiūros protokole atžymėta jog paimti laužtuvas, kvapo pėdsakai, cigarečių nuorūkos, išlieja laužimo žymėmis, pati savaime nepatvirtina nei įvykio vietos, nei kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas šiomis aplinkybėmis ir nesirėmė įrodinėdamas D. V. kaltę, įvykdžius plėšimą įsibraunant į patalpą. Todėl šiuo klausimu nuteistojo argumentai nepagrįsti.

Ta aplinkybė, kad vykdant plėšimą, reikalaujant pinigų ir kortelių PIN kodų, nukentėjusiojo atžvilgiu D. V. naudojo elektros laidus, krėtė jį elektra, nustatyta ne tik nukentėjusiojo J. R. parodymais, bet ir nuteistojo T. Č. parodymais, kuriais jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie šią aplinkybę, M. S. parodymais, nuteistojo A. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Todėl apelianto argumentas, kad daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti laidai nepatvirtina jo kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ši aplinkybė įrodyta byloje surinktų ir teismo teisingai bei išsamiai įvertintų įrodymų visuma.

Vadovaudamasi aukščiau aptartais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaltu D. V. įvykdžius plėšimą J. R. atžvilgiu, įsibraunant į patalpą. Nuteistojo veika pagal LR BK 180 str. 2d. kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmes už kiekvieną iš nuteistojo padarytų veikų, pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Parinkdamas bausmės rūšį už kiekvieną padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgė į tai, kad D. V. praeityje teistas 2 kartus, šias nusikalstamas veikas padarė tepraėjus vos metams po to kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, atlikęs bausmę. D. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių(plėšimas įsibraunant į patalpą) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kiti du – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, už plėšimą įsibraunant į gyvenamąją patalpą įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį- terminuotą laisvės atėmimą. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, D. V. įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui taip pat už tyčinį nusikaltimą, todėl remiantis LR BK 27 str. 1d. jis yra recidyvistas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikaltimus ir savo gyvenimo būdo nesiekia keisti. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai už kiekvieną iš nuteistojo padarytų veikų skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik šios rūšies bausmės gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nustatydamas paskirtų bausmių trukmę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad padarytos trys tyčinės nusikalstamos veikos, kurios pasižymi padidintu pavojingumu, dvi iš jų – apysunkiai nusikaltimai, vienas-sunkus. Atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis, skiriant bausmę už plėšimą įsibraunant į patalpą, apylinkės teismas pagrįstai laikė tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje bei apsvaigus nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes- tai, kad jis įvykdė nusikaltimus neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinį nusikaltimą, charakterizuojamas neigiamai. Apylinkės teismas atsižvelgė į visas aukščiau minėtas aplinkybes, įvertino jų visumą bei tarpusavio santykį ir pagrįstai skyrė už LR BK 180 str. 2d. numatytą veiką- laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už LR BK 214 str.-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams; už LR BK 253 str. 1d. – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Paskirtosios bausmės, atsižvelgiant į padarytų veikų kiekį, pavojingumą, jų kaltės formą, o taip pat ir į nuteistojo pavojingumą, nėra aiškiai per griežtos yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.

Subendrindamas paskirtąsias bausmes, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 4d. , bausmes iš dalies sudėjo, ir skyrė galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Galutinė bausmė paskirta laikantis visų bendrųjų bausmės skyrimo ir sudėjimo taisyklių, adekvati padarytų veikų pavojingumui, todėl nėra aiškiai per griežta.

Teismo išvados dėl plėšimo įsibraunant į patalpą nusikaltimo įvykio, veikos kvalifikavimo, nuteistojo kaltės, pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiai ištyrus ir nešališkai įvertinus surinktus įrodymus, todėl yra teisėtos ir pagrįstos. Bausmės nuteistajam skirtos teisingai. Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.