Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R. D. (toliau – R. D.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 93-389 taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2001 m. gruodžio 10 d. Augsburgo apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 249 str. 1 d., 233 str. 1 d., 224 str. 1 d., 224 str. 1 d. bei 25 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės atlikimas paskirtas lygtinai. 2008 m. birželio 24 d. Regensburgo žemės teismo baudžiamųjų bylų bausmės vykdymo skyriaus nutartimi 2001 m. gruodžio 10 d. Augsburgo apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė lygtinai atšaukta. Iš R. D. paskirtos atlikti 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės išskaičiuota 180 (vienas šimtas aštuoniasdešimt) suėmimo dienų.

2007 m. vasario 2 d. Niurnbergo - Fiurto žemės teismo jis buvo pripažintas kaltu pagal Vokietijos Narkotinių medžiagų įstatymo 1 str. 1 pastr. sutinkamai su priedu I, 3 str. 1 pastr. Nr. 1, 30a str. 1 pastr., 25 str. 2 pastr., 51 str. 3 pastr., 2 sak., 1 pastr. 1 sak., 4 pastr. 2 sak., 52 str., 53 str., 73 a str. dėl neteisėtos prekybos narkotinėmis medžiagomis veikiant grupuotėje (10 epizodų, iš jų 2 epizodai su grupiniu neteisėtų narkotinių medžiagų įvežimu), ir nuteistas 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. 2008 m. kovo 18 d. Aukščiausiojo federacijos teismo nutartimi 2007 m. vasario 2 d. Niurnbergo - Fiurto žemės teismo nuosprendis buvo pakeistas, atšaukiant sprendimą dėl idealiąja sutaptimi grupiniu būdu įvykdyto narkotinių medžiagų įvežimo nemažais kiekiais, tačiau R. D. paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė liko nepakeista.

2010 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nuteistajam R. D. Augsburgo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Baudžiamojo kodekso 249 str. 1 d., 233 str. 1 d., 224 str. 1 d. paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., paliekant paskirtą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; R. D. Niurnbergo - Fiurto žemės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Aukščiausiojo federacijos teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi, pagal Vokietijos Narkotinių medžiagų įstatymo 1 str. 1 pastr., sutinkamai su priedu I, 3 str. 1 pastr., Nr. 1, 30a str. 1 pastr., 25 str. 2 pastr., 51 str. 3 pastr., 2 sak., 1 pastr. 1 sak., 4 pastr. 2 sak., 52 pastr., 53 str., 73a str. R. D. paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK 260 str. 3 d., paliekant paskirtą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., Augsburgo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir Niurnbergo - Fiurto žemės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiais R. D. paskirtos ir su LR BK suderintos bausmės subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, nustatant R. D. galutinę subendrintą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotas Augsburgo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu nustatytas R. D. suėmimo laikas – 180 dienų.

Bausmės pradžia – 2004 m. gruodžio 31 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 4 d..

2015 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 93-389 nutarta taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos bus neįgyvendinta nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė.

Skunde teigiama, kad nepaisant to, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistasis šiuo metu atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, tačiau, nuteistojo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą jo atžvilgiu. Tiek jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas, tiek jos sunkumas jau buvo įvertintas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu skiriant jam galutinę bausmę ir negali būti analizuojamas pakartotinai sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Nuteistasis nurodo, kad laisvėje jis turi sutuoktinę, kuri jo laukia, jo tėvas yra sulaukęs pensinio amžiaus, todėl jam nuolat reikalinga pagalba, laisvėje jis dirbo naftos perdirbimo įmonėje operatoriumi, turi tris diplomus – naftos perdirbimo operatoriaus ir dar du, kuriuos įgijo atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Jam atvykus į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, jam buvo pasiūlytas šlavėjo darbas, kurio nuteistasis atsisakė dėl sveikatos problemų, ką patvirtina ir jo asmens byloje esantys duomenys, todėl tokio atsisakymo, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo vertinimu, negalima vertinti kaip jo išrankumo darbui. Šiuo metu jis dirba staklininku ir vykdo visas jam meistro pavestas funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatomis ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, vis tik pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad R. D. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad šiuo metu R. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, BK 11 str. pagrindu priskiriamų apysunkių (BK 180 str. 1 d.) ir labai sunkių (BK 260 str. 3 d.) nusikaltimų kategorijoms. BK 260 str. 3 d. įtvirtintas nusikaltimo įvykdymas buvo gerai suplanuotas, įvykdytas grupės asmenų, iš savanaudiškų paskatų, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, didina ne tik įvykdyto nusikaltimo, bet ir paties teisės pažeidėjo pavojingumą visuomenei. Akivaizdu, jog tokiai išvadai neprieštarauja ir įstatymų leidėjas, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 str. 3 d., padarymą numatydamas itin griežtą laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Įvertinus R. D. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2019 m. liepos 4 d.), atsižvelgiant į tai, kad 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama ir smurtinėms nusikalstamoms veikoms, manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Tokiai išvadai, priešingai, nei teigia nuteistasis, neprieštarauja ir vieningai formuojama teismų praktika, pagal kurią, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikšmę turi ir nuteistojo požiūris į jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos atlyginimą. Nors šių aplinkybių visuma, kaip teisingai savo skunde pažymėjo R. D., jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, R. D. pripažino, jog jam inkriminuotus nusikaltimus jis įvykdė dėl finansinių motyvų ir nors šiuo metu jis savo kaltę ir pripažįsta, yra dirbantis, tačiau vis tik yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų, turi per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti, o atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie galimą nuteistojo įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikymo atveju, manytina, jog finansiniai sunkumai ir darbo neturėjimas gali būti vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.

Abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija, o tuo pačiu ir išvada, jog R. D. jau galėtų būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės, leidžia ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad R. D. šią pareigą vykdė tinkamai, sutikti negalima – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus jis buvo pažeidęs net aštuonis kartus, ir nors jis buvo tris kartus paskatintas už gerą elgesį, tačiau jo nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus taisyklėms, sprendžiant apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, remiantis 2015 m. gegužės 13 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos išvados duomenimis, tik atvykęs į pataisos namus įvardino, jog neformaliosios nuteistųjų bendrijos tradicijos jam yra svarbios bei išsakė pageidavimą bausmę atlikti tame pačiame lokaliniame sektoriuje, kuriame tuo metu bausmę atlikinėjo ir jo bendrininkas. Šiame kontekste pastebėtina, jog jam inkriminuotus nusikaltimus R. D. įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, o netinkamų draugų pasirinkimas pripažįstamas jo pakartotinį nusikalstamumą didinančiu veiksniu. Be to, sutinkamai su 2015 m. gegužės 8 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. D. turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Tokį R. D. elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Analogiška išvada darytina įvertinus ir R. D. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Komisija nutarusi nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pernelyg sureikšmino R. D. teigiamai charakterizuojančias savybes, ignoruodama nuteistojo kriminogeninius veiksnius bei jo pakartotinį nusikalstamumą galinčias paskatinti asmenines charakterio savybes. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiama nutartimi šias aplinkybes vertino kompleksiškai neigiamai nuteistąjį apibūdinančių savybių kontekste, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nesutikti su kuriuo aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Remiantis 2015 m. gegužės 8 d. socialinio tyrimo išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis, R. D. yra ypač susirūpinęs savo statusu draugų kompanijoje ir bičiulių nuomone apie jį patį, dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Ir nors jo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis kartą naudojo smurtą ar grasino jį panaudoti, siekdamas kitų asmenų paklusimo. Be to, jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs ignoruoti ilgalaikes problemas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Išdėstytos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, aukštesniojo teismo įsitikinimu, gali neabejotinai paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą ir ateityje.

Ir nors yra ir R. D. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, (buvo skatintas, būdamas pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, šiuo metu dirba, palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, vedė, turi gyvenamąją vietą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei kuria optimistinius socialius ateities planus), tačiau jos dar nesudaro pakankamo pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Daryti tokią išvadą aukštesniajam leidžia ir R. D. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas (pagal OASys programą 44 balai, kas prilyginama vidutinei).

Aukštesnės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, kad lygtinio paleidimo netaikymas reiškia baudimą antrą kartą už tą pačią veiką, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bausmės skyrimo klausimas nesprendžiamas. Svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės ir atitinkamo procesinio sprendimo priėmimas nėra asmens baudimas, nes teismas sunkinti nuteistojo teisinės padėties neturi galimybės - priešingai, galima tik švelninti nuteistojo teisinę padėtį arba nieko nekeisti, tačiau net ir netaikius lygtinio paleidimo nuostatų, nuteistajam neužkertamas kelias, nustatyta tvarka vėl kreiptis su prašymu dėl jo pataisos proceso svarstymo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pakankamą R. D. elgesio korekciją, leidžiančią manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokiu būdu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.