Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2014-08-05 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2014-08-05 nutarimu E. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, paskiriant 1500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, už tai, kad jis, 2014 m. liepos 30 d., 21 val. 35 min., Šilutės r., Rusnės k., A. D. g., chuliganiškai vairuodamas automobilį „BMW 525 TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akseleruodamas suko automobilį į šonus, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir sukeldamas pavojų sau, eismui bei kitų žmonių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 6, 9, 28, 133 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. teismo posėdyje prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta iš esmės Institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje (2007-12-13 įstatymo Nr. X-1365, įsigal. 2008-01-01 (Žin., 2007, Nr. 138-5641) redakcija) numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. apklaustas teisme neigia padaręs pažeidimą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, tvirtina, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „BMW 525 TDK“, kuriuo kartu su juo važiavo draugai P. V. ir G. J., važiavo apie 20-30 km/h greičiu žvyruota, sausa kelio danga, vairą sukinėdamas į skirtingas puses, tokiu būdu stengdamasis išvengti akmenų, esančių ant kelio, kurie gadina automobilio važiuoklę, ir tuo metu gal per stipriai paspaudė akseleratorių. Tai pamatę policijos pareigūnai jį sustabdė ir pareiškė, kad dėl keliamų dulkių jis chuliganiškai vairuoja automobilį. Kelio ruože, kuriuo jis važiavo iki policijos pareigūnams sustabdant, greičio ribojančių ženklų ir kitų eismo dalyvių nebuvo.

Liudytojas P. V., apklaustas teisme, parodė, kad E. L. vairuodamas automobilį, kuriame važiavo jis ir G. J., bei važiuodamas žvyruota kelio danga į šonus neslydo, „saulučių“ nedarė, o tik manevravo norėdamas apvažiuoti kliūtis, esančias ant kelio. Tokiu būdu E. L. vairuodamas automobilį nei jam, nei kitiems eismo dalyviams pavojaus nekėlė. Juos sustabdę policijos pareigūnai įvykio vietos neapžiūrėjo, automobilio ratų pėdsakų ant kelio neužfiksavo.

Liudytojas G. R. J., apklaustas teisme, nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. bei liudytojas P. V. papildydamas tuo, kad jis sėdėdamas automobilio gale jautėsi saugiai.

Liudytojai G. P. ir P. E., policijos pareigūnai, apklausti teisme patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas faktines aplinkybes (b.l. 8, 9) ir parodė, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje matė kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. vairuodamas automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo du keleiviai, ant žvyruotos kelio dangos stipriai ir staigiai akseleruodamas suko automobilį į šonus, taip priversdamas kelis kartus automobilį slysti šonu iki 35 laipsnių kampo, kuris dar yra kontroliuojamas, per visą kelio plotą, įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Iš po automobilio ratų kilo dulkės, lakstė akmenukai. E. L. slydimą baigė pamatęs policijos tarnybinį automobilį. E. L. pažeidimo techninėmis priemonėmis nefiksavo.

Pastebėtina, kad prie nagrinėjamos bylos nėra pridėtas eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu - fotolentele, kurie patvirtintų arba paneigtų administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. parodymus ir būdų galima daryti neginčijamą išvadą apie pavojingo ar chuliganiško vairavimo faktą.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto E. L., kuris teisme neigė jam inkriminuotą teisės pažeidimo faktą, nežiūrint tai, kad savo paaiškinime jis lyg ir pripažino KET pažeidimo faktą, nes reikia turėti omeny, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę, bet ne pareigą, duoti paaiškinimus dėl administracinio teisės pažeidimo ir jis duodamas bet kokius paaiškinimus nėra atsakingas už melagingą jų davimą, ir policijos pareigūnų G. P. ir P. E., kurie jį kaltina administraciniu teisės pažeidimu, parodymus yra akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai yra tarpusavyje iš esmės prieštaringi, todėl konstatuoti ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima tik remiantis byloje surinktų papildomų įrodymų visuma. Vien tik policijos pareigūnų, techninėmis priemonėmis nefiksavusių eismo įvykio ir išvis neaprašiusių bei techninėmis priemonėmis neužfiksavusių eismo įvykio vietos – kelio dangos su automobilio ratų žymėmis, kaltinantys parodymai, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, nėra pakankami pažeidimo faktui konstatuoti. Tačiau pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. parodymus, duotus teisme, iš esmės patvirtina neprieštaringi liudytojų P. V. ir G. R. J., važiavusių automobilyje ir nepatyrusių pavojaus savo saugumui, parodymai apie administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nebuvimo faktą. Jokių kitų objektyvių įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo byloje nėra.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog E. L. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. L. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. L. skundą tenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2014-08-05 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-16324568-14, kuriuo E. L. už pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.