- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-208-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49527-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- M. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:
M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-10-14 apie 2.00 val. išgertuvių, vykusių bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu pagrobė Ž. R. priklausančius daiktus – mobiliojo ryšio telefoną „Meizu“, kurio vertė 80 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“, kurio vertė 160 Eur, ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8“, kurio vertė 709 Eur, vagyste nukentėjusiajai Ž. R. padarydamas 949 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad visiškai prisipažino, pavogti daiktai yra grąžinti ir nėra pareikštas civilinis ieškinys. Nagrinėjant šią ir kitą baudžiamąją bylą dalyvavo tas pats prokuroras, kuris prieš posėdį išsakė savo nuomonę. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, prašo ją nors iš dalies sumažinti.
3. Teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti bausmę.
6. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam M. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, matyti, kad bausmė M. B. paskirta teisingai.
7. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad tas pats prokuroras dalyvavo nagrinėjant dvi nuteistojo bylas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neteisinga. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė už padarytą nusikalstamą veiką atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, įvertinus nuteistojo asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirdamas bausmę nuteistajam M. B., apylinkės teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors M. B. padarė nesunkų nusikaltimą, pagrobė 949 Eur vertės svetimą turtą (mobiliojo ryšio telefonus), bet jis buvo daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (t. 1, b. l. 104-119). Akivaizdu, jog M. B. anksčiau skirtos bausmės (įskaitant ir pačias griežčiausias – laisvės atėmimą) jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus, nesugeba laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, yra visuomenei pavojingas. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, visuma leidžia teigti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik parenkant pačią griežčiausią bausmės rūšį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. B. skyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
8. BK 61 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nors už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nustatyta ne tik nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką padarę būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jam teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę tik šiek tiek didesnę už sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį (nuteistajam M. B. skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams devyniems mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra vieneri metai septyni mėnesiai ir 15 dienų). Skirdamas bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), pagrobto turto vertę, kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir M. B. asmenybę, t. y., kad jis nusikalto būdamas teistas, praėjus nedaug laiko po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, be to, yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 100-104), o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. už nusikalstamas veikas (tarp jų ir nusikalstamas veikas nuosavybei) jau buvo ne kartą skirtos ir pačios griežčiausios, terminuoto laisvės atėmimo, bausmės. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Be to atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas M. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, švelnesnė negu teismo paskirtoji bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog pavogti daiktai yra grąžinti ir nėra pareikštas civilinis ieškinys, taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam bausmę. Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, ne dėl to, kad M. B. būtų savanoriškai grąžinęs visus telefonus ar atlyginęs nusikalstama veika padarytą žalą, bet dėl to, kad vieną telefoną, po vagystės pasivijusi nuteistąjį, jam iš rankų ištraukė nukentėjusioji, o kitus pavogtus daiktus surado ir grąžino policijos pareigūnai.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad M. B. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos, jau buvo pirmosios instancijos teismo įvertinta skiriant M. B. bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.
10. Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.