Klaipėdos apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-07-02 nutarties, kuria atmestas L. Š. skundas dėl Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-05-10 nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2008-07-02 nutartimi atmetė pareiškėjos L. Š. skundą dėl Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-05-10 nutarimo nenaikinti Skuodo rajono policijos komisariato 2008-04-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skunde teigiama, kad V. Ž., piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu ir paveikdamas jos apsisprendimą, vietoj paskolos sutarties ir buto įkeitimo įkalbėjo sudaryti tariamą buto pirkimo–pardavimo sutartį, žadėdamas po skolos sugrąžinimo butą jai perrašyti, tačiau butą jis pardavė kitiems asmenims ir tokiu būdu užvaldė didelės vertės jos butą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. Be to, V. Ž. neketindamas įvykdyti sutartų savo įsipareigojimų imdavo iš L. Š. 1,5 procento mėnesines palūkanas už paskolą. Taip jam buvo sumokėta 15 000 Lt bei likusi 10 000 Lt skola, tačiau buto jis negrąžino, o jį pardavė. Teigia, kad 2006-03-02 gavo raginimą iš V. Ž. išsikelti iš buto, o 2007 m. sužinojo, jog 2007-07-31 V. Ž. jai priklausantį butą pardavė. L. Š. pažymi, kad pagal tariamą 2000-09-07 pirkimo–pardavimo sutartį virtuvės įranga ir baldai nebuvo parduoti, tačiau pagal tos pačios dienos nuomos sutartį nurodoma, jog V. Ž. jį išnuomoja su baldais ir virtuvės įranga. Konstatuojama, kad šie faktai patvirtina fiktyvų sutarties sudarymą, nes V. Ž. pirko butą be baldų ir buitinės įrangos, tačiau savo buitinės įrangos ir baldų nemontavo, o ji savo baldų neišsinešė, visa tai gali patvirtinti kaimynai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skuodo rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos L. Š. skundas dėl Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-05-10 nutarimo nenaikinti Skuodo rajono policijos komisariato 2008-04-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta.

Bylos tyrimas ir nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad joje nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingų lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas ir asmenų piktnaudžiavimas baudžiamąją teise sprendžiant civilinius tarpusavio santykius.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės vertės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo su organizuota grupe. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, objektyvusis požymis – veika – apibūdinama aktyviais veiksmais. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš paminėtų dispozicijoje alternatyvių veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba išvaistymo baudžiamosiose bylose“ 2 p. numatyta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Nutarimo 4 p. nurodyta, kad sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas ar teisė į svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise.

Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nėra duomenų, jog V. Ž., piktnaudžiaudamas L. Š. pasitikėjimu ar paveikdamas jos apsisprendimą, vietoj paskolos sutarties sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, buto nuomos sutartį ir taip įgijo teisę į turtą apgaule. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 str. numatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta notariškai. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 str. numatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Iš bylos matyti, kad skunde pareiškėjos L. Š. nurodyta 2000-09-07 buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta Skuodo rajono notarų biure ir patvirtinta notarės. Iš 2000-09-07 buto pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad L. Š. laisva valia pardavė V. Ž. butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėja L. Š. neneigia, kad iš V. Ž. gavo 20 000 Lt, tik teigia, kad pinigus pasiskolino iš V. Ž..

Iš 2000-09-07 buto nuomos sutarties 1 punkto matyti, kad V. Ž. išnuomoja L. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, iki 2004 m. gegužės 31 d. V. Ž., kaip teisėtas buto, kuris jam priklausė nuosavybės teise (notarinė 2000-09-07 buto pirkimo–pardavimo sutartis) savininkas, buto nuomos sutarties 3 punktu pareiškė, kad butas niekam neparduotas, neįkeistas, neareštuotas, jam draudimas perleisti neuždėtas. V. Ž., remdamasis 2000-09-07 buto nuomos sutarties 1 punktu, turėjo teisę L. Š. pateikti raginimą išsikelti iš buto, taip pat 2007-07-31 butą parduoti, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, jam priklausė nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

pareiškėjos L. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-07-02 nutartį.

Nutartis neskundžiama.