Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-02-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-170-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
A15.-170-890/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00057-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Nukentėjusysis
A. L.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-170-890/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00057-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: 20109665412KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S.,nukentėjusiajam A. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2019 m. gruodžio 2 d., apie 14 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugų eismą užtikrinančio tarpo iš kairio šono ir kliudė priešpriešai važiavusio automobilio kairį šoną. Iš įvykio vietos nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiu būdu J. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu J. S. kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų nepripažino ir parodė, kad prieš įvykį jis važiavo tik savo eismo juosta, todėl dėl apgadinimo jis nėra kaltas. Teigė, kad tai kitas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, lenkdamas kitas transporto priemones, neįsitikinęs ar jam užteks kitoje eismo juostoje vietos. Jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi manė, kad jokios žalos nepadarė. Jis tik girdėjo nedidelį garsą, pamanė, kad tik veidrodėlis užsikabino už kitos mašinos. Kad kita mašina būtų sustojusi jis nepamatė, kitaip būtų pats nenuvažiavęs. Eismo įvykio metu jo mašinos veidrodėlis buvo sudaužytas, tačiau jis to nepastebėjo.

Administracinio nusižengimo protokole J. S. nurodė, kad sutinka, kad nuvažiavo iš įvykio vietos, nes nematė didelės žalos, tačiau nesutinka, kad yra visiškai kaltas (b.l. 3).

J. S. 2020 m. sausio 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2019-12-02, apie 13 val. jis sustojo prie „Luminor“ banko Liepų g., ir nuėjo prie bankomato pastato viduje. Jam būnant prie bankomato, priėjo policijos pareigūnai, ir pasakė, jog jis važiavo vinguriuodamas gatve, dėl ko buvo gautas pranešimas. Pareigūnai jį patikrino alkotesteriu ir nustatė, kad jis blaivus ir paleido, ir jis toliau tvarkėsi savo reikalus. Iš karto po to nuvažiavo į Daukanto gatvę ir važiavo kryptimi nuo stoties link H. Manto gatvės. Savo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo blaivus, kaip ir nustatė pareigūnai. Kad įvyko avarija atsimena, bet detaliau aplinkybių nurodyti negali, nes yra po gydymo stipriais vaistais. Iškart po susidūrimo jis savo automobiliu sustojo, tačiau nepastebėjo jokio kito sustojusio automobilio, taip pat nepastebėjo, kad apgadintas jo veidrodis. Pastovėjęs apie 30 sekundžių, niekas nepriėjo, galvojo, kad nieko neįvyko ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos nuvažiavo. Jeigu būtų pastebėjęs, kad kažkas įvyko, būtų pasilikęs. Kad apgadintas jo automobilis pastebėjo tik nuvažiavęs prie Universitetinės ligoninės. Pasišalinti iš įvykio vietos tyčios neturėjo, tačiau pripažįsta, kad Daukanto gatvėje eismo įvykyje dalyvavo (b.l. 13).

Nukentėjusysis A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo Daukanto gatve automobiliu Skoda Rapid link Šilutės plento pusės. Jo važiuojamoje eismo juostoje, šalia kelkraščio stovėjo sustatyti automobiliai. Kitoje kelio pusėje, ties mokykla, yra padarytos stovėjimo vietos mašinoms, kurios tuo metu buvo tuščios. Jis matė priešais atvažiuojančią mašiną, kuri važiavo arčiau vidurinės kelio pusės. Su kitomis mašinomis jis prasilenkė. Važiavo kiek įmanoma arčiau dešinės kelio pusės, kadangi matė, jog gali susidurti su priešais atvažiuojančia mašina. Pradėjo stabdyti, tačiau mašina atsitrenkė į jo mašinos veidrodėlį ir nuvažiavo toliau. Jis sustojo, nes norėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau kita mašina nesustojusi nuvažiavo. Jis sustojo šalia 26 numeriu pažymėto namo ir paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu, prie jo sustojo kitas automobilis ir vairuotojas jam pasakė į jį įpuolusios mašinos numerius. Negali pasakyti, ar buvo išvažiavęs į priešpriešinę kelio pusę, galbūt padangos ir buvo užvažiavusios ant linijos. Jam ne tik veidrodėlio apsaugas nulaužė, tačiau ir mašinos šoną įbrėžė. Jam remontavo veidrodėlį, priekines, dalines dureles, stiklus, slenkstį dažė, galinį sparną, remontas jam kainavo virš trijų tūkstančių eurų, tačiau draudimas visas išlaidas padengė.

Nukentėjusiojo A. L. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškinime nurodyta, kad jis 2019-12-01, apie 14.21 val., jam priklausančiu automobiliu Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant Daukanto g. kryptimi link Priestočio g., ties 24 numeriu pažymėto pastato, apvažinėjo palei dešinįjį kraštą sustatytus automobilius. Iš esmės važiavo savo eismo juostoje. Matė priešais važiuojantį automobilį Mercedes-Benz, tamsios spalvos, kuris važiavo labai arti ašinės linijos. Prasilenkiant jis kliudė jo mašiną ir jis iš karto sustojo, o Mercedes-Benz automobilis nuvažiavo nesustojęs. Po įvykio pranešė 112. Laukiant policijos, prie jo priėjo žmogus, kuris nurodė, kad užsirašė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Žmogus minėjo, kad tas Mercedes-Benz važiavo keistai. Padarytą žalą vertina ne mažiau 1000 eurų (b.l. 12).

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tarnybiniame pranešime yra įsivėlusi klaida, kad J. S. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atvyko 2019-12-11, tačiau iš tiesų jis atvyko 2020-01-11. Gavus pranešimą ir atvažiavus į įvykio vietą važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo apgadintas automobilis Skoda Rapid. Ant važiuojamosios dalies liko transporto priemonės detalės, o palei dešiniosios kelio pusės kraštą, leistinoje vietoje, stovėjo pastatyti automobiliai. Kito, automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje, nebuvo. Pranešėjas pareigūnui nurodė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį, kurį jam nurodė kiti liudytojai. Apžiūrėjus įvykio vietą ir įvertinus visą situaciją, priėmė sprendimą, kad automobilio Skoda Rapid apvažiavimas stovinčių automobilių ir išvažiavimas dalinai į priešpriešinę kelio eismo juostą nebuvo staigus, netikėtas ir iš esmės grėsmės eismo saugumui nekėlė. Važiuojamosios kelio dalies plotis buvo pakankamas, kad prasilenktų du automobiliai. Šiame kelyje buvo išplatėjimas ties mokykla, todėl kiti automobiliai turėjo galimybę pasitraukti arčiau dešiniojo kelio krašto. Buvo sudaryta eismo įvykio vietos schema, apklaustas nukentėjusysis ir buvo pradėta pasišalinusio vairuotojo paieška. Jis ne tą pačią dieną susisiekė su J. S., kadangi jo rasti nepavyko. Kai pavyko su juo susisiekti, J. S. nurodė, kad yra sergantis, todėl buvo susitarta susitikti apklausai kitą dieną. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad likus valandai iki eismo įvykio jau buvo gautas pranešimas dėl pavojingo J. S. priklausančio automobilio vairavimo. Asmuo buvo patikrintas, nustatyta, kad J. S. automobilį vairavo blaivus. Apklausiamas J. S. davė parodymus, kad pajuto smūgį, pasišalinimą iš įvykio vietos motyvavo savo sveikatos būkle. Kadangi jis ankščiau dirbo teismo ekspertizės centre, turi galiojančią eismo įvykių tyrimo – trasologijos eksperto kvalifikaciją. Sprendžiant pagal duženų išsibarstymą nuo sustojusio automobilio, jis mano, kad nukentėjusiojo automobilis važiavo nedideliu greičiu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo D. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2019-12-02, apie 15.10 val. iš budėtojo gavus pranešimą ir nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko automobilio Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. L., gim. 1974-11-23. Pastarasis nurodė, jog jam apvažiuojant palei dešinį važiuojamosios dalies kraštą, leistinoje vietoje pastatytus automobilius, ir dėl šios priežasties savo vairuojamo automobilio kaire puse važiuojant palei priešpriešinio eismo juostas skiriančią horizontalaus kelio ženklinimo liniją, priešpriešai važiuojantis automobilis Mercedes Benz, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo vairuojamą automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Padarytą žalą A. L. įvertino ne mažesne kaip 1000 Eur. suma. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, jog automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini). <...> Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus nustatyta, jog prieš pat įvykį J. S. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz Daukanto gatve, link įvykio vietos, važiavo nesilaikydamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir net priešpriešai parvažiuojant automobiliams ir jo važiuojamosios dalies pusėje nesant jokios kliūties, jis, keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo kairiaisiais ratais kairiau priešpriešinio eismo juostas skiriančios linijos (išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą). Taip pat aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, jog 2019-12-02,13.50 val. buvo gautas pranešimas, jog automobilio Mercedes Benz vairuotojas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), H. Manto gatvėje, galimai neblaivus (eismo įvykis įvyko 14.21 val.). Įvykį reagavo ekipažas, kuris nustatė, kad automobilį Mercedes Benz vairuoja J. S., nustatyta, kad jis blaivus. 2019-12-11 į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atvyko J. S., kuris apklausiamas pripažino, jog nurodytu įvykio metu, nurodytoje įvykio vietoje kažką pajuto, tačiau sustojo, kito automobilio nematė, savo automobilio nulaužto veidrodėlio nepastebėjo, todėl pastovėjęs apie pusę minutės iš įvykio vietos nuvažiavo. Pasišalinti iš įvykio vietos tyčios neturėjo, tiesiog manė, kad nieko neįvyko. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vietoje automobilio Skoda Rapid judėjimo krypties eismo juosta yra 3,9 m pločio, priešpriešinio eismo juosta – 4 m pločio. Palei automobilio Skoda Rapid dešinįjį važiuojamosios dalies kraštą sustatyti automobiliai, tačiau kelio ženklų, draudžiančių tai daryti, įvykio vietoje nėra. Ties įvykio vieta nusistovėjusi eismo tvarka, jog stovinčius automobilius apvažiuojantys automobiliai važiuoja arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, dalinai užvažiuodami ant priešpriešinio eismo juostas skiriančios horizontalaus kelio ženklinimo linijos, tačiau priešpriešinio eismo juosta yra 4 m pločio, ir to pakanka, kad priešpriešai, arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto važiuojantys automobiliai, saugiai prasilenktų su stovinčius automobilius apvažiuojančiais automobiliais. Atlikus įvykio aplinkybių analizę, nustatyta, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo J. S. veiksmai, nes jeigu jis būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių ir būtų važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobiliui Skoda Rapid važiuojant tokia pačia trajektorija, kuria važiavo įvykio metu, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad J. S. vairavimas grėsmę eismo saugumui kėlė ir iki įvykio (b.l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. S. (b.l. 15).

Į bylą pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje esančiose nuotraukose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, vaizdo įraše užfiksuota kaip automobilis Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja Daukanto gatve link įvykio vietos, nesilaikydamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jo važiuojamojoje kelio dalyje nesant kliūties, važiuoja kairiaisiais automobilio ratais kairiau priešpriešinio eismo juostas skiriančios linijos, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą (b.l. 25). Sudarytas eismo įvykio vietos planas, papildomuose duomenyse nurodyti automobilio Skoda Rapid apgadinimai (b.l. 9-11).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie J. S. registruotus administracinius nusižengimus ir jam priimtus sprendimus matyti, jog J. S. baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b.l. 19-23).

Teismas konstatuoja:

Nors J. S. neprisipažino padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, tačiau jo kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno D. J. parodymais teisme ir tarnybiniu pranešimu (b.l. 5-6), eismo įvykio vietos planu (b.l. 9), nukentėjusiojo A. L. parodymais teisme ir paaiškinimu (b.l. 12), iš dalies paties J. S. parodymais teisme ir paaiškinimu (b.l. 14), ir kitais byloje esančiais įrodymais.

J. S. teisme neneigė, kad 2019 m. gruodžio 2 d., apie 14 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė priešpriešai važiavusio automobilio kairįjį šoną, tačiau teigė manantis, kad dėl eismo įvykio kaltas kitos transporto priemonės – Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. L., nes pats J. S. važiavo savo eismo juostoje, o nukentėjusysis išvažiavo į priešingą eismo juostą, lenkdamas stovinčius automobilius.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 119 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kilę padariniai (transporto priemonių apgadinimai) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su J. S. padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Bylos duomenys patvirtina, kad J. S. važiavo nesilaikydamas KET 119 punkto reikalavimo - važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, matydamas prieš priešais atvažiuojančius automobilius, kai jo važiuojamojoje kelio dalyje nebuvo jokios kliūties, važiavo kairiaisiais ratais kairiau priešpriešinio eismo juostas skiriančios linijos.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis A. L. Kelių eismo taisyklių nepažeidė – jis apvažiavo dešinėje važiuojamosios kelio dalies krašte, leistinoje vietoje, pastatytus automobilius, važiuodamas kiek įmanoma arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, tik dėl minėtos kliūties dalinai išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiavo Daukanto gatve automobiliu link Šilutės plento pusės. Jo važiuojama kelio puse, leidžiamoje vietoje, šalia kelkraščio stovėjo sustatyti automobiliai. Kitoje kelio pusėje, ties mokykla, yra padaryta stovėjimo vietos mašinoms, kuri įvykio metu buvo tuščia. Jis matė priešais atvažiuojančią mašiną, kuri važiavo arčiau vidurinės kelio pusės. Su kitomis prieš priešais atvažiuojančiomis mašinomis jis saugiai prasilenkė. Važiavo kiek įmanoma arčiau dešinės kelio pusės, kadangi matė, jog gali susidurti su priešais atvažiuojančia mašina. Pradėjo stabdyti, tačiau J. S. vairuojama mašina atsitrenkė į jo mašinos veidrodėlį ir nuvažiavo toliau. Negali pasakyti ar buvo išvažiavęs į priešpriešinę kelio pusę, galbūt padangos ir buvo užvažiavusios ant linijos. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo paaiškinime surašytame iš karto po eismo įvykio (b.l. 12). Liudytojas policijos pareigūnas D. J., turintis galiojančią eismo įvykių tyrimo – trasologijos eksperto kvalifikaciją, teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiojo A. L. išvažiavimas dalinai į priešpriešinę kelio eismo juostą nebuvo staigus, netikėtas ir iš esmės grėsmės eismo saugumui nekėlė. Važiuojamosios kelio dalies plotis buvo pakankamas, kad prasilenktų du automobiliai. Šiame kelyje buvo išplatėjimas ties mokykla, todėl kiti automobiliai turėjo galimybę pasitraukti. Sprendžiant pagal duženų išsibarstymą nuo sustojusio automobilio, jis mano, kad nukentėjusiojo automobilis važiavo nedideliu greičiu. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir tarnybiniame pranešime (b.l. 5-6). Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad prieš pat eismo įvykį J. S. važiuodamas Daukanto gatve link eismo įvykio vietos, jau važiavo nesilaikydamas KET 119 punkto reikalavimo – važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jo važiuojamojoje kelio dalyje nesant kliūties, jis važiavo kairiaisiais automobilio ratais kairiau priešpriešinio eismo juostas skiriančios linijos, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą (b.l. 25). Taigi, teismas negali sutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu, jog dėl eismo įvykio kaltas nukentėjusysis A. L., kuris dalinai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. J. S., matydamas priešais važiuojantį automobilį turėjo visas galimybes važiuoti arčiau dešiniosios kelio pusės, taip pat išvažiuoti dešinėje kelio pusėje esantį išplatėjimą, tačiau jis to nepadarė, nesiėmė visų priemonių, kad eismo įvykio būtų išvengta ir taip padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą lėmusį eismo įvykio kilimą.

J. S. teisme neneigė, kad iš įvykio vietos nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai. Tačiau savo pasišalinimą iš įvykio vietos pateisino tuo, kad manė, jog tik veidrodėlis už kitos mašinos užsikabino, kadangi girdėjo nedidelį garsą, todėl pasilikti įvykio vietoje pareigos jam nekilo. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad iškart po susidūrimo jis savo automobiliu sustojo, tačiau nepastebėjo jokio kito sustojusio automobilio, taip pat nepastebėjo, kad apgadintas jo veidrodis. Pastovėjęs apie 30 sekundžių, niekas nepriėjo, galvojo, kad nieko neįvyko ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos nuvažiavo (b.l. 13).

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013).

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jis nesuvokė, jog reikia pasilikti eismo įvykio vietoje, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pats J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad prasilenkiant automobiliams, jis išgirdo susidūrimo garsą, manė jog mašinos susidaužė veidrodėliais. Nukentėjusysis A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad mašina atsitrenkusi į jo mašinos veidrodėlį nesustojusi nuvažiavo toliau. Nukentėjusysis sustojo, tačiau kita mašina nesustojusi nuvažiavo. Jam ne tik veidrodėlio apsaugas nulaužė, tačiau ir mašinos šoną įbrėžė. Nukentėjusysis nurodė, kad jo automobiliui buvo remontuojamas veidrodėlis, priekinės, galinės durelės, stiklai, dažytas slenkstis, galinis sparnas. Nukentėjusiajam priklausančio automobilio apgadinimai užfiksuoti byloje (b.l. 11, 14, 25). Tai, kad J. S. manė, jog kitai mašinai padarė tik nedidelę žalą, nepašalina jo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Priešingai, J. S. nurodytos aplinkybės, kad jis girdėjo nedidelį garsą, suprato, kad atsitrenkė į atvažiuojančią transporto priemonę, patvirtina, kad J. S. šioje situacijoje neabejotinai suvokė ir suprato, kad kilo eismo įvykis ir kad iš eismo įvykio vietos negali pasišalinti, kol apie įvykį nebus pranešta policijai, tačiau pasielgė priešingai – iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas konstatuoja, kad J. S., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, J. S. veiksmuose nustatyti visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog J. S. 2019 m. gruodžio 2 d., apie 14 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugų eismą užtikrinančio tarpo iš kairio šono ir kliudė priešpriešai važiavusio automobilio kairį šoną. Iš įvykio vietos nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėtį – kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. padarė du nusižengimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugų eismą užtikrinančio tarpo iš kairio šono ir kliudė priešpriešai važiavusio automobilio kairį šoną, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. J. S. anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos. Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, asmuo šiuo metu vykdo individualią žemės ūkio veiklą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. S. paskyrus minimalias ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, J. S. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 426 straipsnio 2 dalies – ribose.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje padarymą, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, įvertinant tai, kad J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, J. S. duodamas paaiškinimus teisme iš esmės pripažino administraciniame nusižengimo protokole nurodytas aplinkybės, tik nepripažino kaltės, anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjo, kitų šį asmenį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra, alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – pažeidėjui netaikoma.

Skaitmeninė laikmena su nuotraukomis ir vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

J. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 10 Eur (dešimt eurų) baudą.

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, J. S. už šiuos nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti J. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20109665412, įmokos kodą 1001.

Skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis ir vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė