Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės PN patalpos įrengtos bei aprūpintos inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, neturi būti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, todėl jo nurodytos aplinkybės dėl kamerų perpildymo sukeltų sunkumų naudojantis sanitariniu mazgu yra atmestinos kaip deklaratyvios. Pareiškėjo skundų dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus keliamų nepatogumų nebuvo gauta. Marijampolės PN patalpų atitiktis higienos normų reikalavimams periodiškai arba pagal nuteistųjų skundus tikrinama kompetentingų institucijų. 20 būrio patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Teisės aktai nenustato reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelio dydžiui, tačiau, Marijampolės PN nuomone, pasivaikščiojimo kiemo plotas buvo pakankamas nuteistiesiems pasivaikščioti. Pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis, todėl pagal BVK 75 straipsnį turėjo teisę pasivaikščioti dvi valandas. Atsižvelgiant į tai, jo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo laiko nepagrįstos. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. jį kalinant Marijampolės pataisos namų 20 būrio 11 ir 13 kamerose, neužtikrinant vienam nuteistajam tenkančios reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, nesuteikiant teisės tinkamai pasivaikščioti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, numatančių ploto normas.

Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 12–14), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. spalio 19 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 24 d.) gyveno 20 būrio 11 ir 13 kamerose.

20 būrio 11 kameros plotas 23,19 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms gyvenamosios vietoms, vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,87 kv. m gyvenamojo ploto.

20 būrio 13 kameros plotas 27,53 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,93 kv. m.

Gavęs atsiliepimą į skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiškėjas nesutiko su atsakovės atstovo nurodytu laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas buvo išvykęs iš Marijampolės PN (b. l. 14 ), tvirtino, kad jis iš Marijampolės PN buvo išvykęs laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 24 d. Šią aplinkybę pagrindė į bylą pateikta nuteistojo anketa (b. l. 51), iš kurios matyti, kad pareiškėjas iš Marijampolės PN į Lukiškių TI-K buvo išvykęs laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 24 d. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad pareiškėjas kalėjo Marijampolės PN 20 būrio 11 ir 13 kamerose laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. liepos 17 d. ir nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. spalio 19 d.

Pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų gyvenamąjį plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotą, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.

Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo 20 būrio 11 ir 13 kamerose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo, jam buvo sudėtinga pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, baldais, tačiau byloje nenustačius reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo fakto, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl negalėjimo tinamai pasivaikščioti, nurodydamas, kad pasivaikščiojimo kiemas buvo per mažas, užstatytas įrenginiais ir pastatais, be to, pasivaikščioti jam buvo leidžiama tik 2 valandas.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių dydžiui nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo ploto atmestini, kaip nepagrįsti.

Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktą, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko drausmės grupėje, jis neginčijo aplinkybės, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta jo teisė buvo pažeidžiama, todėl nepagrįstomis laikomos jo pretenzijos dėl per trumpo pasivaikščiojimo laiko (tvirtino, kad jam buvo leidžiama pasivaikščioti tik 2 valandas).

Byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.