Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-23 · Administracinė byla Nr. A-442-1692-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
A-442-1692-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonės Registrų centro, I. K., V. Š., R. N., J. R., S. Z., M. Z.
Pareiškėjas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
Kategorijos
  • 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442 - 1692/2010Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Aušrai Barauskienei,

atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovei Veronikai Juodėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, I. K., V. Š., R. N., J. R., S. Z., M. Z., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybinės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 223; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1-327; 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties Nr. 201-9-28, sudarytos 2008 m. vasario 14 d. su I. K., įregistravimo įrašą; gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties Nr. 201-9-31, sudarytos 2008 m. vasario 14 d. su V. Š., įregistravimo įrašą; gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties, sudarytos 2005 m. lapkričio 30 d. su R. N., įregistravimo įrašą; gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties Nr. 201-9-641, sudarytos 2008 m. rugpjūčio 25 d. su J. R., įregistravimo įrašą; gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties Nr. 52-7-65, sudarytos 2005 m. lapkričio 29 d. su S. Z., ir nuomos sutarties Nr. 52-7-64, sudarytos 2005 m. lapkričio 29 d. su M. Z., įregistravimo įrašą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2009 m. kovo 25 d. raštais Nr. 53-2-640, Nr. 53-2-641, Nr. 53-2-642 ir Nr. 53-2-643 kreipėsi į atsakovą dėl įregistruotų nuomos sutarčių išregistravimo bei naujų sutarčių įregistravimo. Atsakovas ginčijamu 2009 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1-327 atidėjo pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, nes nepateikti įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad atitinkami juridiniai faktai pasibaigė. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 223 paliko galioti minėtą atsakovo sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad minėti sprendimai yra nepagrįsti. Pagal Civilinio kodekso normas, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukiama sutarties šalių konkliudentiniais veiksmais, t. y., kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Civilinis kodeksas nenumato atskiro sprendimo dėl šių santykių pasibaigimo įforminimo. Šiuo atveju aplinkybę, kad juridiniai faktai pasibaigė, patvirtina minėti pareiškėjo raštai. Pareiškėjas informavo atsakovą, jog atitinkamos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra nutrauktos arba pakeistos. Atsakovas neturėjo pagrindo atidėti gyvenamųjų patalpų savininko prašymo išregistruoti nuomos sutartis nagrinėjimo bei atsisakyti panaikinti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių įregistravimo įrašus.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl juridinių faktų išregistravimo, nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu atsakovas galėtų panaikinti atitinkamas žymas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo teiginys, kad jo 2009 m. kovo 25 d. raštai Nr. 53-2-640, Nr. 53-2-641, Nr. 53-2-642 ir Nr. 53-2-643 yra dokumentai, kurių pagrindu atsakovas privalo panaikinti žymas apie juridinius faktus, nepagrįstas. Šiais raštais pareiškėjas prašė išregistruoti juridinius faktus, tačiau Nekilnojamojo turto registro įstatymas nesuteikia atsakovui teisės keisti nekilnojamojo turto registro duomenis vien tik gauto prašymo pagrindu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo atidėti vienam mėnesiui pareiškėjo prašymų išregistruoti nuomos sutartis nagrinėjimą dėl aplinkybių, trukdančių išregistruoti juridinius faktus. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių atitinkamų juridinių faktų pasibaigimą. Pareiškėjas į atsakovą buvo kreipęsis 2009 m. kovo 25 d. prašymais Nr. 53-2-640, Nr. 53-2-641, Nr. 53-2-642 ir Nr. 53-2-643, kuriais prašė panaikinti įrašus nekilnojamojo turto registre dėl atitinkamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, taip pat įregistruoti naujai sudarytas patalpų nuomos sutartis. Teismas nurodė, kad nuomininko teisės nutraukti sutartį pagrindas yra nuomininko, jo šeimos narių ir buvusių šeimos narių išvykimas gyventi kitur (Civilinio kodekso 6.609 straipsnio 3 dalis). Asmens išvykimas gyventi kitur yra fakto klausimas, kuris patvirtina nuomininko teisę nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Nesant gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalių susitarimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismo tvarka (Civilinio kodekso 6.610 straipsnis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė atsakovui dokumentų, patvirtinančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimą, t. y. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių šalių susitarimo, teismo sprendimo ar kitokių neabejotinų dokumentų, bylojančių apie juridinių faktų pasibaigimą. Todėl atsakovas pagrįstai priėmė byloje ginčijamą sprendimą, kuriuo atidėjo sprendimo dėl pareiškėjo pateikto prašymo priėmimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą atsakovo sprendimą, o taip pat jį patvirtinusį Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti atitinkamus nuomos sutarčių įregistravimo įrašus.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Civilinio kodekso 6.609 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Pareiškėjas, kaip ginčo patalpų savininkas ir nuomotojas, šiuo atveju nustatė visas Civiliniame kodekse numatytas sąlygas, kurioms esant nuomos sutartis laikoma nutrūkusi arba pakeičiama, sudarant naują rašytinę nuomos sutartį. Civilinis kodeksas nenumato jokio atskiro sprendimo dėl gyvenamosios patalpos nuomos santykių pasibaigimo įforminimo. Pagal Civilinio kodekso normas, tiesiog esant konkrečioms aplinkybėms, nuomos sutartis nutrūksta, t. y. nuomos sutarties nutraukimas įvyksta sutarties šalių konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2001, teigtina, jog, nuomininkui išvykus gyventi kitur, nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos ir teismine tvarka jos nutraukinėti nereikia. Nuomininkas, išvykdamas gyventi kitur ir nesinaudodamas gyvenamosiomis patalpomis, pats vienašališkai nutraukia nuomos santykius. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė atsakovui pakankamus dokumentus, kad būtų panaikinti atitinkamų nuomos sutarčių įregistravimo įrašai. Jis informavo atsakovą, kad atitinkamos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra nutrauktos arba pakeistos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas šiuo atveju nėra civilinių teisinių santykių subjektas, kurio teisės galėtų būti pažeistos panaikinant įrašus registre. Atsakovas, panaikindamas nuomos sutarčių įregistravimo įrašus, trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų taip pat nepažeistų, nes nuomos teisiniai santykiai yra susiklostę tarp nuomininko ir nuomotojo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad jam pareiškėjas, kaip pagrindą ginčo nuomos sutarčių išregistravimui, pateikė 2009 m. kovo 25 d. raštus Nr. 53-2-640, Nr. 53-2-641, Nr. 53-2-642 ir Nr. 53-2-643, kuriuose nurodyta, kad nuomos sutartys nutrauktos. Tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų, kuriuose būtų išreikšta nuomininkų valia dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Atsakovas nurodo, kad jis pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją įrašus nekilnojamojo turto registre daro atitinkamų dokumentų pagrindu ir nenustatinėja faktų, todėl tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas jam pateikiamuose dokumentuose. Teisminio ginčo esmė yra ne tai, ar nutrauktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Atsakovas, nebūdamas civilinio teisinio santykio dalyvis, neturi teisinio intereso ginčyti ir neginčija nuomos sutarčių pasibaigimo teisėtumo ar pagrįstumo. Atsakovo sprendimas atsisakyti išregistruoti juridinius faktus pagrįstas tuo, kad pareiškėjas nepateikė įstatymo numatytų dokumentų, patvirtinančių juridinių faktų pasibaigimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui - turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Aiškinant šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, jog nekilnojamojo turto registre įregistruoto juridinio fakto išregistravimo pagrindas yra dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Ši įstatymo nuostata įpareigoja administracinį teismą, nagrinėjant bylą dėl ginčo, kylančio iš administracinių teisinių santykių, visapusiškai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, neapsiribojant vien šalių pateiktais įrodymais, tačiau prireikus pasiūlyti proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis).

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymų, pateiktų teritoriniam registratoriui dėl juridinių faktų registravimo, kartu su jais buvo pateiktos ir nuomos sutartys. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis 7 punktas nustato, kad rašytiniai sandoriai yra daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre. Todėl, spręsdamas šį ginčą, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir kartu su prašymais dėl juridinių faktų registravimo (išregistravimo) teritoriniam registratoriui pateiktas nuomos sutartis ir spręsti, ar šios sutartys gali būti pripažintos dokumentais, kurių pagrindu galima išregistruoti nekilnojamojo turto registre įregistruotus juridinius faktus bei įregistruoti naujus juridinius faktus. Pirmosios instancijos teismas minėtų nuomos sutarčių nepareikalavo bei jų nevertino. Tuo teismas pažeidė procesines teisės normas, imperatyviai įpareigojančias administracinį teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šio procesinių teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta administracinė byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teritorinio registratoriaus veikla yra viešasis administravimas. Todėl teritorinio registratoriaus priimtų administracinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, reikalavimus, tačiau ir į Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė