Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-29 · Administracinė byla Nr. I-4801-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
I-4801-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00757-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4801-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00757-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4, 58-60, 67-69, 81-82).

Pareiškėjas skunde, kurį patikslino, nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-04-03 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų kamerose Nr. 2 ir Nr. 13 netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ankštose kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Ankštoje kameroje Nr. 2, kurios plotas 24,6 kv. m, iki 2019-02-28 buvo laikomi 5 asmenys, nuo 2019-02-28 iki 2019-03-26 – 6 asmenys, nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 – 7 asmenys. Kamerų tipo patalpoje Nr. 13, kurios plotas 26,96 kv. m, nuo 2019-03-27 buvo laikomi 7 asmenys. Patalpų plotą dar labiau mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Dėl vietos trūkumo nebuvo galimybės judėti, pareiškėjas turėjo gulėti arba sėdėti. Pažymėjo, kad yra vyresnio amžiaus ir serga, todėl atsakovas neturėjo paskirti jį į tokias ankštas kameras. Tvirtino, kad kamerų langų nėra galimybės atidaryti, o per ventiliacijos angą šviežias oras nepatenka. Sanitariniame mazge neįrengta spintelė ar lentynėlė asmens higienos priemonės laikyti, kameroje Nr. 2 vietoje klozeto įrengta skylė grindyse. Pareiškėjui nebuvo užtikrintos užimtumo programos, jis neturėjo galimybės sportuoti, nebuvo laisvalaikio kambario, neįrengtas radijo taškas. Pasivaikščiojimo kiemelis mažas, jame neįrengti suoliukai. Pareigūnai netinkamai elgėsi, tyčiojosi, šaipėsi, naudojo neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją, neregistravo prašymų. Dėl minėtų aplinkybių jautė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepilnavertiškumą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 8-14, 63-64, 73-74) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 13, kuriose minimali gyvenamojo ploto norma jo atžvilgiu, iš esmės, buvo užtikrinta, išskyrus 1 parą, t. y. laikotarpiu nuo 2019-03-26 ik 2019-03-27, kai kamerų tipo patalpoje Nr. 2 buvo laikomi 7 asmenys. Patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Lietuvos higienos normos pažeidimų Marijampolės pataisos namuose nebuvo nustatyta. Pataisos namų patalpos vėdinamos per atveriamus langus, kamerose taip pat yra įrengta ir mechaninė vėdinimo sistema. Teisės aktai nenumato specifikos sanitarinio mazgo įrengimui, be to, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžių ir plotų, taip pat atskirų sporto kiemelių ar laisvalaikio kambarių įrengimo kalėjimo režimo sąlygomis laikomiems asmenims, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini. Pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų netinkamo elgesio yra abstraktaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės. Pozityvaus užimtumo priemonės vykdomos pagal patvirtintą grafiką. Ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų ar kitų su ginčo dalyku susijusių klausimų pareiškėjas nesikreipė. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-04-03.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 13.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpose: nuo 2019-02-12 iki 2019-03-27 - kamerų tipo patalpoje Nr. 2, kurios plotas 24,6 kv. m (be sanitarinio mazgo užimamo ploto), įrengtos 7 miegamosios vietos, o nuo 2019-03-27 iki 2019-04-03 – kamerų tipo patalpoje Nr. 13, kurios plotas 26,92 kv. m (be sanitarinio mazgo užimamo ploto), įrengtos 7 miegamosios vietos (b. l. 15, 16, 17, 24-25).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad kameroje Nr. 2, kurios plotas 24,6 kv. m, laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-02-28 buvo laikomi 5 asmenys, nuo 2019-02-28 iki 2019-03-26 – 6 asmenys, nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 – 7 asmenys. Kameroje Nr. 13, kurios plotas 26,92 kv. m, nuo 2019-03-27 iki 2019-04-03 buvo laikomi 7 asmenys. Daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Taisyklėse nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista iš viso 1 parą, nes laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 kameroje Nr. 2 pareiškėjui teko 3,51 kv. m (24,6/7) ploto.

Iš į bylą pateiktų kamerų schemų (b. l. 24, 25) matyti, kad duomenys apie kamerų Nr. 2 ir Nr. 13 plotus yra pateikti neįskaičiuojant sanitarinių mazgų plotų, todėl pareiškėjo argumentai, jog patalpų plotą mažino sanitariniai mazgai, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad yra senyvo amžiaus, todėl atsakovas neturėjo paskirti jį į tokias ankštas kameras. Tačiau, teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog pataisos įstaiga privalo asmeniui dėl senyvo amžiaus skirti didesnį kameros plotą, nei nustatyta teisės aktuose.

Teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų plotas. Tačiau pastebėtina, kad į baldų plotą atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baldų užimamo ploto yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-03-16 sprendimas byloje Nr. A822-1053/2013).

Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo galimybės išvėdinti kamerų, jose buvo tvanku.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš Marijampolės pataisos namų patalpų techninio projekto matyti, kad kamerų tipo patalpose yra suprojektuota mechaninė ir natūrali vėdinimo sistema (b. l. 29-34). Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo aktu, kameros, kuriose nuteistieji laikomi ilgiau nei 24 val. vėdinamos per atveriamus langus (b. l. 21-23). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo ar oro trūkumo gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, taip pat kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, jog patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 16.5 punktą, sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Taigi pagal minėtą reglamentavimą, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.6 punktu, kamerų tipo patalpose turi būti įrengta lentyna tualeto reikmenims laikyti. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, 16.11 punktą, kamerų tipo patalpose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Nors konkrečių duomenų apie lentynėlės higienos priemonėms laikyti ir radijo taško įrengimą kameroje nebuvo pateikta, tačiau, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas šioje skundo dalyje (dėl aprūpinimo spintele, lentynėle higienos priemonėms laikyti, radijo tašku) neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, 20 punkte numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, sporto įrangos įrengimas pasivaikščiojimo kiemuose nėra privalomas. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, suoliukų įrengimo, todėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl šių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.7 punktą, laisvalaikio kambariai įrengiami nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose. Teisės aktai nereglamentuoja laisvalaikio kambario įrengimo kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims.

Pasisakydamas dėl skundo argumentų dėl nesuteikiamų užimtumo programų, teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas užimtumas, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo ir nenurodė, kokių konkrečiai užimtumo programų jam trūko. Bylos duomenimis nustatyta, kad uždarojoje zonoje laikomi nuteistieji turi galimybę dalyvauti pozityvaus užimtumo programose „Relaksacija“, „Mandalų terapija“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ ir kt. Nuteistiesiems taip pat sudaromos sąlygos naudotis biblioteka, susitikti su katalikų kunigu (b. l. 20).

Kita vertus, dalyvavimas užimtumo priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad užimtumo priemonės neteikiamos, tačiau konkrečiai neįvardija ir nenurodo, kokios priemonės jam nebuvo suteiktos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl užimtumo trūkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo paaiškinimai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (tyčiojosi, šaipėsi, naudojo neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją, neregistravo prašymų), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namai iš viso 1 parą neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpoje, be to, kameros plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, taigi konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., 2009-02-20 LVAT nutartis Nr. A556 - 95/2009).

Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pareiškėjas pažymėjo, kad serga, tačiau šių aplinkybių plačiau nedetalizavo ir jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę nepateikė. Bylos duomenimis, pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą ar Psichologinę tarnybą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 18, 19). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kaip nurodo pareiškėjas, kad jis buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis.

Nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl gyvenamojo ploto trūkumo, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Akcentuotina, kad pažeidimas truko itin trumpai, o gyvenamojo ploto trūkumas nebuvo žymus (1 parą trūko 0,09 kv. m ploto). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sąlygų nenustatyti ir nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų - žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis