Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjo UAB „ONRAMA“ atstovui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „ONRAMA“ skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L. dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados 2012-06-13 nutarimu Nr. 20-25-IL-791 UAB „ONRAMA“ už nustatytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau- Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte skirta ekonominė sankcija- 500 Lt bauda. Nutarime konstatuota, jog 2012-05-23 23.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)UAB „ONRAMA" kavinė-baras patalpose barmenė-padavėja D. L. 23.05 val. ir 23.30 val. pardavė klientams alkoholinius gėrimus neatidarytose pakuotėse išsinešimui (b.l. 28). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-3615-593/2012 D. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d. pažeidimą paskirta administracinė nuobauda- 50 Lt. Minėta nuobauda nebuvo apskųsta apeliacine tvarka (prijungta Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-3615-593/2012).

Ginčas byloje yra kilęs dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados 2012-06-13 nutarimo Nr. 20-25-IL-791 teisėtumo ir pagrįstumo.

Minėtais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01), kuriame numatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Už šių nuostatų pažeidimą atsakomybė numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d., kurioje įtvirtinta ekonominė sankcija – bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7 d. įtvirtinta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirdamas nuobaudą pareiškėjui, atsakovas nutarime nurodė, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas teigia, kad nubaustas nepagrįstai, kadangi įmonės kaltės nėra. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „ONRAMA“ 2011-12-31 įsakymu Nr. 2011/12, siekdama užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nuostatų vykdymą, įsakė nuo 2012-01-01 laiku nuo 22 val. iki 8 val. prekiauti tik pilstomais ar atidarytoje pakuotėje alkoholiniais gėrimais ir tik vartoti vietoje ir informuoti klientus, kad įsigytus alkoholinius gėrimus jie privalo vartoti tik vietoje (b.l.15). Įsakymu įmonės vadovė griežtai uždraudė minėtu laiku parduoti alkoholinius gėrimus neatidarytoje pakuotėje ir vartojimui ne tik vietoje. UAB „ONRAMA“ darbuotojai, o taip pat ir D. L., su įsakymu buvo supažindinti pasirašytinai (b.l. 15-16). Antstolis S. U. 2012-01-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 9 užfiksavo, kad UAB „ONRAMA“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune, klientų zonoje bei ant lentynos su alkoholiniais gėrimais iškabinti administracijos skelbimai, kuriuose nurodyta „Gerbiami klientai, nuo 22:00 val. iki 8:00 val. alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje tik vartoti vietoje“. Darbuotojų zonoje iškabintas UAB „ONRAMA“ direktorės R. A. 2011/12 įsakymas „Dėl prekybos alkoholiu tvarkos nakties metu“, kuriuo darbuotojai įpareigoti alkoholį nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik pilstomą ar atidarytoje pakuotėje ir tik vartojimui vietoje (b.l. 17-23).

Kiti byloje esantys įrodymai, t.y. tyrėjo T. R., S. A. 2012-05-24 tarnybiniai pranešimai, 2012-05-23 D. A. paaiškinimas, 2012-05-23 M. V. paaiškinimas, 2012-05-23 T. Š. paaiškinimas, 2012-05-23 pirkimo kvitai, patvirtina, jog 2012-05-23 23.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)UAB „ONRAMA" kavinė-baras patalpose barmenė-padavėja D. L. 23.05 val. ir 23.30 val. pardavė klientams alkoholinius gėrimus neatidarytose pakuotėse išsinešimui. D. A., M. V., T. Š. savo paaiškinimuose panašiai nurodė, jog 2012-05-23 apie 23 val. atėję į barą (duomenys neskelbtini), Kaune, pirko alų skardinėse, kurių pardavėja neatidarė (b.l. 31-32, 34-37, 41-42). D. L. (barmenė- pardavėja) 2012-05-28 paaiškinime nurodė, jog 2012-05-24 dirbo naktinėje pamainoje, barą saugo apsaugos tarnyba, tačiau yra tik iškvietimo mygtukas, apsaugos darbuotojo bare nėra. Taip pat nurodė, jog alkoholį nuo 22 val. iki 8 val. parduoda tik atidarytoje pakuotėje bei perspėja pirkėjus, kad alkoholį galima vartoti tik vietoje. Taip pat nurodė, jog bare yra iškabinti perspėjantys pranešimai, kad po 22 val. alkoholis parduodamas tik atidarytoje pakuotėje ir turi būti vartojamas vietoje, jog būva atvejų, kai klientui perkant kelis butelius alkoholio ji juos pasidėjusi prie prekystalio langelio pradeda atidarinėti, o klientas jau paima kitus butelius neatidarytus. Dažniausiai klientai būna neblaivūs, agresyvūs ir į jos perspėjimus nekreipia dėmesio bei išsineša alkoholį su savimi. Naktinėje pamainoje pardavėja dirba viena, todėl jai nėra galimybės užtikrinti, jog klientas neišsineštų alkoholinių gėrimų. Ginčo metu alkoholinius gėrimus klientams pardavė tik atidarytoje pakuotėje bei visus įspėjo apie vartojimą tik vietoje (b.l. 37, prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-3615-593/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai (LVAT 2012-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-05 sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, atskleisdama Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto turinį, nurodė, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai. Tačiau konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Įstatymo – turinys, pobūdis ir apimtis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nėra atskleidžiamas. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl padarė išvadą, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes, vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą ar priešingai – jie suponavo galimybę taikyti toje pačioje Įstatymo nuostatoje įtvirtiną išimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Taigi siekiant nustatyti, ar byloje nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis Įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. įtvirtinta išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad objektyvūs bylos duomenys įrodo, jog pareiškėjui priklausančiame bare, Įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nurodytu laiku buvo parduotas alkoholinis gėrimas, kurį pirkėjas iš baro išsinešė. Tuomet atsiranda pagrindas vertinti, ar pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatų. Vien objektyvaus fakto nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad būtų konstatuotas minėtos teisės normos pažeidimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-05 sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui už jo veiksmus buvo pritaikyta ekonominė sankcija, o pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės (lot. nulla poena sine culpa), nesutiktina su atsakovo argumentu, kad pažeidimui konstatuoti pakanka vien fakto, jog alkoholinis gėrimas nebuvo vartojamas vietoje, t. y. buvo išsineštas iš viešojo maitinimo vietos patalpų. Todėl ir būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą.

Aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumą, teismo vertinimu, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iš kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus Įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys jį vartos ne vietoje bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį atsižvelgiant į šį suvokimą. Abiem atvejais pastebėtina, jog nėra ir negali būti baigtinio minėtųjų aplinkybių sąrašo, nes jis nebūtų pajėgus aprėpti įvairialypių situacijų, kylančių ginčo teisinių santykių srityje, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Todėl minėtoji, ūkio subjektui priskirtina, subjektyvių faktorių visuma analizuotina kiekvienu atveju atskirai, inter alia, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti. Būtent, reikia atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo taikytos priemonės buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti, jog baro klientai alkoholinių gėrimų neišsineštų, bet priešingai – įsigytus alkoholinius gėrimus vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant būtų užtikrintas Įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymąsi.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „ONRAMA“ klientus apie įstatymo reikalavimą informavo net keliose gerai matomose vietose pakabindamas informatyvius pranešimus, kad nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje tik vartojimui vietoje, ir kad pardavėja D. L. nagrinėjamu atveju pirkėjams D. A., M. V., T. Š. pardavė keletą skardinių alaus, kurios nebuvo atidarytos. Be to, D. L. (barmenė- pardavėja) nurodė, jog klientams po 22 val. pardavinėja alkoholį tik atidarytoje pakuotėje bei perspėja pirkėjus, kad jie alkoholį gali vartoti tik vietoje. Taip pat nurodžiusi, jog atvyksta dažniausiai neblaivūs, agresyvūs klientai, kurie pasiima neatidarytą pakuotę nuo prekystalio, o naktinėje pamainoje ji dirba viena. Be to, pareigūnai imdami paaiškinimus iš liudytojų nenurodė ar jie buvo blaivūs tuo metu.

Taigi galima daryti išvadą, kad pareiškėjo veiksmai visiškai atitiko proporcingumo principą, kuris apima priemonių, atitinkančių siekiamus tikslus, naudojimą ir reikalavimą, kad priemonės, kurių imtasi, užtikrintų tinkamą viešųjų ir privačių interesų pusiausvyrą, kad būtų išvengta bereikalingo privačių asmenų teisių ir interesų apribojimo. Pagal esamą teisinį reglamentavimą pardavėjas negali būti atsakingas už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinio gėrimo įsigijimo momento. Taip pat iš pardavėjo negali būti reikalaujama elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti alkoholinio gėrimo vartojimą vietoje, t.y. pardavėjas negali reikalauti iš pirkėjo ir juo labiau priversti jį, kad pastarasis įsigytą alkoholį suvartotų.

Nors atsakovas ginčijamame nutarime, taip pat teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti alkoholinio gėrimo pardavimo 22-8 valandą, kuris jį pardavus buvo pirkėjo išsineštas, faktą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tokiam vertinimui nepritaria.

Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien faktinė aplinkybė, jog pirkėjas 22 val. – 8 val. laikotarpiu išsinešė alkoholinius gėrimus iš jais prekiaujančio ūkio subjekto patalpų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nuostatų pažeidimą, o turi būti vertinama objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visuma, leidžianti nustatyti, ar ūkio subjektas buvo pakankamai apdairus, ėmėsi visų protingų priemonių, kad užtikrintų minėtos nuostatos laikymąsi.

Skirtingai, nei kitos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ir kuriomis įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir vykdančios viešojo maitinimo veiklą, įpareigotos užtikrinti draudimo laikymąsi, šiuo atveju įmonei pavesta įgyvendinti draudimo išimtį. Įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. įtvirtinto draudimo išimtis tinkamai realizuojama, kai nuo 22 val. iki 8 val. parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai arba kai atliekami visi šie veiksmai: alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytose pakuotėse, pirkėjai bet kokia forma informuojami apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje ir jiems sudaromos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Kaip jau minėta, pirkėjams alaus skardinės buvo parduotas neatidarytos, tačiau kas minėto pobūdžio pakuotes gali atidaryti nenurodyta, bare pirkėjui buvo sudarytos visos sąlygos alaus vartojimui vietoje. Taigi teismas vertina, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nuostatas.

Nors atsakovas nurodo, kad alkoholio verslas yra licencijuojama veikla ir tokia veikla turi būti vykdoma itin atsakingai, toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip ir kiti ūkio subjektai, verčiasi ūkine veikla, t. y. įgyvendina konstitucinę ūkinės veiklos laisvę. Nėra abejonių, kad įstatymo leidėjas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, turi teisę ir, kai kuriais atvejais, pareigą, nustatyti tokios ūkinės veiklos sąlygas. Pakankamai įprasta praktika, kad įstatymų leidėjas ne tik įtvirtina tam tikrą siektiną tikslą, bet teisės aktuose įtvirtina ir konkrečius būdus bei priemones tokiems tikslams pasiekti. Taigi jei įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, turi teisę apskritai uždrausti parduoti alkoholinius gėrimus tam tikru paros metu, jis tuo labiau turi teisę nustatyti mažiau ribojančios priemonės įgyvendinimo sąlygas. Žinoma, tai darydamas jis privalo užtikrinti, kad tokios priemonės būtų būtinos, tinkamos, taip pat proporcingos siekiamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d.; 2005 m. gegužės 13 d.; 2008 m. sausio 21 d. nutarimus). Be to, toks ūkinės veiklos reguliavimas privalo būti, be kita ko, pakankamai aiškiai suformuluotas, kad konstitucinę laisvę įgyvendinantys ūkio subjektai sugebėtų aiškiai suvokti savo teisių ir pareigų turinį (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d.; 1999 m. spalio 6 d. ; 2008 m. sausio 21 d. nutarimus). Priešingu atveju būtų pažeistas teisinio tikrumo principas. Toks reikalavimas itin svarbus tais atvejais, kai teisės aktų nesilaikymas gali sukelti sankcijų taikymą, nes priešingu atveju būtų pažeistas bendrasis teisės principas nullum crimen, nulla poena sine lege) (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 1993 m. gegužės 25 d. sprendimą Kokkinakis prieš Graikiją; 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą Vyerentsov prieš Ukrainą). Teisinis reikalavimas taip pat negali iš ūkio subjekto reikalauti to, kas neįmanoma (lex non cogit ad impossibilia)( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013- 10 -08 nutartis administracinėje byloje Nr. A858–141/2013).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymus, remiantis sprendime išdėstytais motyvais pareiškėjo UAB „ONRAMA“ skundas tenkintinas visiškai ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados 2012-06-13 nutarimas teisės pažeidimo byloje Nr. 20-25-IL-791 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „ONRAMA“ skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados 2012-06-13 nutarimą teisės pažeidimo byloje Nr. 20-25-IL-791.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.