Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-458/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-12-06Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-06-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
1A-205-458/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19814-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
K. R.
Nukentėjusysis
D. M., D. M. Kolegija
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Jovita Usonytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-458/2018Proceso Nr. 1-01-1-19814-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,nuteistajam K. R. ir jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nukentėjusiojo D. M. (D. M.) atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) redakcija), K. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

K. R. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš K. R. priteista 2451,18 Eur Valstybinei ligonių kasai.

Iš K. R. priteista 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajam D. M.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogus sveikatą, t. y.: jis 2017 m. balandžio 14 d. apie 19 val., garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su D. M. metu, tyčia kartą kumščiu smogė D. M. į dešinę veido pusę, po suduoto smūgio D. M. nugriuvo, taip patirdamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – K. R. dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašoma D. M. civilinį ieškinį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje yra keli svarbūs aspektai dėl sužalojimo pobūdžio, mechanizmo ir laiko. K. R. neginčija, kad sudavė D. M. į veidą, tačiau nesutinka, jog dėl šio veiksmo jam atsirado nurodytos pasekmės ir šis veiksmas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Visas ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme buvo paremti tuo, kad nenustatyti kiti asmenys, sužaloję nukentėjusįjį.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusiojo parodymai yra melagingi, juos paneigia surinkta bylos medžiaga, liudytojų parodymai. V. M. (V. M.) pirmas įspūdis apie nukentėjusiojo brolio būklę buvo susijęs su nuolatine jo būsena – nuolatiniu girtavimu, brolis nukentėjusįjį apibūdino kaip išgeriantį. Liudytojai Ž. P., M. Č., R. P., F. T. paneigė nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis buvo blaivus ir niekur nebuvo išėjęs iš namų, nes patvirtino, jog 2017 m. balandžio 14 d. ryte D. M. jau buvo neblaivus, gėrė kartu su visais, kabinėjosi, grūmėsi rankų lenkime. Kitas svarbus aspektas, kad šie liudytojai patvirtino, jog D. M. buvo atvykęs į garažą 2017 m. balandžio 18 d. Būtent ši aplinkybė kelia abejones dėl paties D. M. veiksmų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į liudytojo R. R. parodymus, kuriuose jis nurodė, jog 2017 m. rugsėjo mėnesį vežė pažįstamą A. G. ir D. M. Važiuojant automobilyje, A. G. paklausė D. M. „tai kas tau ten įvyko garaže?“, o D. M. atsakė „tu netikėk kas ten ką pasakoja... mane užpuolė trise, o prieš tris aš juk neatsilaikysiu...“. Šie parodymai patvirtina ir paties D. M. parodymus 2018 m. sausio 11 d. apklausoje, kurioje jis nurodė manantis, kad jį sumušti vienas asmuo negalėjo. Anot apelianto, iš šių duomenų yra aišku, kad D. M. dalyvavo muštynėse, kur jį mušė trise, tačiau nukentėjusysis sąmoningai nenurodo šios aplinkybės, nes, nenustačius šių asmenų, neturėtų teisinio pagrindo prašyti atlyginti žalą.

Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde teigia, jog specialistų parodymai nepaneigė jo versijos, kad D. M. galėjo būti sumuštas kitų asmenų prieš ar po konflikto garaže, nes, kaip patvirtino ekspertai, su tokio pobūdžio sužalojimais žmogus gali ir savaitę eiti į darbą, vykdyti darbines funkcijas, nesukeldamas aplinkiniams jokių įtarimų. Ekspertai nesugebėjo teisme paaiškinti sužalojamų veide mechanizmo, nes K. R. nurodo, dešine ranka neturėjęs jokių galimybių suduoti priešais jį stovėjusiam D. M. į dešinę veido pusę. Ekspertai tik patvirtino, kad sužalojimų veido kairėje pusėje nenustatyta. Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog šios aplinkybės patvirtina, kad po K. R. suduoto smūgio į karę veido pusę, jokių sužalojimų D. M. nebuvo padaryta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo prašoma atlikti ekspertizę visiems neaiškumams pašalinti, kadangi, atliekant specialisto išvadas, nebuvo galima užduoti esminių klausimų dėl sužalojimų mechanizmo ir laiko. Teismas atmetė prašymą, nurodydamas, kad nėra pagrindo ją skirti, nes ir taip aišku, kad D. M. galėjo būti sužalotas ne tik 2017 m. balandžio 14 d. Po šio sprendimo teismas nuosprendyje konstatavo priešingai, kad, vadovaudamasis specialistų išvadomis, nustatė tikslų sužalojimų padarymo laiką. Nuteistasis daro išvadą, jog dėl šių priežasčių būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti byloje medicininę ekspertizę.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nors ir išnagrinėjo įrodymus, tačiau, priimdamas nuosprendį, iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, t. y. nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, nuteistojo ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos teismo išvados dėl K. R. kaltės. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl nuosprendis turi būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis K. R. ir jo gynėja advokatė J. Usonytė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusiojo D. M. atstovas advokatas A. Kvaščevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde yra ginčijama K. R. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Taigi nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl klausimo, ar nuteistojo K. R. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Nuteistasis K. R. nagrinėjamu atveju buvo nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė sveikatą D. M. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde yra pažymėjęs, jog sutinka su nustatyta aplinkybe, kad jis sudavė į veidą nukentėjusiajam D. M., tačiau nesutinka su tuo, kad dėl šio smūgio galėjo kilti pirmosios instancijos teismo nustatytos pasekmės ir nukentėjusiajam buvo jo veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šią nuteistojo K. R. poziciją ir kilusias abejones paneigia byloje surinktų duomenų visuma.

Apeliaciniame skunde nuteistasis yra atkreipęs dėmesį, kad liudytojo V. M. pirmasis įspūdis buvo susietas ne su jo brolio savijauta ir sveikatos būkle po kilusio konflikto, o apibūdinantis nuolatinę D. M. būseną. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad jo brolis D. M. gyvena tetos E. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. Teta E. K. į butą grįžo 2017 m. balandžio 18 d. ir pastebėjo, jog brolis yra sumuštas ir pranešė V. M.. Atvykęs jis nelabai galėjo susišnekėti su savo broliu, todėl pamanęs, kad tai besaikio alkoholio vartojimo pasekmė, išvežė brolį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2017 m. balandžio 23 d. V. M. atvyko aplankyti brolį, tačiau medikai pasakė, kad D. M. stipriai pablogėjo sveikata, todėl jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (t. 3, b. l. 45–46). Iš šių parodymų darytina išvada, jog nukentėjusiojo brolis iš tiesų pamanė, kad D. M. prasta sveikata yra susijusi su alkoholio vartojimu, tačiau tai niekaip nepaneigia byloje esančių duomenų apie nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo labiau, kad kalbama tik apie pirminį brolio įspūdį ir jo nuomonę, o ne objektyvius duomenis, kurie galėtų pagrįsti nuteistojo versiją, kad ne jo veiksmai sukėlė sveikatos sutrikdymą D. M. Tuo labiau, kad pats V. M. patvirtina, jog, nuvykus aplankyti brolio, gydytojų buvo informuotas, kad D. M. sveikata yra pablogėjusi, o šis pablogėjimas susijęs ne su alkoholio vartojimu, o su patirtais sužalojimais. Taigi akivaizdu, jog K. R. kaltės liudytojo V. M. parodymai nepaneigia, o nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas buvo priežastiniu ryšiu susietas ne su nuolatiniu ar vienkartiniu alkoholio vartojimu, bet tiesiogiai nulemtas jam padarytų sužalojimų.

Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojų Ž. P., M. Č., R. P. ir F. T. parodymai paneigia nukentėjusiojo D. M. parodymus apie jam padarytus sužalojimus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Ž. P. nurodė, jog 2017 m. balandžio 14 d. jis dalyvavo suvirintojo R. P. sūnaus gimtadienyje. Jis su visais vartojo alkoholinius gėrimus, prie stalo ateidavo ir D. M., kuris kartu su jais vartojo alkoholį, būdamas jau nuo ryto neblaivus. Liudytojas nurodė, kad, jam išvykus, nukentėjusysis liko savo garaže, o R. P., K. R. ir F. T. išvažiavo dar iki jam ir kitiems išvykstant. Liudytojas nematė, kad D. M. būtų nugriuvęs (nuvirtęs), taip pat 2017 m. balandžio 14 d. nematė, jog K. R. su D. M. būtų konfliktavęs ir vartojęs fizinį smurtą (t. 3, b. l. 45). Taigi iš esmės liudytojo parodymai nepaneigia galbūt buvusio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, jie tik patvirtina, kad šio konflikto liudytojas nematė, o pats pažymėjo, jog veiksmas tą dieną vyko visoje garažų teritorijoje. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog liudytojas Ž. P. tvirtina, kad įvykio dieną buvo labai girtas, todėl viską pamena „lyg per miglą“. Ši aplinkybė sudaro pagrindą liudytojo Ž. P. parodymus vertinti kritiškai, be to, būtina pažymėti, jog liudytojas nukentėjusiojo D. M. sužalojimų galėjo ir nepastebėti, kadangi jie iš karto išoriškai galėjo nepasireikšti, o buvo labiau susiję su vidiniais pokyčiais žmogaus organizme (apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimas, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimas).

Liudytojas M. Č., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. D. M. nieko nedarė, tik vartojo alkoholį. Tą pačią dieną apie 19 val., K. R. sakė, kad liepė D. M. išeiti iš garažo, nes jis įkyriai kabinėjosi. Liudytojas tvirtino, jog išgėręs D. M. yra gana agresyvus. Jokių konfliktų tądien, matant liudytojui M. Č., nevyko. Jiems išvykus, garaže liko D. M.. Jokių sužalojimų ant jo kūno nematė (t. 3, b. l. 44). Taigi akivaizdu, jog ir šio liudytojo parodymai patvirtina tik tai, kad konfliktas nevyko jo akivaizdoje, o ne aplinkybę, kad tarp K. R. ir D. M. apskritai nebuvo kilęs joks konfliktas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojų parodymai, susiję su nukentėjusiojo įpročiu vartoti alkoholinius gėrimus, agresyvumu esant neblaiviam, neigiamai apibūdina D. M., tačiau nepaneigia jam padaryto sveikatos sutrikdymo.

Liudytojas R. P. parodė, jog 2017 m. balandžio 14 d. buvo jo sūnaus gimtadienis, todėl nusprendė atšvęsti garažuose. D. M. akivaizdžiai buvo neblaivus, tačiau tądien nebuvo agresyvus ir negirdėjo, kad jis su kuo nors konfliktuotų. Liudytojas nematė jokių muštynių ar konfliktų. R. P. negirdėjo, kad K. R. būtų sakęs, jog D. M. trukdo jam dirbti. Nukentėjusysis, kol neišgėręs, labai geras, protingas žmogus, tačiau, kai išgerdavo, būdavo įkyrus. 2017 m. balandžio 14 d., liudytojui matant, jokių konfliktų nevyko. R. P. girdėjo, kad D. M. konfliktavo su K. R., bet, kas ten įvyko, tikrai nežino ir nesidomėjo (t. 3, b. l. 42–43). Šio liudytojo parodymai šiek tiek skiriasi nuo anksčiau aptartų, kadangi jis pažymėjo, jog nors D. M. buvo neblaivus, tačiau jo agresyvumo, įkyrumo ir noro konfliktuoti nepastebėjo. Vis dėlto, kaip ir kiti liudytojai, R. P. nurodė, jog kilusio konflikto nematė, tačiau pats atkreipė dėmesį, kad tuo ir nesidomėjo, o, ar jam nematant buvo kilęs konfliktas ir vartotas fizinis smurtas tarp K. R. ir D. M., liudytojas pasakyti negalėjo.

Liudytojas F. T. taip pat nurodė, jog 2017 m. balandžio 14 d. buvo garaže. Visi šventė gimtadienį, buvo linksmi, konfliktų nekilo, tik D. M. buvo padauginęs alkoholio, tačiau negirdėjo, jog K. R. būtų tvirtinęs, kad nukentėjusysis jam trukdo dirbti (t. 3, b. l. 43). Taigi jokių naujų duomenų, kurie nebūtų atskleisti anksčiau aptartais liudytojų parodymais, F. T. nenurodė, kaip ir kiti, pažymėjo, jog konflikto nematė. Jau anksčiau aptarta, jog vien tai, kad nurodyti liudytojai nematė kilusio konflikto ir vartoto fizinio smurto, nepaneigia D. M. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Papildomai pažymėtina, kad minėtų liudytojai parodymai, jog jie matė 2017 m. balandžio 18 d. į garažą atvykusį nukentėjusįjį D. M., nesikerta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr. PKG 107/2017(01), kurioje konstatuota, jog neatmetama galimybė, kad po patirtų sužalojimų, atgavęs sąmonę, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (t. 1, b. l. 146–149). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas Ž. P., duodamus parodymus, patvirtino, kad 2017 m. balandžio 18 d. matė mėlynę D. M. po akimi, o tai iš dalies patvirtiną duomenis apie nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą, nes vienas iš konstatuotų sužalojimų buvo dešinės akies sumušimas ir poodinė kraujosruva veide. Taip pat pastebėtina, jog pats nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog įrodymai turi būti vertinami tiek kiekvieni atskirai, tiek visumoje kartu su kitais, t. y. bylai teisingai išnagrinėti reikšmingi duomenys negali būti vertinami vien atsietai vieni nuo kitų. Taigi nuteistojo kaltei paneigti nepakanka liudytojų parodymų, kurie nematė / nepastebėjo konflikto ir sunkiai pamena įvykį, nes tuo metu buvo neblaivūs, turi būti įvertinti ir kitų asmenų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors nukentėjusysis D. M. tiek iki teisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu davė ne itin detalius ir išsamius parodymus apie tarp jo ir K. R. kilusį konfliktą bei prieš jį pavartotą fizinį smurtą, kadangi daugelio detalių nepamena (tikėtina tam įtakos turėjo ir padaryti sužalojimai, nes konstatuoti pakauškaulio bei kaukolės pamato užpakalinės daubos lūžis su galvos smegenų sumušimu kaktinėse skiltyse, o tai galėjo įtakoti galimybę įsiminti ir atkurti įvykio detales bei eigą), tačiau jo parodymai nekito. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. M. nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centrą jo aplankyti buvo atvykęs K. R. ir prisipažino, kad būtent jis trenkė nukentėjusiajam D. M. į veidą, o šis krisdamas atsitrenkė į pakeltuvą (t. 1, b. l. 34–36, 38–40; t. 3, b. l. 63–64). Apeliaciniame skunde nuteistasis itin akcentuoja liudytojo R. R. parodymus, jog neva nukentėjusysis D. M. pastarajam sakė, jog jį užpuolė trise. Tokius parodymus liudytojas R. R. iš tiesų patvirtino teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (t. 3, b. l. 64), tačiau tokių duomenų, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nenurodė nukentėjusysis D. M. (t. 3, b. l. 63–64). Reikia pažymėti, kad analogiškas aplinkybes nukentėjusysis D. M. buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, pažymėdamas, jog tokiais teiginiais išreiškė tik savo nuomonę, nes ir atliekant ikiteisminį tyrimą manė, kad taip stipriai vienas žmogus jo sužaloti negalėjo, o galėjo sumušti tik kartu su garaže buvusiais kitais asmenimis (t. 1, b. l. 41–42). Taigi kalbama ne apie objektyvius duomenis, kurie patvirtintų versiją, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. M. padarė trys asmenys, o tik pastarojo nuomonę, kurios nepatvirtina jokie kiti faktiniai byloje esantys duomenys. Be to, tokia nukentėjusiojo išsakyta nuomonė negali būti pripažįstama įrodymu ir turi būti vertinama kritiškai, nes, kaip jau minėta anksčiau, pats nukentėjusysis nurodė, kad įvykį prisimena sunkiai ir negali detalizuoti jo eigos.

Skirtingai nei nukentėjusiojo, nuteistojo K. R. parodymai kito. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. R. tvirtino, kad įvykio dieną, kai D. M. link jo pradėjo eiti greitu žingsniu, jis nesuprato, kas nukentėjusiajam yra, tačiau pamanė, kad pastarasis žada pulti, todėl vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė D. M. į akis ir jis nuvirto ant betoninių grindų. D. M. nuvirto ant lygaus betoninio pagrindo, į nieką neatsitrenkė (t. 2, b. l. 158–160). Tuo tarpu parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu K. R. parodė, jog D. M. puolė jį, užsimodamas dešine ranka, o jis šiek tiek pasisuko į kairę pusę, prisidengė kairiąja savo ranka ir dešine ranka vieną kartą trenkė D. M. į kairiąją veido sritį, po to nukentėjusysis nukrito. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis sukniubo virsdamas šonu (dešine kūno dalimi), sulenktomis kojomis, keliais į priekį ant betoninių grindų. Pasodinus nukentėjusįjį ant kėdės, jis bandė atsikelti ir vėl sukniubo ant kelių, atsiremdamas į grindis abejomis rankomis (t. 2, b. l. 170–172). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. R. pažymėjo, kad nukentėjusysis jį puolė, todėl jis jam trenkė kumščiu į kairiąją veido pusę, po to D. M. nukrito, o tiksliau sukniubo, virsdamas šonu (dešine kūno dalimi), sulenktomis kojomis, keliais į priekį ant betoninių grindų. K. R. nurodė, jog nukentėjusysis krisdamas galva niekur neatsitrenkė (t. 3, b. l. 64–65). Galiausiai teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu K. R. jau nurodo, kad sudavė nukentėjusiajam ne tik į kairę veido pusę, bet ir į dešinę ranką. Anot apelianto, po to D. M. suklupo keliais, rėmėsi rankomis į priekį, bet paslydo ir trenkėsi į grindis (t. 3, b. l. 125). Akivaizdu, jog, duodamas parodymus, nuteistasis K. R. kiekvieną kartą prieštarauja pats sau, bent iš dalies keičia parodymus, nėra tikslus apibūdindamas reikšmingas detales. Būtent dėl šių tarpusavio prieštaravimų nuteistojo parodymai turi būti vertinami kritiškai ir remiantis vien jais, žinoma, negali būti paneigta K. R. kaltė.

Aptartus prieštaravimus, apygardos teismo vertinimu, panaikina byloje esančios specialistų išvados. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 803/2017(03) nurodyta, kad D. M. konstatuotas kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimas užpakalinėse daubose, galvos smegenų sumušimas kaktinėse skiltyse, apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimas, dešinės akies sumušimas, poodinė kraujosruva veide, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti sudavus kietais bukais daiktais ar įrankiais arba į juos atsitrenkus. Sužalojimai bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio daikto ar įrankio formos, individualių savybių. Sužalojimai patirti iki patenkant į gydymo įstaigą, tačiau nepakanka objektyvių duomenų nurodyti tikslesnį laiką. Medicininėje dokumentacijoje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos yra senos. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, D. M. sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai apatinio žandikaulio lūžis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, o išoriniai mechaniniai sužalojimai kvalifikuojami nežymiais. Medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad D. M. būtų linkęs save žaloti. Neįtikėtina, kad žmogus, suduodamas sau smūgį į apatinį žandikaulį, būtų galėjęs jį susilaužyti. Neatmetama galimybė, kad pakaušio lūžimas, pereinantis į pamato užpakalines daubas, galėjo susidaryti D. M. griūnant ir pakaušine galvos dalimi atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių ar aplinkoje buvusius daiktus. Neatmetama tikimybė, kad griuvimą aukštielninkai galėjo įtakoti trauminis smūginis poveikis į veidą (t. 1, b. l. 138–140). Iš esmės analogiški sužalojimai ir reikšmingos aplinkybės nustatytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvadoje Nr. PKG 107/2017(01), tik esama tam tikrų reikšmingų patikslinimų. Konstatuota, jog D. M. buvo padaryti tokie sužalojimai: poodinė kraujosruva apie dešinę akį, apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis, pakauškaulio bei kaukolės pamato užpakalinės daubos lūžis su galvos smegenų sumušimu kaktinėse skiltyse, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti dėl trauminių poveikių kietais bukais daiktais, kurių individualūs požymiai nenustatyti. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti nuo smūgio sudavimo, kaukolės lūžis su galvos smegenų sumušimu susidarė griūnant ir atsitrenkiant pakaušiu į kietą paviršių, nubrozdinimas dešinėje rankoje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio; apatinio žandikaulio lūžis vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; likę išoriniai sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai buvo padaryti 2017 m. balandžio 14 d. Tai patvirtina tiek bylos medžiaga, tiek 2017 m. balandžio 23 d. dieną atlikto galvos KT tyrimo duomenys. Sužalojimai yra paaiškinami vienu trauminiu poveikiu į veido dešinę pusę, vienu trauminiu poveikiu į pakaušį, vienu trauminiu poveikiu į dešinę ranką. Smūgio į veidą metu nukentėjusysis ir užpuolikas galėjo būti priešpriešiais ar artimoje padėtyje. Tikėtina, kad griuvimas aukštielninka įvyko nuo smūgio į veido dešinę pusę. Neatmetama galimybė, kad po patirtų sužalojimų, atgavęs sąmonę, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (t. 1, b. l. 146–149). Taigi akivaizdu, jog šios specialistų išvados viena kitai neprieštarauja, o tik papildo viena kitą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje yra tik padarytas patikslinimas dėl sužalojimų atsiradimo laiko – sužalojimai buvo padaryti 2017 m. balandžio 14 d., t. y. būtent tą dieną, kai tarp nukentėjusiojo D. M. ir nuteistojo K. R. kilo konfliktas ir nuteistasis pavartojo fizinį smurtą prieš D. M. Toks patikslinimas dėl sužalojimų atsiradimo laiko yra pagrįstas objektyviais duomenimis – KT tyrimu, todėl tikslinimu nėra pagrindo abejoti. Be to, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, specialistų išvadose yra aptartas ir sužalojimų padarymo mechanizmas – pakaušio lūžimas galėjo susidaryti D. M. griūnant aukštielninkam ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių, o pats griuvimas buvo įtakotas trauminio smūgio poveikio į veidą, t. y. nukentėjusiajam D. M. padarytus sužalojimus ir sukeltą sunkų sveikatos sutrikdymą iš esmės galėjo sukelti būtent vienas smūgis į veidą priešpriešiais stovėjusio asmens.

Ekspertai R. Pe. ir V. K. (V. K.) specialistų išvadose pateiktus duomenis ir padarytas išvadas patvirtino, duodami parodymus pirmosios instancijos teisme. Ekspertas R. Pe. parodė, kad krisdamas žmogus atsitrenkė pakaušiu į kietą daiktą. Atmesti tikimybės, kad po tokios traumos nukentėjusysis galėtų dar nueiti į garažą, jis negali, po traumos įmanoma vaikščioti. Nuteistasis galėjo nukentėjusiajam sutrenkti dešinę pusę. Tikėtina, kad po tokio smūgio nukentėjusysis turėjo trenktis galva į grindis (t. 3, b. l. 65–66). Ekspertas V. K. parodė, kad jeigu nukentėjusysis grįžo namo, vadinasi, po sužalojimų jis pajėgė tai padaryti. Su tokio pobūdžio trauma nukentėjusysis galėjo dirbti. Darydamas išvadą, ekspertas konsultavosi su radiologu. Lūžio vietoje nėra net minkštųjų audinių kraujosrūvos, patinimo. Sužalojimai padaryti 2017 m. balandžio 14 d., jie galėjo būti padaryti keturios dienos iki traumos, tačiau ne vėliau kaip įvykio dieną (t. 3, b. l. 66–67). Visi aptarti duomenys, t. y. tiek specialistų išvados, tiek ekspertų parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad K. R. kaltė visapusiškai yra įrodyta anksčiau aptartų įrodymų visuma. Nors nuteistojo K. R. kaltė nagrinėjamu atveju buvo neapibrėžta, t. y. jis nesuvokė, kad, suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam D. M. į veidą, gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau buvo abejingas bet kokio laipsnio padarinių atsiradimui, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Taigi neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius, t. y. šiuo atveju K. R. atsako už savo neteisėtais veiksmais sukeltą sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl sužalojimų atsiradimo mechanizmo ir jų padarymo laiko tikslinimo nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti ekspertizę prieštaravimams pašalinti. Dėl šio klausimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakė 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, nurodydama, kad esančių specialistų išvadų pakanka, tai yra vertinimo dalykas, todėl medicininės ekspertizės neskyrė (t. 3, b. l. 125). Pakartotinai dėl to paties šioje nutartyje apygardos teismas nebepasisako. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis K. R. paliekamas nepakeistas, nesama pagrindo iš naujo spręsti klausimą dėl civilinio ieškinio tenkinimo. Be to, apeliaciniame skunde argumentų dėl priteisto per didelio turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pateikta.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reikšmingus su padaryta nusikalstama veika susijusius duomenis, visą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arvydas DaugėlaEduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis