- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- e1-142-1037/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 243 straipsnį – 10 MGL dydžio bauda; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. G. 2024 m. gruodžio 26 d. apie 14 val., namuose, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.76 promilių girtumas), jis tyčia rankų kumščiais suduodamas ne mažiau kaip 7 smūgius savo sutuoktinei G. G., pataikydamas į kairės rankos žastą, į dešinės rankos žastą, dešinį šoną, į veido, pilvo, krūtinės ir nugaros sritis, bei rankomis suimdamas už plaukų ir ištempdamas iš namų, taip savo šeimos nariui - sutuoktinei G. G. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. G., apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino ir nurodė, kad su žmona G. yra susituokę jau apie 50 metų, visada gyvena kartu, bet kokį 20 metų gyvena atskiruose kambariuose. Veda bendrą ūkį, bendrai viskuo rūpinasi. 2024-12-25 per Šv. Kalėdas pas juos atvyko jo draugas S. V.. Visi trys kartu vartojo alkoholio, bendravo, jokio konflikto jų namuose nebuvo. Kitą dieną, tai yra 2024-12-26, apie 11 val. pas juos vėl atėjo S.. Atėjęs atsinešė vieną butelį degtinės. Visi trys buvo G. kambaryje, kalbėjosi ir gėrė tą degtinę. Kadangi alkoholio buvo vartoję iš vakar, tai visi trys greitai tapo neblaivūs. Apie 13 ar tai 13.30 val. nuėjo į savo kambarį atsigulė ir žiūrėjo televizorių. S. ir G. liko G. kambaryje. S. jau gulėjo lovoje, o G. sėdėjo ant savo lovos. G. kambaryje yra dvi lovos. Po kiek laiko jis ėjo į lauką ir pamatė, kad G. pliku užpakaliu, be kelnių stovi prie S. lovos. G. pamačiusi, kad jis ją pamatė, ji staigiai atsigulė į savo lovą. Jam taip suėmė nervai, nežinojo ką daryti, ėmė G. už plaukų ir tempė, kad ištempti į lauką. Ji priešinosi, tai jai priešinantis galėjo kelis kartus suduoti rankomis jai kur nors, bet tyčia kažkur specialiai netaikė, tik norėjo ją išvaryti iš kambario. Sakė, kad eitų į lauką ir atvėstų. Išstūmus ją į lauką nuėjo į savo kambarį ir žiūrėjo televizorių. Jis prie S. nėjo ir nieko jam nesakė. Girdėjo kaip G. parėjusi sakė S., kad tuoj atvažiuos policija ir kad jis išeitų. Jis pats negirdėjo kaip ji skambino policijai. Atvykus policijai visi aiškinosi įvykio aplinkybes ir grįžo S., bet policininkai pasakė, kad jis eitų iš jų namų. Buvo atvykę ir medikai, kurie apžiūrėjo G., girdėjo, kad G. atsisakė važiuoti su medikais. Išvažiuojant nematė, kad G. būtų buvusi kur nors sužalota. Pripažįsta savo kaltę, blogai jaučiasi, kad taip pasielgė prieš G.. Papildomai apklaustas jis parodė, kad kai pamatė, kad G. vaikščiojo be kelnių kambaryje, kur miegojo S., jis susinervino. G. atsisėdo ant lovos. Jis atėjo į jos kambarį paėmė rankomis G. už abiejų rankų žastų, bandė pakelti ją nuo lovos ir sakė eik biški prasivėdinti. G. pradėjo priešintis ir nesistojo. Kelis kartus kumščiu sudavė G. kažkur į kuprą, nežino tiksliai, kur pataikė, galėjo pataikyti į tas vietas, kur nurodytos pranešime apie įtarimą. Tada paėmė G. už plaukų ir ištempė ją iš namų į lauką. Jis nuėjo į savo kambarį, o G. netrukus grįžusi S. sakė, kad keltųsi ir eitų į namus, nes atvažiuos policija. Jei G. būtų savo noru išėjusi į lauką, tai nieko jai nebūtų buvę, ji priešinosi ir rodė savo mandrumus. Šiuo metu su G. gyvena atskirai, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pripažįsta kuo yra įtariamas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, bet tuo metu ji jį sunervino. Jam išaiškinta kas yra teismo baudžiamasis įsakymas ir jei būtų galimybė sutikčiau tokiu procesu baigti tyrimą. Norėtų G. ir atsiprašyti (1 t., b. l. 99-100, 107-108).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji G. G. parodė, kad su savo vyru J. G. kartu gyvena 50 metų. Buities darbais dalinasi perpus, valgyti darosi kartu ir mokesčius moka kartu. 2024 m. per šventas Kalėdas į jų namus: (duomenys neskelbtini), atėjo jų pažįstamas S. V.. Su juo išgėrė alkoholio ir be jokių konfliktų jis išėjo į savo namus. Kitą dieną, tai yra 2024-12-26, apie 11 val. pas juos vėl atėjo S.. Ji ir vyras turi atskirus kambarius ir miega atskirai. S. ir J. nuėjo į jos kambarį. Nežino, ar S. turėjo degtinės ar J., bet ji buvo padėta ant stalo. Ji papjaustė užkandos ir nuėjo pas jų. Visi trys buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, bendravo ir gėrė degtinę. Nežino kiek laiko praėjo, bet tikrai buvo po pietų, kai S. užmigo vienoje jo kambaryje buvusioje lovoje, o J. vaikštinėjo po virtuvę. Ji ėjo pro sofą, kurioje gulėjo S. ir J. pamanė, kad ji lenda prie S.. Nors prie jo nelindo, jis yra jo dukros metų. Ji buvo su rūbais, kai J. atėjęs į jos kambarį pradėjo jai smūgiuoti kumščiais šaukdamas ant jos. Ką tiksliai šaukė ji nepamena, nes dažnai jis burbuliuoja. J. rankos kumščiu jai sudavė kelis smūgius pataikydamas į kairės rankos žastą, į krūtinę, dešinį šoną, pilvo ir nugaros sritį. Jis sudavė ne mažiau kaip 5 kartus, taip pat sudavė vieną kartą kumščiu ir į veido sritį, pataikydamas kažkur į kairį antakį ir sulaužydamas akinius, dėl ko apsibraižė. J. nutvėrė ranka už jos plaukų ir ištempė ją į kiemą. Prieš ištempiant į lauką dar spėjo pasiimti savo telefoną. J. duris užrakino, o ji lauke buvo basa. Būdama kieme išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo, kad J. prieš ją smurtavo ir jį sulaikė. Buvo atvykusi ir greitoji medicininė pagalba, jie ją apžiūrėjo. J. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, todėl ir iškvietė policiją. Šiandienai, nors ir praėjo ne mažai laiko, jai dar skauda J. suduotos vietos. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), dukros bute ir čia jaučiasi saugi, pernai žiemos laikotarpiu taip pat čia gyveno. J. yra alkoholikas, prigėręs kalba nesąmones ir daug ko prisigalvoja. Neturi J. pretenzijų dėl sudužusių akinių, turėjo kitus tai dabar jais ir naudojasi. Papildomai apklausta ji parodė, kad J. to įvykio metu kumščiu sudavė dar vieną smūgį į dešinės rankos žastą, ant kurio matosi mėlynė. Tai patikslina, kad J. jai sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius kumščiu pataikydamas į kairės rankos žastą, dešinės rankos žastą, dešinį šoną, krūtinės, pilvo ir nugaros sritis, bei į veido sritį. Taip pat tempė už plaukų. Dėl suduotų smūgių ir tampymų ji juto fizinį skausmą, gėrė ir tepė vaistus nuo skausmo (1 t., b. l. 21, 138-139, 142).
Liudytojas S. V. parodė, kad 2024 m. gruodžio 26 d., apie 11 val. atėjo pas savo giminaičius, t.y. mamos pusbrolį ir jo žmoną. Ateidamas atsinešė butelį degtinės. Sėdėjo G. kambaryje, G. padarė kavos. Jis atėjo neblaivus, nes iš ryto su kitais giminaičiais gėrė degtinę. G. kambaryje jie kalbėjosi ir vartojo atsineštą degtinę ir jų turėtą degtinę. Vartojant alkoholį jis visai prigėrė ir nulūžo ant lovos. Neprisimena ar prieš jam užmiegant buvau likęs su G. ar dar ir J. buvo kambaryje. Nežino kiek laiko praėjus jį pradėjo žadinti G., ji valė stalą ir sakė, kad eitų namo, nes policija atvažiuoja. Girdėjo, kaip kitame kambaryje burbuliavo J.. Ką jis ten kalbėjo nesuprato. Jis atsikėlė ir išėjo. Paėjus maždaug 100 metrų privažiavo policija ir jį parsivežė vėl prie J. ir G.. Jam nustatė sunkų girtumą, 2,76 promiles ir pasakė, kad eitų namo. Kas ir kodėl iškvietė policiją į G. ir J. namus jis nežino. Prieš jam užmiegant pas J. ir G. namuose jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jei būtų buvęs konfliktas tarp J. ir G., jis tikrai būtų neleidęs jiems muštis, juk jie jau seni žmonės. Nepastebėjo, kad prieš išeinant G. būtų buvusi sužalota, jis buvo stipriai neblaivus. Jokio konflikto nematė, todėl nieko daugiau paaiškinti negali (1 t., b.l. 116-117).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint G. G. nustatyti šie sužalojimai: ant jos veido srities ties kairės akies antakiu matoma žaizda, taip pat ant nosies srities matoma žaizda. Ant moters kairio skruostikaulio matomas nubrozdinimas, daugiau išorinių sužalojimų ant veido ar kūno nepastebėta. Papildomai 2025-01-06 buvo atlikta asmens apžiūra, kurios metu buvo nustatyta: G. G. nurodė, kad sekančią dieną po įvykio ant jos kūno išryškėjo mėlynės, kurios atsirado po J. G. suduotų smūgių. G. G. sutikus vizualiai apžiūrimas jos kūnas. Ant G. G. kairės rankos žasto matoma mėlynė (kraujosruva), ant dešinės krūties matoma mėlynė (kraujosruva), ant pilvo srities šiek tiek dešiniau matosi gelsvumas (atrodo kaip gyjanti mėlynė), ant dešinio šono ties pažastimi matoma mėlynė (kraujosruva), ant dešinės rankos žasto matoma mėlynė (kraujosruva) (1 t., b. l. 38-44, 45-51).
Pareiškimo apie padarytą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyti pirminiai tyrimo veiksmai (1 t., b. l. 20-23).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 67-68, 70-76).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 26 d., apie 14 val. 00 min., namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (1.76 prom.) J. G. gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 10 kartų rankų kumščiais sudavė į pilvo bei nugaros sritį savo neblaiviai (1.87 prom.) žmonai G. G. gim. (duomenys neskelbtini), bei rankomis suėmęs už plaukų ištempė iš namų, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. G. G. apžiūrėta GMP, tolimesnei apžiūrai į gydymo įstaiga vykti nepageidavo. G. G. įteiktas šaukimas 2024-12-27 10 val. 00 min., atvykti į Telšių apskr. VPK Telšių r. PK apklausai. J. G. sulaikytas bei pristatytas į Šiaulių apskr. VPK areštinę. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Informuotas specializuotos pagalbos centras (1 t., b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis J. G. smurtaudamas prieš šeimos narį – savo sutuoktinę, suduodamas ne mažiau kaip 7 smūgius, rankomis suimdamas už plaukų ir taip ištempdamas iš namų, taip sukėlė fizinį skausmą, veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis J. G. teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką. Ankstesniu nuosprendžiu jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ji nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo jo nesulaikė ir teigiamos įtakos jam neturėjo. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę (BK 49 straipsnis).
Už nusikaltimą minimali arešto bausmė yra 15 parų, o maksimali – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis ir nustatomas skiriamos bausmės dydis. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena sunkinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtinas didesnis nei minimalus įstatyme numatytas bausmės dydis artimas vidurkiui – 51 parų arešto bausmė. Kaltinamajam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymą atidedant 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (įvykio metu nustatytas 1.76 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, todėl siekiant eliminuoti iki minimumo asmens nusikalstamumo riziką, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 34 parų arešto bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gruodžio 26 d., 15.59 val., iki 2024 m. gruodžio 27 d., 15.25 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 51 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 34 parų arešto.
Atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti J. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.