Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-478-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
1A-476-478-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Rimas Švirinas
Nuteistasis
E. J.
Advokatai
Gvidas Byčius

Įžanginė dalis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-478-2014Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00561-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistojo E. J. gynėjui advokatui Gvidui Byčiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 45 MGL (5850 litų) bauda;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta 45 MGL dydžio bauda, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

J. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš E. J. jai priteisiant 320 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nuėmęs nuo lango buvusią plokštę, tyčia įsibrovė į J. L. priklausančią negyvenamą sodybą ir pateko į namo vidų, iš kur, bandydamas pagrobti elektros laidus, nuplėšė ir sugadino ant sienų buvusias medines juosteles, tuo padarė 150 Lt turtinę žalą ir pagrobė: apie 50 m 150 Lt vertės elektros laidų, 3 vnt. 20 Lt vertės elektros jungiklių, padarydamas nukentėjusiajai dėl turto sugadinimo 150 Lt turtinę žalą, o dėl pavogtų daiktų – 170 Lt turtinę žalą, iš viso – 320 Lt turtinę žalą.

E. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį ir, jo atžvilgiu taikant BK 39 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, bandė atlyginti padarytą žalą, tačiau nukentėjusioji atsisakė imti žalos atlyginimą. Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas apeliantui bausmę, nors ir atsižvelgė į visą eilę aplinkybių – padaryti apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, sunaikintas ir pagrobtas nedidelės vertės turtas, E. J. dirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad jis bandė atlyginti žalą, tačiau teismas vis tiek skyrė gana griežtą bausmę – didelę piniginę baudą. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepagrįstai nesvarstė galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip tai numato BK 39 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju yra visos šiame straipsnyje būtinos sąlygos, nes nuteistasis nusikalto pirmą kartą, jo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės – jis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to labai gailisi bei padėjo išsiaiškinti visą nusikaltimą, kita lengvinančia aplinkybe teismas galėjo laikyti tai, jog jis stengėsi atlyginti žalą, o dabar ją ir atlygina. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

E. J., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo E. J. nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nuėmęs nuo lango buvusią plokštę, tyčia įsibrovė į J. L. priklausančią negyvenamą sodybą ir pateko į namo vidų, iš kur, bandydamas pagrobti elektros laidus, nuplėšė ir sugadino ant sienų buvusias medines juosteles, tuo padarė 150 Lt turtinę žalą ir pagrobė: apie 50 m 150 Lt vertės elektros laidų, 3 vnt. 20 Lt vertės elektros jungiklių, padarydamas nukentėjusiajai dėl turto sugadinimo 150 Lt turtinę žalą, o dėl pavogtų daiktų – 170 Lt turtinę žalą, iš viso – 320 Lt turtinę žalą.

Apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs esmines bylos aplinkybes, E. J. padarytą veiką pagal 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į patalpą, kvalifikavo teisingai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal minėtą straipsnio dalį pagrobto turto vertė reikšmės neturi, tai yra turto vertė nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Tuo tarpu E. J. veiksmus, kuriais buvo sugadintas svetimas turtas, kvalifikuojant pagal 187 straipsnio atitinkamą dalį, turėjo būti atsižvelgta į sugadinto turto vertę. Byloje patikimai nustatyta, kad kaltinime nurodytais nusikalstamais veiksmais nuteistasis sugadino ant sienų buvusias medines juosteles ir tuo nukentėjusiajai padarė 150 Lt turtinę žalą. Taigi, padarytos žalos dydis didesnis nei 1 MGL, bet mažesnis nei 3 MGL, kas pagal BK 190 straipsnio 1 dalį laikoma nedidelės vertės turtu, todėl ši E. J. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuota ne pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o pagal 187 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą (BPK 256 straipsnio 4 dalis).

Perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, E. J. už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina nauja, švelnesnė bausmė, kuri iš naujo subendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme.

Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Teismas, skirdamas bausmę E. J., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tai yra į tai, kad jis įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas pašto perlaidos kvitas, kad 2014-05-20 J. L. pervesta 320 Lt suma (b. l. 78), todėl yra pagrindas pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesnysis teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas anksčiau nėra teistas ir baustas administracine tvarka, sprendžia, kad už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą jam skirtina bauda, nustatant jos dydį, mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė E. J. per griežtą galutinę bausmę – piniginę baudą. Šie argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. J. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir parinko tinkamos rūšies bausmę – baudą, kurios dydį nustatė, mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Manytina, kad teismo parinkta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė ir nustatytas beveik minimalus jos dydis tikrai nėra per griežta, priešingai, yra tinkama realizuoti bausmės tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikaltimų darymo ir jį nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Šiuo nuosprendžiu už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina bausmė su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme subendrinama taip pat, taikant apylinkės teismo nuteistajam tinkamai parinktą bausmių bendrinimo būdą – BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse numatytą bausmių apėmimą, kadangi E. J. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Taip pat pripažintina, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis, todėl ir šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo jam taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 39 straipsnyje numatyta galimybė nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenį, kuris padarė baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, jeigu jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju E. J. nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų – baudžiamojo nusižengimo ir apysunkio nusikaltimo padarymą, todėl atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas ir BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes neteisingai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. BPK 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Nei pirmos instancijos teismo nuosprendyje, nei bylos dokumentuose nėra nustatytas terminas nuteistajam sumokėti paskirtą baudą, nei išaiškinta savanoriško sumokėjimo tvarka ir sąlygos, todėl ši pirmos instancijos klaida ištaisytina. Be to, apeliacinės instancijos teismui pristačius dokumentus, kad nukentėjusiajai J. L. nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala atlyginta, panaikintina nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl J. L. civilinio ieškinio tenkinimo ir J. L. civilinis ieškinys atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 331 straipsnio 1, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:

E. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 10 (dešimties) MGL dydžio 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) MGL dydžių 5850 (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties) litų bauda ir subendrintą bausmę paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) MGL dydžių 5850 (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties) litų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) MGL dydžių 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų baudą.

Įpareigoti E. J. per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. J. J. L. priteista 320 Lt turtinei žalai atlyginti.

J. L. civilinį ieškinį 320 Lt sumai atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusRimas Švirinas