Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. H. M. M. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodė, kad pageidaujamas įrašas „H.“ yra nelietuviškas. Pažymėjo, kad Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pateikė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena iš jų yra užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos aplinkybės, teismo argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. H. M. gimė (duomenys neskelbtini). ligoninėje (gimimo liudijimas). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. IV-143 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“, pareiškėjui buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė ir Lietuvoje jis užregistruotas kaip L. H. M. (Paso kopija). 2021 m. spalio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, prašydamas pakeisti jo vardą iš H. į H., tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas (2021-10-19 išvada Nr. A136-2563/21 (2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“). Nesutikdamas su minėtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, t.y., kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, - lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Taigi, teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, reikšmingesnė yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, jog asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, tai ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas N. P. B. von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime yra pripažinęs Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007) ir nurodė, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartą pripažinęs, jog klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį, o vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas ir teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00 bei sprendimas Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02).

Aukščiau aptarta tarptautinių teismų jurisprudencija rodo, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo siekis yra, kad jam atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, jo vardas būtų parašytas originalia forma - su raide „q“, nes tokiu vardu pareiškėjas yra identifikuojamas nuo gimimo. Teismui pateikto prašymo esminis argumentas yra siekis išvengti įvairių nepatogumų identifikuojant jį, kaip tą patį asmenį, nes originalus pareiškėjo vardas yra sudarytas su lietuvių kalboje nesančia „q“ raide, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą toks vardo įrašymas negalimas. Teismo nuomone, tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių kontekste, pareiškėjo prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikiniame Lietuvos socialiniame gyvenime. Juolab, kad iš viešai skelbiamų duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), tuo pačiu nurodant, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą; Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad visuotinai žinoma, jog šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „q“, kas iš esmės patvirtina tokio lotyniško rašmens naudojimą. Duomenų, jog tokio rašmens naudojimas darytų neigiamą įtaką valstybinės kalbos statusui arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nėra. Be to, minėtas Taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniškų rašmenų naudojimą užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės būklės aktuose. Taigi, konkrečiu atveju, nenustačius aplinkybių kodėl pareiškėjas negalėtų pasinaudoti tokia teise esant atkurtai Lietuvos Respublikos pilietybei, pažymint, kad gyventojų registre jau yra duomenų apie įregistruotus tokius vardus ir nenustatytas neigiamas poveikis kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, daroma išvada, kad nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjo siekiamam tikslui bei galimoms kilti pasekmėms, kurias jis (pareiškėjas) galėtų patirti, todėl pareiškėjo prašymas laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. spalio 19 d. Išvadą Nr. A136-2563/21 (2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo L. H. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardą iš ,,H.‘‘ į „H.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.