Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Agerona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Agerona“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Pušynas“ dėl baudos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-03-14 teismo įsakymu (b.l. 9) ieškovo reiklavimus patenkino vissiškai.

2011-04-01 atsakovas ŽŪB „Pušynas“ pateikė prieštaravimais (b.l. 15) dėl 2011-03-14 išduoto teismo įsakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas analizavo tik tai, ar atsakovas turėjo sutartyje numatytą kiekį rapsų, t.y. 150 t, tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovo argumentus, jog sutarties sąlygose buvo numatyti ir šių grūdų kokybės parametrai. Sutartis aiškiai numatė, jog parduodami rapsai turi atitikti konkrečius kokybės rodiklius bei techninius standartus. Sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas priima tik kokybės reikalavimus atitinkančius rapsus, o jei atsakovas rapsų nepristato numatytu terminu arba jo parduodami rapsai neatitinka numatytų kokybės rodiklių, tuomet pardavėjui yra taikomos sankcijos. Atsakovo parduodami rapsai neatitiko kokybės reikalavimų, tai patvirtina ieškovo pateikti duomenys, o tinkamos kokybės rapsų atsakovas pateikti negalėjo. Todėl ieškovas pagrįstai paskaičiavo sutartyje numatytas netesybas. Ieškovas ne kartą žodžiu ragino atsakovą įvykdyti sudarytą sutartį, ir tik atsakovui jos nevykdant, 2010-11-03 išsiuntė jam pretenziją Nr. 303. Atsakovas pretenzijoje nurodyto raginimo taip pat neįvykdė, o 2010-11-18 atsakyme į pretenziją pripažino, kad jo turimų rapsų kokybė neatitinka sutarties reikalavimų. Ieškovas iš atsakovo jokių pretenzijų nėra gavęs, pats atsakovas taip pat jokių pretenzijų nuorašų į bylą nepateikė, todėl kitokia teismo išvada nepagrįstaPirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Renvalda“ ieškovui UAB „Agerona“ pateiktas 2010-09-23 raštas nėra pakankamas nustatyti, kad dėl atsakovo kaltės buvo neįvykdyta sutartis. Nėra objektyvaus pagrindo abejoti UAB „Renvalda“ dokumentuose esančios informacijos patikimumu. UAB „Renvalda“ pateiktą 2010-09-23 raštą apie atsisakymą pateikti krovinį galima argumentuotai laikyti teismo nurodyto krovinio nepateikimo fakto akto analogu, nes jame yra užfiksuota būtent tai, kad siuntėjas (atsakovas) nepateikė užsakyme nurodyto kiekio krovinio ir dėl to pervežimo paslauga nebuvo įvykdyta. Užsakyme - sutartyje krovinio pervežimui taip pat yra nurodyta, jog vairuotojas nedelsdamas turi pranešti apie galimą svorio neatitikimą pakrovime ar iškrovime bei kitus krovinio neatitikimus, kokybės ar saugos pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neargumentuotai UAB „Renvalda“ pateiktus dokumentus vertino kaip nepakankamus įrodymus.Grūdų pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 20101029/001-SD, pasirašyta tarp UAB „Agerona“ ir ūkininko V. K., ieškovas įrodinėjome ne faktą, jog atsakovas neįvykdė sutarties, o tai, kad ieškovas patyrė realių nuostolių atsakovo tinkamai neįvykdytos sutarties. Trūkstamą kiekį rapsų ieškovui teko įsigyti jau didesnėmis kainomis, nei buvo sutarta su atsakovu. Patirtus nuostolius ieškovas įskaitė į sutartyje numatytas netesybas, t.y. į sutartyje numatytą baudos 33 172,44 Lt sumą yra įskaičiuota nurodytų patirtų nuostolių (15 053,04 Lt) suma. Faktą, jog ieškovas pirko trūkstamus rapsus iš ūkininko V. K., patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros. Iš tiesų sutartyje buvo numatytas didesnis kiekis, nei liko nepristatęs atsakovas. Tai buvo padaryta dėl to, jog 2010 metais ūkininkai ir kiti grūdų augintojai metų pradžioje sudarę išankstines grūdų pardavimo sutartis, dėl itin didelio rapsų kainų augimo rinkoje atėjus sutartyse numatytam terminui pristatyti užaugintus rapsus supirkėjams, masiškai nebevykdė sutarčių, o savo išaugintus rapsus parduodavo tretiesiems asmenims itin pakilusiomis kainomis. Dėl šios priežasties ieškovui sutarto kiekio rapsų nepristatė ir taip neįvykdė sutarčių ne vienas ūkininkas, todėl ieškovas turėjo įsigyti rapsų ne tik atsakovo, bet ir kitų ūkininkų neįvykdytų sutarčių padengimui. Tačiau kainų skirtumas šioje civilinėje byloje paskaičiuotas būtent atsakovo nepristatytų rapsų kiekiui, tai yra 92,92 t. Teismas ne tik nevertino bylos dokumentuose esančios informacijos, tačiau taip pat pažeidė proceso šalių lygiateisiškumą, neigiamai vertindamas visus ieškovo pateiktus dokumentus ir besąlygiškai priimdamas visus atsakovo pateikiamus dokumentus, nesigilindamas į visą šiuose dokumentuose esančią informaciją. Teismo veiksmai akivaizdžiai sąlygojo neobjektyvaus ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde nurodytus nesutikimo su teismo sprendimo argumentus, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Šalių ginčas kilo dėl atsakovo atsakomybės už sutartes pažeidimą taikymo, dėl to teisėjų kolegija ir pasisako.

Šalys 2010-08-31 grūdų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo sulygusios, kad atsakovas ŽŪB „Pušynas“ periodu nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki rugsėjo 13 d. parduos apeliantui UAB „Agerona“ 150 tonų 2010 metų derliaus rapsų už 1220 Lt (be PVM) už toną, kurių kokybė apibrėžta sutarties II d. „Grūdų kokybė ir kiekis“ (b.l. 129). Šalys susitarė, kad pirkėjas (apeliantas) neginčytinai priima sutarties 2.1. p kokybės reikalavimus atitinkiančius grūdus, o neatitinkantys minėtų standartų ar kitų sutarties sąlygų, taip pat pristatyti vėliau, nei numatytas terminas, grūdai pirkėjo pasirinkimu arba grąžinami, pardavėjui apmokant transportavimo kaštus, arba perkami pagal atskirą šalių susitarimą (2.3. p.). Sutartyje buvo numatyta ir tai, kad pretenzijas dėl prekės kokybės, pagrįstas atitinkamos labaratorijos išvadomis, pirkėjas turi pareikšti kokybę patikrinęs grūdų iškrovimo vietoje per 30 dienų nuo grūdų atkrovimo iš pardavėjo sandėlio momento (2.4. p.).

Sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o iš jos kylančios prievolės turi būti vykdomos tiksliai pagal sutarties nurodymus (CK 6.2 str., 6.59 str., 6.189 str., 6.200 str.). Sprendžiant, ar atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus apeliantui ir ar jam taikytina grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. p. nustatyta atsakomybė už sutartyje įvardinto kiekio/kokybės grūdų nepateikimą, atsižvelgtina į sutarties sudarymo aplinkybes, į sutarties aiškinimo principus, nustatytus CK 6.193 str., į netesybų instituto paskirtį. Iš vertinamos sutarties formos bei turinio akivaizdžiai matyti, kad ji buvo sudaryta atsakovo prisijungimo būdu. Tokį faktą patvirtina ir visiškai vienodas kitos apelianto parengtos sutarties tekstas (b.l.131), ir sutartyje esantis apelianto bendrovės logotipas bei pavadinimo stilizuotas užrašas, ir prierašas „parengė“ ties nurodytais jo rekvizitais pasirašymui. Be to, atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad nelabai galėjęs perskaityti pateiktą pasirašymui tekstą, tačiau, pasitikėdamas apelianto sąžiningumu, galiausiai sutartį pasirašė (b.l. 141). Ši aplinkybė svarbi pagal CK 6.193 str. 4 d. taisyklę aiškinant konkrečias sutarties nuostatas, įskaitytinai ir netesybų dalyje, t.y. esant kurių nors neaiškumų sutartis aiškintina prisijungusios šalies naudai, priimant domėn kaip ji suprato vieną ar kitą sutarties sąlygą. Nagrinėjamojoje byloje aktualu dar ir tai, kad sutartis per nurodytą vykdymui terminą apskritai nebuvo pradėta vykdyti. Pasak atsakovo atstovų (b.l. 115-116, 140-141), apeliantas, sutartimi užsitikrinęs konkretų kiekį jam laikomų grūdų, nė nesiekė jų išsivežti per nustatytą sutartimi terminą, būtent jo (apelinto) iniciatyva 2010-09-15 buvo sudarytas ir sutarties pakeitimas, priedas Nr.1 (b.l. 59), kuriame pakeista grūdų kaina – apelianto pageidavimu sumažinta iki 1190 Lt už toną (be PVM), nurodyta, kur turi būti grūdai pristatomi (į AB „Rokiškio grūdai“) bei nustatyta, kad apeliantas išsiveža juos į pristatymo vietą savo paties transportu. Ir nors terminai pasiimti grūdus jau buvo pasibaigę, dėl naujo termino sutarčiai vykdyti šiame pakeitime, parengtame apelianto darbuotojo D. M., nesusitarta. Atsakovo atstovo teiginiai, kad tokia situacija jiems nebuvusi paranki, nes jie, turėdami pakankamą kiekį grūdų, buvo priversti laukti (sandėliuoti grūdus) iki kol apeliantas susiruoš grūdus pasiimti ir tą padaryti ne kartą buvo paragintas žodžiu (b.l. 115), jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigti. Taigi šiame kontekste pripažintina, kad sutarties sąlyga, nustatanti sankciją (baudos taikymą) už sutarties termino pateikti grūdus pažeidimą tik vienam iš sutartinių santykių dalyvių - pardavėjui, nors juos pasiimti pareiga buvo nustatyta pačiam pirkėjui, akivaizdžiai nesąžininga, neteisinga ir neprotinga (CK 6.193 str.1 d.). Vien dėl nurodytų priežasčių atsakomybė už sutarties termino pateikti grūdus pažeidimą atsakovui ir negalėtų būti taikoma - sutartyje nustatytas terminas (rugsėjo 6 d. – 13 d.) buvo praleistas paties apelianto ir priešingų įrodymų byloje nesama. Kokia priežastis sutarties galiojimo laikotrapiu sukliudė jam pasiimti grūdus, taip pat byloje neįrodinėta (CPK 12 str., 178 str.).

Kita vertus, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad baudos mokėjimą šiuo atveju sąlygojo kita 5.1. p. dalis – bauda buvusi numatyta ne tik už pardavimo kiekio ar jų pristatymo terminų pažeidimą, bet ir už netinkamą grūdų kokybę. Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ne kurie nors žodžiu teismo poėdyje išdėstyti ieškovo teiginiai ar argumentai, o jo procesinio dokumento – ieškinio – turinys. Tą lemia dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 str. Teismas sprendimą turi priimti tik dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, o ieškinio ribas peržengti įstatymas draudžia, išskyrus tiesiogiai įstayme reglamentuotus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovas savo reikalavimą sumokėti 30 proc. baudą nuo nepristatytų grūdų kiekio vertės, grindė dviem faktinėmis aplinkybėmis: tokia bauda nustatyta už sutarto kiekio grūdų nepateikimą ir už termino juos pristatyti pažeidimą (b.l. 23). Jokių argumentų ar motyvų, susijusių su grūdų netinkama kokybe ar atsakovo (pardavėjo) siūlomų apeliantui (pirkėjui) grūdų neatitikimu sutartyje nurodytiems parametrams, ieškinyje nesama. Dar daugiau, tokia situacija pagal sutartį suponavo ir atitinkamą apelianto elgseną. Kaip nurodyta, pagal sutarties 2.3. p. įtvirtintą sąlygą neatitinkantys nustatytų standartų grūdai turėjo būti arba grąžinami, pardavėjui apmokant transportavimo kaštus, arba perkami pagal atskirą šalių susitarimą. Kokį elegsio variantą pasirinko apeliantas ir ar derėjosi su atsakovu dėl jų įsigijimo kitomis, nei buvusios sulygtos, sąlygomis, ieškinyje taip pat neįvardinta. Pažymėtina, kad naujo susitarimo (priedas Nr. 1) pirkti grūdus mažesne kaina jau po sutarties termino pasibaigimo pasirašymas galėtų reikšti ir šalių įvykusias derybas bei jų rezultate pasiektą atskirą, 2.3. p. numatytą susitarimą. Tokį vertinimą sąlygoja ir abiejų šalių atstovų teiginiai, kad apeliantui grūdų padidėjęs šiukšlingumas buvo žinoma aplinkybė ir šį trūkumą šalinant pardavėjo sąskaita. kliūties pirkti grūdus iš esmės nebuvo (b.l. 114, 115). Kadangi apie kitus grūdų kokybinius parametrus ieškinyje nebuvo užsiminta ir su tuo susiję įrodymai buvo pradėti teikti į bylą jau po sprendimo už akių priėmimo, žinant atsakovo prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir priimto jam už akių teismo sprendimo, taip pat atsakovo atsiliepimo argumentus, kuriais atsakovas įrodinėjo paties apelianto pasyvumą ir atsisakymą išsivežti sutartą grūdų kiekį, apeliaciniame skunde nurodytas būtent toks baudos reikalavimo pagrindas, kaip netinkama grūdų kokybė, teisiškai nereikšmingas ir dėl CPK nustatytų draudimų apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus iš esmės nevertintinas (CPK 312 str.). Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, taip pat visiškai pagrįstai sprendime nevertino grūdų kokybės atitikties sutarties sąlygoms, t.y. CK 6.333 str. – 6.334 str. pagrindu, ir dėl to pasisakė tik atskleisdamas šalių susirašinėjimo pagal 2010-11-03 pretenziją turinį (b.l. 73-74), aptardamas šalių bedradarbiavimą po sutarties sudarymo.

Kolegijos nuomone, apeliantui pačiam neivykdžius pareigos sutartu terminu pasiimti grūdus ir būtent iškrovimo vietoje jau įvertinti jų kokybę (tokia tvarka buvo nustatyta sutarties 2.3. p- 2.4. p.), o kilus dėl to ginčui - atlikti ir pakartotinius matavimus nepriklausomoje, abiejų šalių pasirinktoje laboratorijoje, nepareiškus pardavėjui pretenzijos būtent dėl kokybės rodiklių neatitikties sutarčiai per 30 dienų nuo grūdų išvežimo iš atsakovo sandėlių, negalima konstatuoti tinkamo ikiteisminių procedūrų įgyvendinimo. Apie tai, kad šalių nesutarimas dėl grūdų kokybės egzistavo, liudija atsakovo atsakymas į 2010-11-03 pareikštą apelianto pretenziją dėl nepateikto 92,92 tonų grūdų, reikalaujant iš pardavėjo vykdyti sutartines prievoles. Tačiau, minėta, dėl grūdų netinkamumo pretenzijoje neužsimenama (b.l. 73), todėl šis dokumentas negali būti vertinamas kaip sutarties 2.4. p nustatytos pardavėjui pareigos įvykdymas. Pastebėtina, kad atsakovas, visiškai neigdamas žodines apelianto pastabas dėl esą nepriimtinos kokybės, siūlė toliau derėtis, pavyzdžiui, dėl atsisakymo nuo sutarties arba jam pačiam padarytų nuostolių sureguliavimo (b.l. 74). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio susirašinėjimo esmę bei reikšmę ir su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai taip pat nelaikytini pagrįstais. Darytina išvada, kad teisinių prielaidų taikyti netesybų institutą nebūtų dar ir dėl to, kad pats ieškovas pažeidė privalomas pagal sutartį kokybės patikros procedūras, neįvykdė jam pačiam tenkančios prievolės dalies (CK 6.38 str. 3 d., 6.206 str., 6.337 str. 1 d.).

Pasisakant dėl netesybų paskirties, pabrėžtina, kad jos atlieka minimalių, neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, skolininkui pažeidus sutartį (CK 6.258 str.). Kolegija jau nurodė, kad dėl termino praleidimo ar nepakankamo grūdų kiekio sutarties 5.1. p. nustatyta bauda netaikytina, nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo ar ieškinyje įvardinto sutarties pažeidimo fakto (CK 6.75 str.), o kitas galimas pažeidimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklių ar šalių lygiateisiškumo principo nepažeidė, savo išvadas, padarytas pagal vidinį įsitikinimą, pakankamai argumentavo ir motyvavo (CPK 185 str.). Kadangi pats apeliantas buvo sutarties sudarymo iniciatorius ir parengė jos tekstą, jam pačiam taip pat buvo privalu preciziškai laikytis sutarties nuostatų bei jos vykdymo procedūrų, ne vien to reikalauti tik iš antrosios sandorio šalies. Apeliacinio skundo argumentai kitokio susiklosčiusios byloje situacijos vertinimo nesuponuoja, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų (b.l. 171). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nurodytų atstovavimo išlaidų dydžių pagal šiame norminiame akte nustatytus kriterijus bei koeficientus, todėl jam kompensuotinos pilnai (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Agerona“ 1000 (vieną tūkstantį) litų bylinėjimosi išlaidų ŽŪB „Pūšynas“ naudai.