Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. L.-L, teismo posėdyje išnagrinėjusi P. L.-L, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L.-L., būdama dviejų nepilnamečių vaikų – S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. M. Lee, gimusios (duomenys neskelbtini), motina, nepanaudojo tėvų valdžios tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai, nes 2016 m. sausio 27 d., apie 5.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, aiškinosi santykius su motina E. L., girdint nepilnametei dukrai S. L..

P. L.-L. buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, be to, ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad nagrinėjant ATPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas, privalomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, todėl byla išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tėvų, kurie yra jau bausti administracine nuobauda už ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. CK 3.155 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, o tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Be to, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei P. L.-L. kaltę, padarius ATPK 181 straipsnyje 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai: jos pačios prisipažinimas ir paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad P. L.- L.2016 m. sausio 27 d., apie 1.00 val. namo grįžo išgėrusi, tarp jos ir mamos E. L. įvyko žodinio pobūdžio konfliktas dėl šviesos ir dėl to, kad P. L.- L.nemiega, paryčiais ji iškvietė policijos pareigūnus, supranta, kad pasielgė netinkamai ir pažada ateityje pasistengti alkoholinių gėrimų nevartoti; policijos įvykio registro išrašo duomenys; E. L. 2016 m. sausio 29 d. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad gyvena kartu su dukra P. L.- L.ir jos dviem vaikais – S., kuriai 14 metų, ir K. M., kuriai 8 metai, apie porą savaičių pas P. L.- L. gyvena jos draugė I., 2016 m. sausio 26 d. vakarą P. L.- L. kartu su I. bute girtavo, tuo metu mergaitės taip pat buvo namuose, tą dieną, apie 24.00 val., P. su savo drauge išėjo į degalinę ar kažkur pasilinksminti, po kelių minučių ji paskambino savo dukrai S. ir E. L. pamatė, kad mergaitė kažkur iš buto išėjo, mažoji dukra, jos nuomone, liko namuose, 2016 m. sausio 27 d., apie 3.00 val., P., S. ir I. sugrįžo į namus, dar atėjo kažkoks nepažįstamas vyras, jie visi girtavo, triukšmavo, garsiai kalbėjo, klausėsi muzikos, žiūrėjo televizorių, E. L. pasakė, kad taip negalima elgtis, nes vaikai negali ilsėtis, paprašė, kad visi išsiskirstytų, bute likusios P. ir I. toliau girtavo, E. L. tam prieštaravo, P. nepatiko, kad jai davė pastabą ir ji iškvietė pareigūnus, kai atvyko policijos pareigūnai, P/ jų neįsileido, tada E. L. atidarė savo kambario langą ir pareigūnai pro jį įlipo, pažymi, kad prieš nieką ji nesmurtavo, jos dukra policijos pareigūnus iškvietė melagingai, ji dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, visa tai mato jos dukros, P. mėgsta pasilinksminti nakties metu, dėl to jos dukros būna neišsimiegojusios, jos ir P. santykiai įtempti dėl dukros netinkamo gyvenimo būdo, girtavimų, nurodė, kad kai P. negirtauja, ji savo vaikais rūpinasi, tinkamai prižiūri, buto, kuriame gyvena, viena dalis priklauso P.; Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. V. 2016 m. sausio 27 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. sausio 27 d., apie 05.20 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos motina smaugė anūkus, konfliktavo su pranešėja, atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad policiją kvietė P. L.- L., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi (nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti), kuri paaiškino, kad bute įvyko konfliktas su ten pat gyvenančia jos mama E. L., pareigūnams atvykus, bute taip pat buvo dvi nepilnametės P. L.- L.dukros S. L., gim. 2001 m., ir K. M. L., gim. 2007 m., kuri tuo metu miegojo, o taip pat šiame bute apie dvi savaites gyvenanti I. V., gim. 1997 m., E. L. paaiškino, kad konfliktai su dukra vyksta dėl to, kad pastaroji niekur nedirba ir nuolat girtauja; kiti bylos duomenys.

Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama P. L.- L., nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai. Pažymėtina, jog neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, o byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklę (neblaivumą) bei kilusį konfliktą stebėjo nepilnametė dukra E. L.. Šiais savo veiksmais P. L.- L., būdama jau bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (nepanaudojo tėvų valdžios tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (pažeidimas padarytas naktį, 5.20 val., motinos elgesį girdint ir matant nepilnametei dukrai S. L.), į tai, kad nustatyta P. L.- L.atsakomybę lengvinanti aplinkybė – sutinka su pažeidimu (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus baudą, artimą ATPK 181 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti P. L.- L.kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį pažeidimo numerį ROIK (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.