Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo D. L. už LR ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą nubaustas 1400 Lt (405 eurų) bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams 5 mėnesiams

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nubaustas už tai, kad 2014-11-18 apie 01.40 val., būdamas neblaivus – 0,95 promilių, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Mitsubishi Carisma“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Šeimyniškių g., Vilniuje, tuo pažeidė KET 14 p. ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.

Be to, teismas, skirdamas tiek baudą, tiek papildomą nuobaudą, artimą nuobaudos maksimumui, savo sprendimo nemotyvavo, jog būtent tokia paskirta nuobauda pasieks ATPK 20 str. keliamus tikslus. Tiek teismui posėdžio metu žodžiu, tiek pateikdamas į bylą įrodymus (pvz., abiejų savo tėvų neįgaliojo pažymėjimus) jis prašė neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones, tačiau teismas nevertino jo išdėstytų aplinkybių ir apie tai nutarime nepasisakė.

Skunde pažymima, jog teismas, paskirdamas nuobaudą, visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, dėl kurių jis sėdo už vairo. D. L. teigimu, jis 2014-11-17 po darbo išgėrė porą butelių alaus ir nuėjo miegoti, kai į langą pasibeldė 14 metų amžiaus kaimynų mergaitė, prašydama nuvežti pas tetą, nes jos mama su patėviu girtauja ir ji jų bijanti. Jis jautėsi blaivus ir neįtarė galintis viršyti įstatymo nustatytą leidžiamą 0,4 %o normą. Be to, eismas nebuvo judrus, o jis ėmėsi visų KET numatytų reikalavimų saugiam vairavimui. Jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes, kaip jau minėjo, jis jautėsi blaivus, dėl ko ir vairavo automobilį.

Atsižvelgtina, anot apelianto, ir į tai, jog jis nesukėlė avarinės situacijos, blaivumą tikrinosi bei protokolą pasirašė nesiginčydamas ir elgėsi ramiai. Be to, jis padeda tėvams finansiškai, turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl jam būtina išlaikyti darbo vietą, nes netekęs darbo, nebegalės pasirūpinti savo artimaisiais žmonėmis bei mokėti įmokų bankui. Pažymi, jog jie turi žemės sklypą Trakų rajone, kuriame augina bulves, taip bandydami sumažinti išlaidas maistui, tačiau neturint teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės tinkamai apdirbti žemę.

Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, visumoje bylojančių apie aplinkybes, lemiančias švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundas negautas.

Motyvuojamoji dalis

D. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 eurų (1000 litų) iki 434 eurų (1500 litų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už LR ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 1400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, t.y. nuobaudos, artimos 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam baudos bei teisės vairuoti transporto priemones termino maksimumui.

Pagal LR ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

LR ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant LR ATPK 30¹ str. nuostatas.

Iš Administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog D. L. prisipažino, jog vairavo neblaivus, su pažeidimu sutiko, gailėjosi dėl jo padarymo, todėl teismas nepagrįstai tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Skundžiamame nutarime pažymėta, jog D. L. buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau nenurodyta, jog pakartotinai per metus ir tai, jog tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas Vilniaus miesto 2013 m. vasario 28 d. nutarimu buvo baustas už LR ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo padarymą 1000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams, vairuotojo pažymėjimas jam grąžintas 2013 m. rugsėjo 26 d. ir tai, apygardos teismo vertinimu, nėra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau vis tik neigiamai charakterizuoja D. L..

Nors D. L. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis vairavo paprašytas kaimynystėje gyvenančios mergaitės nuvežti ją pas tetą, eismas nebuvo judrus, jis ėmėsi visų KET numatytų reikalavimų saugiam vairavimui, be to, jautėsi blaivus, vis tik vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

D. L. prašo taikyti LR ATPK 30¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti minimaliai trumpesniam terminui bei skirti mažesnę piniginę baudą nei numatyta šio straipsnio sankcijoje, tačiau apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo D. L. taikyti šio straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011).

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad yra viena D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių, pažeidėjo asmenybę, teigiamą darbo charakteristiką, pirmosios instancijos teismo nuobaudos, artimos 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam baudos bei teisės vairuoti transporto priemones termino maksimumui, paskyrimas pripažintinas neteisingas. Apeliacinė instancija, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir D. L. paskyrus minimalią LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 289 eurų (1000 litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 gruodžio 10 d. nutarimą pakeisti: D. L. už LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą 405 eurų (1400 litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 5 mėnesiams sumažinti iki 289 eurų (1000 litų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.