Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-09 · Administracinė byla Nr. I-941-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
I-941-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00266-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
T. M.
Atsakovas
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
E. J., J. J., Šiaulių rajono savivaldybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-941-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00266-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos 15.8.;55.1.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui T. M.,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovams E. G. ir S. D.,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys J. J., E. J. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (40-42 b. l.), prašydamas panaikinti 2016 m. lapkričio 23 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. SG-409 (3.3) „Dėl apleisto žemės sklypo“ ir 2017 m. sausio 13 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. GKP-5 (1.20), įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją išbraukti žemės sklypą iš nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašo ir perskaičiuoti 2016 m. mokėtiną žemės mokestį.

Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gavus 2016 m. žemės mokesčio deklaraciją paaiškėjo, kad vienas jo žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami) yra vertinamas kaip apleistas (nenušienauta žolė). Kadangi šis sklypas buvo prižiūrimas, jame nebuvo šiukšlių, nenupjautos žolės, sumedėjusių augalų ir pan., pareiškėjas su tokia išvada kategoriškai nesutiko. Norėdamas išsiaiškinti, kuo remiantis buvo nustatyta, kad vienas jo sklypas yra apleistas, pareiškėjas nuvyko į Šiaulių kaimiškąją seniūniją ir ten paprašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu nustatyta, kad jo sklypas yra apleistas. Specialistė S. D. pareiškėjui pateikė jo kaimyno sklypo nuotrauką, pareiškėjas paaiškino specialistei, kad tai ne jo sklypas, nes pareiškėjo sklypas yra už to sklypo, kurio nuotrauką jam rodė specialistė, ji tai pripažino, tačiau pareiškė, kad reikėjo kreiptis anksčiau, nes šiuo metu visi dokumentai išsiųsti VMI, ir ji jau nieko nebepakeis. Pareiškėjas raštu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių G. K. ir nurodė minėtas aplinkybes. Nepaisant to, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 23 d. raštu pareiškėjui buvo tik deklaratyviai atsakyta į jo prašymą, tiesiog pacituojant kelis Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone nustatymo tvarkos aprašo punktus, tačiau apie konkrečias faktines pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes buvo nutylėta. Pareiškėjas, nesutikdamas su deklaratyviu atsakymu, prašydamas panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą jo žemės sklypą pripažinti apleistu, kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisiją. Komisija ginčijamame sprendime nieko konkretaus, paneigiančio pareiškėjo skundo argumentus ir jo reiškiamą reikalavimą, nenurodė, todėl pareiškėjas vertina, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ir pati komisija nepateikė įrodymų (konkretaus sklypo fotonuotraukų, konkrečių liudytojų, komisijos narių, dalyvavusių sklypo apžiūroje, parodymų), kurie galėtų pagrįsti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami) buvo apleistas. Priešingai, tiek iš pareiškėjo 2016-11-11 pateikto prašymo ir jo priedų, tiek iš 2016-12-08 administracinių ginčų komisijai pateikto skundo ir jo priedų matyti, kad nėra nei vieno objektyvaus duomens, galinčio patvirtinti, kad žemės sklypas buvo apleistas. Pareiškėjas pažymi, kad minėtas žemės sklypas buvo tvarkingas, jame buvo nušienauta žolė, jame nebuvo nei šiukšlių, nei sumedėjusių augalų, ką patvirtina ir pridedama fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad ne pareiškėjo, o prieš pareiškėjo sklypą esantis žemės sklypas buvo nenušienautas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu reikalavimo perskaičiuoti 2016 m. mokėtiną žemės mokestį atsisakė, nes šį mokestį skaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime (54-56 b. l.) bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-185 patvirtino nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone nustatymo tvarkos aprašą, kuris buvo viešai paskelbtas Teisės aktų registre ir įsigaliojo 2015 m. liepos 15 d. Aprašas reglamentuoja nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką bei sąlygas, nuosavybės teise valdomų žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės sklypų nuomotojų, naudotojų informavimo tvarką. Vadovaujantis Aprašo 3 punktu, kitos paskirties žemės sklypams, įtrauktiems į sąrašą, taikomas padidintas žemės mokesčio tarifas, nustatytas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Vadovaujantis aprašo 7 punktu, į sąrašą įtraukiamas žemės sklypas, nežiūrint nustatyto naudojimo būdo ir pobūdžio, atitinkantis vieną ar kelis iš išvardintų kriterijų: 7.1. žemės sklype laikomas statybinis laužas ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ar daiktai, kaupiamos šiukšlės; 7.2. sklypas apleistas (apaugęs žole, piktžolėmis, sumedėjusiais augalais ir pan. ir iki einamųjų metų liepos 31 d. nenušienautas). Komisija, sudaryta nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų nustatymui atlikti, apžiūrėjusi vietoje žemės sklypą (duomenys neskelbiami) ir nustačiusi, kad sklypas atitinka Aprašo 7 punkto kriterijų, nes yra apleistas (apaugęs žole, piktžolėmis, sumedėjusiais augalais ir pan. ir iki einamųjų metų liepos 31 d. nenušienautas), surašė nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje 2016-08-19 apžiūros aktą Nr. 1. Sklypas buvo įtrauktas į sąrašą, o įsakymu patvirtintas sąrašas buvo skelbiamas Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų skelbimo lentose, laikraštyje „Šiaulių kraštas“ (Aprašo 14 punktas). Vadovaujantis Aprašo 16 punktu, savininkai, kurių žemės sklypas įtrauktas į sąrašą, per vieną mėnesį nuo Aprašo 14 punkte nurodyto skelbimo dienos, gali pateikti Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 7 punkte nurodytų kriterijų arba atitikimas šiems kriterijams yra sąlygotas Aprašo 8 punkte nurodytų aplinkybių. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija iš Teisės ir personalo administravimo skyriaus darbuotojo, Žemės ūkio skyriaus darbuotojo ir atitinkamos seniūnijos seniūno, išnagrinėjusi pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus ir išsiaiškinusi pareiškėjo veiksmus žemės sklypo būklei pagerinti, per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima rekomendacinį sprendimą išbraukti / neišbraukti žemės sklypą iš sąrašo. Apie savivaldybės administracijos priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dokumentų, įrodančių, kad jo žemės sklypas neatitinka Aprašo 7 punkte nurodytų kriterijų, jo sklypas iš sąrašo nebuvo išbrauktas ir buvo paskaičiuotas padidintas žemės mokesčio tarifas. Dėl 2016 m. mokėtino žemės mokesčio mokesčių lengvatos teikiamos savivaldybės biudžeto sąskaita ir savivaldybės taryboje svarstomi tik iki teisės aktų nustatyto mokesčio sumokėjimo termino gauti fizinių asmenų prašymai.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. J. ir E. J. atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė. E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypą, kuriam paskaičiuotas žemės mokestis didesniu tarifu, nupirko 2016 m. rugsėjo mėnesį, sklypas buvo apaugęs žole, teko ją pjauti, tačiau nei šiukšlių, nei sumedėjusių medžių sklype nebuvo. Dėl pareiškėjo pateikto skundo nuomonės neturi, ginčą palieka spręsti teismui. J. J. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (76 b. l.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (74 b. l.), pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime (69-71 b. l.) taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde, kurį teikė administracinių ginčų komisijai, nekėlė reikalavimo įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją išbraukti žemės sklypą iš nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų sąrašo ir perskaičiuoti mokėtiną žemės mokestį. Mokesčio perskaičiavimo reikalavimas yra naujas, ginčai, susiję su mokesčių perskaičiavimu, laikytini mokestiniais, mokestinių ginčų administracinių ginčų komisijos nenagrinėja, juos nagrinėja Mokestinių ginčų komisijos. Dėl nagrinėto pirminio pareiškėjo skundo Šiaulių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija išsamiai pasisakė 2017 m. sausio 13 d. sprendime Nr. GKP-5 ir plačiau pasisakyti neketina, kadangi kiti argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. SG-409(3.3) bei Šiaulių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. GPK-5 (1.20) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas patikslintu skundu taip pat prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus - išbraukti jo žemės sklypą iš nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašo ir perskaičiuoti 2016 m. mokėtiną žemės mokestį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos gali nustatyti konkretų mokesčio tarifą, nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį. Savivaldybės tarybai taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Taigi savivaldybės tarybai suteikta teisė priimti norminio pobūdžio teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį, bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-185 patvirtintas Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) detalizuoja ginčo santykių teisinį reglamentavimą. Pagal Aprašo I skyriaus 3 punktą, kitos paskirties žemės sklypams, įtrauktiems į Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą, taikomas padidintas žemės mokesčio arba žemės nuomos mokesčio tarifas, nustatytas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Aprašo II skyriaus 6 punkte nurodyta, kad sąrašas tvirtinamas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o pagal 7 punktą, į sąrašą įtraukiamas žemės sklypas, nežiūrint nustatyto naudojimo būdo ir pobūdžio, atitinkantis vieną ar kelis iš išvardintų kriterijų: 7.1. žemės sklype laikomas statybinis laužas ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ir daiktai, kaupiamos šiukšlės; 7.2. sklypas apleistas (apaugęs žole, piktžolėmis, sumedėjusiais augalais ir pan. ir iki einamųjų metų liepos 31 d. nenušienautas). Aprašo 9-12 punktai reglamentuoja, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu kiekvienoje seniūnijoje sudaroma komisija iš 3-5 narių, kuri atitinkamos seniūnijos teritorijoje nustato žemės sklypus, atitinkančius Aprašo 7 punkte nustatytus kriterijus, identifikuoja žemės sklypą pagal REGIA duomenis, surenka įrodymus (nufotografuoja žemės sklypą ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 7 punkte nurodytus kriterijus) bei surašo nustatytos formos apžiūros aktą (pagal Aprašo priedą); komisija privalo nuo einamųjų metų rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. apžiūrėti žemės sklypus seniūnijos teritorijoje ir nustatyti, kokie žemės sklypai atitinka bent vieną Aprašo 7 punkte nustatytą kriterijų, sudaryti atitinkamos seniūnijos sąrašą ir iki einamųjų metų rugpjūčio 18 d. sudarytą sąrašą perduoti savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriui, kuris, gavęs sąrašus, identifikuoja žemės sklypo savininką, nuomininką ar naudotoją, patikslindamas sąrašus, nurodo žemės sklypo ar jo dalių adresus, unikalius numerius, savininkus, prie sąrašo prideda seniūnijos pateiktus dokumentus ir turimą vaizdinę medžiagą (nuotraukas, žemėlapius ir kt.) ir per 5 darbo dienas parengtą sąrašo projektą paskelbia Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų skelbimo lentose, laikraštyje „Šiaulių kraštas“.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės žemės ūkio skyrius 2016 m. liepos 9 d. laikraštyje „Šiaulių kraštas“ patalpino skelbimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone nustatymo tvarkos aprašo 5 punktu, žemės sklypų savininkai, valstybinės žemės nuomotojai, naudotojai iki liepos 31 d. turi sutvarkyti ir nušienauti žemės sklypus (50 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 19 d. komisija, sudaryta nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų nustatymui atlikti, susidedanti iš narių - seniūno J. O., žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės D. S., žemės ūkio specialistės S. D. ir vyriausiosios specialistės Z. S., surašė Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje apžiūros aktą Nr. 1 (7, 9-10, 28-30 b. l.), kuriame nurodė, kad vietoje apžiūrėjo žemės sklypą, (duomenys neskelbiami) ir nustatė, jog žemės sklypas atitinka Aprašo 7 punkto kriterijus, nes yra apleistas (apaugęs žole, piktžolėmis, sumedėjusiais augalais ir pan. ir iki einamųjų metų liepos 31 d. nenušienautas); žemėlapis Nr. 21, nuotrauka Nr. 115. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A-1093 patvirtino 2016 m. nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone, priklausančių savininkams nuosavybės teise, sąrašą, į kurį įtrauktas ir pareiškėjo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (51-52 b. l.). Šis sąrašas paskelbtas 2016 m. rugsėjo 15 d. laikraštyje „Šiaulių kraštas“ (51-52 b. l.). Pareiškėjas T. M. 2016 m. lapkričio 11 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybai pateikė prašymą „Dėl apleisto žemės sklypo“, kuriame nurodė, jog gavęs žemės mokesčio deklaraciją sužinojo, kad jo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami) yra apleistas, jis su tuo nesutinka, nes sklypas buvo nušienautas birželio mėnesį, o Šiaulių rajono savivaldybė pateikė jam kaimyno sklypo nuotrauką (25 b. l.). Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta 2016 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. SG-409 (3.3) (skundžiamas aktas), kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone nustatymo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjo sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), įtrauktas į nenaudojamų sklypų sąrašą, kadangi iki einamųjų metų liepos 31 d. buvo nenušienautas ir pagal Aprašo 7.2 punktą atitiko apleisto sklypo sąvoką; vadovaujantis Aprašo 15 punktu, žemės ūkio skyrius per 2 darbo dienas nuo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. A-1093 pasirašymo dienos pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM įsakymo nuorašą dėl padidinto žemės mokesčio tarifo taikymo; kartu su šiuo raštu pareiškėjui buvo pateiktas sklypo apžiūros akto išrašas bei REGIA sklypo planas, pagal kurį nustatytas apleistas sklypas (5-6 b. l.). Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė skundą Šiaulių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (8 b. l.), kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. sausio 13 d. sprendimu (12-14 b. l.) jį atmetė kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjui buvo pateikti atsakymai pagal nustatytas aplinkybes, atsakymų forma ir turinys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus dėl informacijos suteikimo, atsakymai pateikti nepraleidžiant teisės aktuose nustatytų terminų; NKPŽS komisija turi teisę be fotonuotraukos kitaip užfiksuoti požymius, kad žemės sklypas apleistas, pažyminti sklypą žemėlapyje, surašant aktą, fotonuotrauka, pažymėjimas žemėlapyje ir surašytas aktas yra vienas kitą papildantys dokumentai, aprašas nenumato, kiek sklypų vienu metu gali būti fiksuojama fotonuotraukoje. 2016 m. lapkričio 18 d. buvo atlikta nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje pakartotinė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) savininkas T. M., apžiūros dieną tvarkingas (32 b. l.). 2017 m. sausio 10 d. Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje komisija surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypų Paitaičių kaime apžiūros metu komisija sklypus identifikavo pagal REGIA duomenis ir surenkant įrodymus (fotografuojant sklypus), buvo fiksuojama po keletą sklypų vienoje nuotraukoje, nuotraukoje Nr. 115 užfiksuoti du kitos paskirties žemės sklypai: (duomenys neskelbiami) abu žemės sklypai atitiko apleistų sklypų sąvoką, todėl buvo padaryta viena nuotrauka (31 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje ištirtos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sklypas į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone, priklausančių savininkams nuosavybės teise, sąrašą įtrauktas pagrįstai. Kaip jau minėta, pagal Aprašo 7.2 punktą sklypas laikomas apleistu, jei jis yra apaugęs žole, piktžolėmis ir iki einamųjų metų liepos 31 d. nenušienautas. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo nenušienavimo faktas buvo fiksuotas suėjus Apraše nustatytam terminui, t.y. 2016 m. rugpjūčio 19 d., nenušienavimo faktą nustatė Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje Aprašo 9 punkto pagrindu sudaryta komisija, į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašą pareiškėjo žemės sklypas įtrauktas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A-1093. Nors pareiškėjas teigia, kad jo sklypas buvo nušienautas, todėl į sąrašą įtrauktas nepagrįstai, o prie apžiūros akto pridėta kaimyninio sklypo fotonuotrauka, tačiau iš bylos medžiagos matosi, kad nenaudojami sklypai buvo identifikuojami ne tik fotografuojant, bet ir naudojant informacinės sistemos REGIA duomenis. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė S. D., kuri dalyvavo apžiūrint nenaudojamus sklypus 2016 m. rugpjūčio 19 d., patvirtino, kad pareiškėjo žemės sklypas buvo apaugęs žole ir nenušienautas, o fotonuotraukoje užfiksuoti du žemės sklypai – pareiškėjo ir prieš jo sklypą esantis kaimyninis, kadangi jie abu atitiko apleistų sklypų sąvoką. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), įsigijo 2016 m. rugsėjo mėnesį, sklypas buvo apaugęs žole, teko ją pjauti. Pareiškėjas teigia, kad jo žemės sklypas į nenaudojamų sklypų sąrašą įtrauktas nepagrįstai, nes birželio mėnesį buvo nušienautas, jame nebuvo nei šiukšlių, nei sumedėjusių augalų, o komisija nufotografavo ne jo, o kaimyninį žemės sklypą, tą pripažino ir seniūnijos darbuotoja, kai jis nuvyko ten išsiaiškinti aplinkybių, tačiau pareiškėjas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, teismo posėdyje nurodė, kad to laikotarpio fotonuotraukų neturi, atsisakė prašymo kviesti į teismo posėdį liudyti specialistę, kuri, jo teigimu, pripažino, kad fotonuotraukoje užfiksuotas kaimyninis žemės sklypas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti pareiškėjo ar atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė atsakovo argumentus paneigiančių duomenų, t.y. neįrodė, kad jo žemės sklypas iki 2016 m. liepos 31 d. buvo nušienautas, todėl į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą įtrauktas nepagrįstai.

Skundžiamas atsakovo raštas pagrįstas objektyviais duomenimis, pasirašytas turinčio teisę pasirašyti asmens - administracijos direktoriaus, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo žemės sklypas į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone, priklausančių savininkams nuosavybės teise, sąrašą įtrauktas pagrįstai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išbraukti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), iš nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašo.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti ir 2017 m. sausio 13 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. GKP-5 (1.20).

Šiaulių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo tvarką reglamentuoja Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 10 sprendimu Nr. T-309 patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo nuostatai (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos komisija yra bendroji ikiteisminė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaroma Šiaulių rajono savivaldybės tarybos ir techniškai aptarnaujama Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, komisijos paskirtis – objektyviai, greitai, su mažomis išlaidomis išspręsti kilusį administracinį ginčą, taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo, šalių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo, komisija nagrinėja asmenų skundus (prašymus) dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Nuostatų 21 punktą, komisijos narys, rengiantis bylą posėdžiui, išsiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašus ir paprašo pateikti atsiliepimą į skundą ir su skundu susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus), suderina su komisijos pirmininku bylos nagrinėjimo komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia proceso dalyviams pranešimus apie posėdžio vietą ir laiką, kartu pasiūlo ginčo šalims išspręsti ginčą taikiai. Nuostatų 26 punkte nurodyta, kad ginčo šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą. Pagal Nuostatų 39 punktą, komisijai paduoti skundai (prašymai) turi būti išnagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo gavimo.

Pareiškėjo T. M. skundas Šiaulių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija) Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje gautas ir užregistruotas 2016 m. gruodžio 8 d. T. M. skundas priimtas 2017 m. sausio 6 d. Komisijos pirmininko sprendimu, paskirta skundo nagrinėjimo data 2017-01-13, nutarta skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, informuoti apskųstą šalį, kad ji iki 2017-01-13 gali raštu išsakyti savo nuomonę dėl pateikto skundo pagrįstumo ir pateikti įrodymus dėl skundo dalyko, taip pat nutarta šio sprendimo kopiją išsiųsti T. M.. T. M. skundas Komisijos išnagrinėtas 2017 m. sausio 13 d. posėdyje rašytinio proceso tvarka. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Komisijos darbo teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Komisija ginčijamą sprendimą priėmė pažeisdama nustatytą tvarką: T. M. skundas Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje, kuri techniškai aptarnauja Komisiją, gautas 2016 m. gruodžio 8 d., o Komisijos pirmininko priimtas 2017 m. sausio 6 d. ir išnagrinėtas tik 2017 m. sausio 13 d., t.y. praleidus Nuostatų 39 punkte nustatytą 14 dienų terminą nuo skundo gavimo dienos. Pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nors Nuostatų 26 punkte sakoma, kad nėra kliūtis nagrinėti skundą ir priimti sprendimą, ginčo šalims ar jų atstovams neatvykus į posėdį, tik tuo atveju, jeigu jiems buvo tinkamai pranešta; galimybės nagrinėti skundą rašytinio proceso tvarka, tuo labiau tokio pobūdžio posėdį skirti iš anksto, Nuostatai nenumato. Byloje nėra duomenų, kad apie Komisijos posėdį pareiškėjui buvo tinkamai pranešta, kad jis apie posėdžio vietą ir laiką žinojo. Nuostatų 33 punktas numato, kad bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas bylą posėdžiui rengusio komisijos nario pranešimu apie pareiškėjo skundą (jo motyvus), pareiškėjo reikalavimo komisijai pagarsinimu ir šalių posėdyje pateiktų prašymų išsprendimu, paskui išklausomas pareiškėjas (pareiškėjai), jų įgaliotas atstovas (atstovai), skundžiamos institucijos atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys); bylos nagrinėjimo posėdyje metu taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai ir paskelbiami rašytiniai įrodymai. Taigi paskyrus pareiškėjo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui buvo užkirsta galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje ir jame pasisakyti, t.y. pažeista jo teisė būti išklausytam. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti Komisijos darbo tvarkos pažeidimai, nagrinėjant pareiškėjo skundą, yra esminiai, tačiau naikinti 2017 m. sausio 13 d. Komisijos sprendimą Nr. GKP-5 (1.20), netenkinant pareiškėjo skundo dalies dėl 2016 m. lapkričio 23 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sprendimo Nr. SG-409 (3.3) panaikinimo ir įpareigojimo išbraukti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), iš nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašo, nebėra pagrindo, nes administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimas nebesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas dėl galimai pažeistos savo teisės apgynimo kreipėsi į teismą, jo skundas išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje pareiškėjas dalyvavo, turėjo galimybę pasisakyti, teikti prašymus ir papildomus įrodymus, t.y. pažeidimai, kuriuos padarė Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, praktiškai ištaisyti nagrinėjant bylą teisme.

Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjai Jarūnė SedalienėLaisvutė KartanaitėVirginijus Stankevičius