Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, gavusi pareiškėjos O. B. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-14 Kauno apylinkės teisme gautas O. B. skundas, kuriuo prašoma J. D., iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 167 str. 1 d.

Skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, iš pareiškimo nesimato aiškaus nusikalstamos veikos vaizdo, o O. B. teisei į privatų gyvenimą ir jo slaptumą ginti turėtų būti išnaudotos švelnesnės teisinės priemonės.

Skundą atsisakytina priimti.

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis BPK 412 str. įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją.

BPK 412 str. nurodyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

O. B. skundas neatitinka BPK 412 str. reikalavimų – kaltinimai yra neaiškūs ir nekonkretūs. Nei skunde, nei jo prieduose nėra jokių liudytojų asmens duomenų. Skunde nurodoma, kad kaimynas savo teritorijoje yra pasistatęs 3 vaizdo kameras ir neteisėtai renka informaciją apie jos šeimos privatų gyvenimą. Prie skundo yra pridedamos nuotraukos, kuriose matyti, kad gretimame sklype yra 3 vaizdo kameros, kurios nukreiptos į jos sklypo teritoriją. Jokių duomenų patvirtinančių, kad kaimynas renka informaciją apie jos privatų gyvenimą – nėra. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų bandžiusi kreiptis į J. D. dėl šios situacijos ir bandžiusi su kaimynu susitarti taikiai.

Visos aplinkybės ir duomenys, kuriais grindžiamas privatus kaltinimas, turi būti nurodyti privataus kaltinimo skunde, kadangi privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai ir konkrečiai turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo, priešingu atveju kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai.

Kadangi, O. B. skunde suformuotas kaltinimas yra nekonkretus ir iš jo nesimato išsamaus nusikalstamos veikos vaizdo, konstatuotina, kad priėmus pareiškimą, kaltinamam asmeniui būtų suvaržoma teisė į gynybą.

Dėl BK 167 str. taikymo, ginant teisę į privatų asmens gyvenimą ir jo slaptumą.

Pagal BK 167 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šiame straipsnyje aprašyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. Privatus žmogaus gyvenimas - tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, jog teisė į privataus gyvenimo gerbimą reiškia, kad niekas negali be žmogaus sutikimo rinkti ir skelbti informaciją apie jo šeimos santykius, seksualinį, dvasinį, religinį gyvenimą, skonį, įpročius ir pomėgius, sveikatą, laisvalaikį ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnio 3 dalį leidžiama skleisti (t.y. ne tik rinkti) informaciją apie privatų asmens gyvenimą, jeigu tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Ar egzistuoja toks interesas, sprendžiama, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ir padėtį visuomenėje. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Dėl to, pirmiausia, esant galimybei, teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 str.).Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikalstama.

Vertinant pareiškėjos privataus kaltinimo skundą dėl neteisėto informaciją apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, darytina išvada, kad J. D. padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikalstama veika. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais - pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu.

Įstatymų leidėjas numato, kad už BK 167 str. numatytą veiką atsako asmuo, kuris supranta, kad neteisėtai renka informaciją apie privatų asmens gyvenimą, ir nori taip veikti. Tuo tarpu, iš skundo turinio matyti, kad J. D., savo teritorijoje yra pasistatęs 3 vaizdo kameras, kurios galėtų matyti pareiškėjos sklypą, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad jos įrašinėja vaizdą, kad asmuo, kurio teritorijoje yra vaizdo kameros, siekia rinkti informaciją apie pareiškėją. Pati pareiškėja nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų apie tai, kad būtų bandžiusi kalbėtis su kaimynu dėl kamerų J. D. sklype ar pan.

Atsižvelgiant į BK 167 str. 1 d. numatyto nusikaltimo esmę ir ginamo objekto reikšmę, darytina išvada, kad J. D. veiksmai akivaizdžiai neturi tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti nusikalstama veika.

Minėta, kad baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. O šiuo atveju tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti sprendžiami ir kitos teisės šakos, pvz. civilinės teisės, nustatytomis priemonėmis. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nagrinėjant civilinį ginčą teismas nustatytų, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, įstatymo leidėjas teismui suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes (CPK 300 str.).

Dėl aukščiau pateiktų priežasčių O. B. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, išaiškinant, jog ištaisius nurodytus trūkumus, skundas gali būti pateiktas teismui pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos O. B. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.