- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1249-979/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00055-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, mirties, mirusios (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą – 4,89 ha žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad J. B. nuosavybės teisė į 4,89 ha žemės sklypo dalį atkurta po jos mirties, todėl jis nuo pat 1998 metų iki dabar rūpinasi ir prižiūri tetos J. B. žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo R. B. pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas R. B. per įstatymo nustatytą terminą priėmė J. B. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerija atsiliepime nurodė, jog pateiktam pareiškimui neprieštarauja ir prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties liko palikimas – 489/977 dalis 9,7700 ha žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)., į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po J. B. mirties nebuvo užvesta testamentas nebuvo sudarytas. J. B. yra pareiškėjo R. B. ir suinteresuoto asmens G. K. tėvo A. B. sesuo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tetos J. B. mirties palikimą, atsiradusį pagal įstatymą, priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (įsigaliojo 2001 m. liepos 1d.). Pareiškėjo teta J. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki įsigaliojant CK, galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos.
Pareiškėjas R. B., kaip penktos eilės įpėdinis, po tetos mirties, pirmesnės eilės įpėdiniams nesikreipus dėl palikimo priėmimo, paveldi likusį turtą pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad aiškinant 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po J. B. mirties jos palikimu, likusiu paveldimu turtu – 489/977 dalimi 9,7700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojosi, jį valdė ir disponavo pareiškėjas R. B., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų kovo iki 2009 m. pabaigos rūpinosi nuosavybės teisės atkūrimo procesu, kartu su bendrasavininke A. B. tvarkė nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, organizavo ir vykdė sanitarinius kirtimus miško žemėje, atsodinimo darbus, dalyje žemės sklypo 1998 m. – 2009 m. D. medžiotojų būrelis įsteigė pašalines aikšteles, sėdavo grūdines ir kitas pašarines kultūras žvėrių viliojimui. Dalis žemės sklypo apie 3,000 ha yra paversta pieva, kiekvienais metais nušienaujama, o už žolės nušienavimą pareiškėjas sumoka apie 150 eurų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. J. B. turėjo sūnų R. B., gimusį (duomenys neskelbtini)., kuris po jos mirties, kaip pirmos eilės įpėdinis turėjo priimti palikimą per 6 mėnesių terminą kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba turėjo faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą. Bylos duomenimis R. B. 2002 metais perdavė A. B. savo motinos J. B. mirties liudijimą, jog galėtų tinkamai atstovauti J. B. ir prašė toliau tvarkyti bei prižiūrėti jo motinai priklausančią sklypo dalį. Tai rodo, kad R. B., po savo motinos mirties per nustatytą 6 mėnesių terminą nepriėmė palikimo ir nepradėjo paveldimo turto faktiškai valdyti. Gyventojų registro duomenimis R. B. mirė (duomenys neskelbtini)., duomenų apie vaikus nėra. Duomenų apie tai, kad į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą kas nors kreipėsi dėl palikimo po J. B. mirties, nėra. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas R. B. po tetos J. B. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą pagal įstatymą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. B. mirties, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą – 489/977 dalį 9,77 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.