Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 23 val., savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį, dukrą B. P., kuriai kumščiu sudavė vieną kartą į galvos sritį ir du kartus į nugarą, tokiu būdu smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai B. P. fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. B., pareiškus jai įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir apklausus įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su motina ir neįgalia dukra B. P. gyvena kartu su vyresniosios dukros R. P. šeima, vyresniajai dukrai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 15 d. būdama namuose vartojo alkoholinius gėrimus, vakare, kažkuris iš šeimos narių iškvietė policiją, nes ji trukdė visiems ilsėtis, dėl ko jai buvo surašytas protokolas. Išvykus policijos pareigūnams toliau gėrė alų, neįgali dukra B. pradėjo priekaištauti, kad ji geria, namuose nėra ramybės, tarp jų kilo konfliktas. Supykusi, kad dukra jai aiškina, kaip reikia elgtis, kumščiu trenkė dukrai į galvą ir du kartus į nugarą, dukra susėmusi už nugaros pradėjo verkti, sakė, kad skauda ir išbėgo į kiemą. Po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie ją išsivežė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, sutinka gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 100-102).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji B. P. parodė, kad gyvena kartu su mama E. B. ir sesers R. P. šeima, (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 15 d., mama būdama neblaivi, nes gėrė dvi paras be sustojimo, prie jos ir sesers kabinėjosi, lindo, priekaištavo. Apie 23 val., jai būnant sesės kambaryje, atėjo mama, kuri pradėjo priekaištauti, rėkti ant jos ir su rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į galvos sritį ir du kartus į nugaros sritį, taip sukeldama stiprų fizinį skausmą. Po suduotų smūgių išbėgo į kiemą, girdėjo, kaip mama garsiai keikėsi ant namiškių. Po kurio laiko atėjo sesuo R. P., kuri iškvietė policiją. Mamai civilinio ieškinio nereikš (b. l. 53-55).

Neįgalios nukentėjusiosios atstovė R. P. parodė, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), pas ją taip pat gyvena senelė, mama E. B. ir neįgali sesuo B. P., kuri puikiai supranta aplinką, yra nuovoki, bendraujanti, padedanti atlikti bendrus nuomų ruošos darbus, skaito ir rašo, tik dėl specialiųjų poreikių jai reikalinga priežiūra. Mama pastaruoju metu daug geria, išgėrusi būna agresyvi ir triukšmauja, todėl į namus kviečia policiją, kurie atvykę mamą nuramina. 2021 m. rugpjūčio 15 d. mama namuose viena vartojo alkoholinius gėrimus, apie 19 val. pradėjo kabinėtis dėl buitinių dalykų, garsiai šūkauti, keiktis. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę mamą apramino ir mama nuėjo miegoti. Po kurio laiko mama atsikėlė ir toliau gėrė alų, apie 23 val., būdama virtuvėje išgirdo, kaip sesuo B. pradėjo prašyti mamos daugiau negerti ir eiti miegoti, tarp mamos ir B. kilo konfliktas, vienu metu B. verkdama išbėgo į kiemą. Nuėjo pas B., pastaroji pasiskundė, kad mama kumščiu trenkė į galvą ir du kartus į nugarą, dėl ko jai skauda nugarą. Grįžus į namus vyras patvirtino, kad mama mušė B., dėl to ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė mamą, o B. nuvežė į ligoninę. Seseriai dėl suduotų smūgių jokių sužalojimų neliko, sesuo jokių vaistų nevartojo, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 67-68, 71-72).

Liudytojas A. P. parodė, kad su žmona R. P. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su jų šeima gyvena žmonos motina E. B. ir neįgali sesuo B. P.. 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 16 val. žmonos motina pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, triukšmauti bei konfliktuoti su dukromis, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę nuramino kaltinamąją ir pastaroji nuėjo miegoti. Po kurio laiko atsikėlusi, žmonos motina vėl pradėjo konfliktuoti ir kumščiu sudavė B. P. į galvą ir nugarą. Po suduotų smūgių B. P. susiėmusi už nugaros išbėgo į kiemą, žmona iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę išsivežė žmonos motiną (b. l. 76-77).

BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. 23.09 val. R. P. A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariatui pranešė, jog neblaivi ir agresyvi motina sudavė per galvą neįgaliai dukrai (b. l. 14-18).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 23.11 val. iš budėtojo gavus pranešimą apie smurtą, kartu su tyrėju Š. R. nuvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur paaiškėjo, kad neblaivi E. B. gyvenamojo namo kambaryje rankos kumščiu sudavė neįgaliai dukrai B. P. vieną smūgį į galvos sritį ir du smūgius į nugaros sritį, po suduotų smūgių B. P. jautė stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusioji pristatyta į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, E. B. sulaikyta ir patalpinta į ilgalaikio sulaikymo kamerą (b. l. 45).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Š. R. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti sužalojimai padaryti nukentėjusiosios B. P. nugaroje ir galvos srityje (b. l. 40-44).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus grumtynių pėdsakų nerasta (b. l. 19-30).

Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (b. l. 34-36) bei gydytojo įrašo (b. l. 37) matyti, kad nukentėjusioji B. P. 2021 m. rugpjūčio 16 d. 00.06 val. atvežta į viešąją įstaigą „Lazdijų ligoninė“, kur jai diagnozuotas nugaros sumušimas.

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad kaltinamoji E. B. 2021 m. rugpjūčio 15 d. 23.38 val. buvo neblaivi, jai nustatytas 2,69 promilių girtumas ( b. l. 47-50).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamoji E. B. gyvenamosiose patalpose kumščiu suduodama vieną kartą nukentėjusiajai B. P. į galvos sritį ir du kartus į nugarą sukėlė nukentėjusiajai B. P. fizinį skausmą. Kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas prieš šeimos narį – kartu su ja gyvenančią dukrą B. P. (BK 248 straipsnio 2 dalis), todėl kaltinamosios veiksmai, kuriais sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji E. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), anksčiau neteista, nusikaltimą padarė pirmą kartą, (b. l. 207), ne kartą bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tarp kurių už vaikų teisių pažeidimus, taip pat tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, viešosios rimties trikdymą (b. l. 109-119), psichikos sveikatos centro apskaitoje neįrašyta, yra įrašyta į priklausomybės ligų kabineto apskaitą dėl alkoholio vartojimo, jai diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b. l. 125), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 121, 122), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad kaltinamajai trūksta socialinių įgūdžių ir ji kartais piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, taip pat ji prižiūri savo neįgalią motiną ir ja rūpinasi, šeima yra socialiai remtina, iš kaimynų nusiskundimų nėra gauta (b. l. 128). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytina mažesnė nei įstatymo numatytas vidurkis, skiriant jai BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktuose numatytus įpareigojimus. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamąją įpareigoti bausmės vykdymo metu neatlygintinai dirbti po 10 val. per mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktą teismas gali įpareigoti asmenį neatlygintinai išdirbti iki 200 val. per teismo nustatytą, bet neilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką, prokurorės siūlomas įpareigojimas skirtinas nustatant konkrečias valandas bei terminą, per kurį kaltinamoji įpareigotina neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu bei įpareigojimais (b. l. 130-132, 134).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. B. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamoji nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. 23.35 val. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. 11.48 val. (viena para) buvo laikinai sulaikyta (b. l. 78-81), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių (BK 42 straipsnio 6 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamoji atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – neįgalią dukrą, anksčiau ne kartą yra pažeidusi vaikų teises, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri galimai koreguotų kaltinamosios elgesį ir galėtų turėti realios teigiamos įtakos tolimesniam jos gyvenimui (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).

Kaltinamajai E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per laisvės apribojimo laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikinti.

Išaiškinti E. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų įpareigojimų, vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti E. B., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.