Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-116/2010

Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.; 1.2.25.4.5.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.6.3.4.

2010 m. sausio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., atleistas Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamoji byla G. P. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., G. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones.

Patvirtintas susitarimas tarp G. P. ir nukentėjusiosios bei įstatyminės atstovės S. K., kuriuo G. P. įsipareigoja per 25 mėnesius sumokėti civiliniams ieškovams 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 800 Lt, pradedant mokėti nuo 2010 m. sausio mėnesio ir patvirtintos kitos 2009 m. lapkričio 13 d. sutarties sąlygos.

Priteista S. K., E. K. ir G. K. lygiomis dalimis iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3450 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniams ieškovams pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos, atlyginamos UAB DK „PZU Lietuva“ patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. P. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., t. y. už tai, kad 2009 m. vasario 18 d. apie 11.36 val., ties Gegužių gatvės Šiauliuose (duomenys neskelbtini) namu, blaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas ir dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies bei kliudė pėsčiųjų taku ėjusį N. K., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio N. K. nuo kaukolės pamato kaulų lūžio žuvo įvykio vietoje.

UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė pažymi, jog šioje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė yra kildinama iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. gegužės 17 d. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 pagrindu. Kadangi draudiko atsakomybė yra sutartinė, draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, kas reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, kur taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius bei pagal pačią draudimo sutartį. Civilinio atsakovo atstovė taip pat pažymi, kad būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 str. 1 d., 6.1018 str.), taigi draudiko pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsiranda tik tuomet, kai tokia pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje.

UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į draudiko pateiktus rašytinius įrodymus ir nepagrindė savo sprendimo dar kartą priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ neturtinės žalos atlyginimą. Todėl, apeliantės nuomone, darytina išvada, kad šioje dalyje nepakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, būtų neteisingai pritaikyta LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. ir neturtinės žalos atlyginimo išmokėjimas kelis kartus viršytų draudiko sutartinius įsipareigojimus.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nurodė, kad iš esmės sutinka su apeliaciniu skundu, ir esant aplinkybėms, patvirtinančioms pilną maksimalios sumos, kurią gali išmokėti draudikas visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų neturtinei žalai, atlyginti, išmokėjimą, nuosprendis dalyje keistinas. Su nukentėjusiais pasirašė susitarimą dėl susitaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo , kurio 6 p. sutiko, kad dalis neturtinės žalos- 3450,00 litų būtų išmokėti ieškovams lygiomis dalimis jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko – UAB DK „ PZU Lietuva“. Atsižvelgiant į tai, jog draudiminė išmoka nukentėjusiems buvo išmokėta, laikytina, jog dalis pareikšto civilinio ieškinio buvo įvykdyta iki nuosprendžio priėmimo, todėl tenkinti ieškinio šioje dalyje nebuvo pagrindo. Be to nurodė, kad įstatymo numatyta maksimali draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti S. K. buvo išmokėta 2009-03-09 ir pateikė mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teismo posėdyje nukentėjusioji S. K., jos atstovas, prokurorė, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiesiems iš šios draudimo kompanijos priteista 3450 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz.. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254 str., 6.987 str.). Esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 3 straipsnyje nurodyta, kad tuo atveju, kai už žalą atsakingiems asmens valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė, dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos išmoka mokama šio įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 11 str. 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. yra 500 000 eurų, tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo G. P. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustą UAB DK „PZU Lietuva“ (t. 1, b. l. 29, 30). Esant tokioms aplinkybėms, įprastinės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 pagrindu minėtai draudimo kompanijai atsirado pareiga atlyginti žalą neperžengiant sutartyje nustatytos draudimo sutarties ribų. Byloje esantis 2009 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, jog UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo nukentėjusiajai S. K. įstatyme numatytą 3452,80 Lt dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas be pagrindo dar kartą priteisė nukentėjusiesiems S. K., E. K. ir G. K. lygiomis dalimis iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3450 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija apeliantės skundo argumentą, kad neturtinės žalos atlyginimas iš UAB DK „PZU Lietuva“ buvo priteistas nepagrįstai, pripažįsta teisingu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 332 str.,

n utaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio – 3450 Lt neturtinės žalos priteisimo S. K., E. K. ir G. K. lygiomis dalimis iš UAB DK „PZU Lietuva“ pakeisti: atmesti nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį dėl 3450 litų neturtinės žalos priteisimo S. K., E. K. ir G. K. lygiomis dalimis iš UAB DK „PZU Lietuva“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.