- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2YT-6731-419/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00660-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. T. prašė:
1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo močiutės J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą;
2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į I. T. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas M. T.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė (M. T. motina) J. T.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina D. T.. Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič atsisakė pradėti paveldėjimo bylas po J. T. ir D. T. mirčių, kadangi pareiškėjas praleido palikimo priėmimo terminą. J. T. turėjo vienintelį sūnų – M. T.. Vadovaujantis ūkinės knygos Nr. 3, asmeninės sąskaitos Nr. 700, J. T. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kita namo pusė priklausė J. T. vieninteliam sūnui M. T..
Kadangi palikimas po J. T. mirties atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl jos palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, matyti, kad J. T. palikimo atsiradimo metu palikėja nebuvo susituokusi. Jos pirmos eilės įpėdinis – sūnus M. T. jau buvo miręs. Pastarasis turėjo du sūnus – tai pareiškėjas I. T. ir jo brolis T. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po močiutės mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau prižiūrėjo po jos mirties likusį turtą, t. y. liko toliau gyventi jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, mokėjo už namui teikiamas komunalines paslaugas ir tokiu būdu priėmė visą močiutės palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo, niekas kitas palikimo po J. T. mirties nepriėmė.
Taigi yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. T. priėmė savo močiutės J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
D. T. palikimo priėmimo klausimas spręstinas pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kadangi palikėja mirė po CK įsigaliojimo.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. T. asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o taip pat ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini).
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad palikėjos D. T. palikimo atsiradimo momentu, gyvas buvo tik vienas jos įpėdinis – sūnus I. T.. Palikėjos sutuoktinis M. T. ir kitas sūnus T. T. mirė anksčiau už ją. Kitų pirmos eilės įpėdinių D. T. neturėjo. Pareiškėjas I. T. priėmė visą motinos D. T. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi jos gyvenamajame name, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl laikytina, kad pareiškėjas I. T. priėmė visą motinos D. T. palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo, niekas kitas palikimo po D. T. mirties nepriėmė.
Taigi yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. T. priėmė savo motinos D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 587 str. 2 d., CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo močiutės J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.