- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- 1-1396-725/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50241-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- A. T.
- Advokatai
- Jurgita Mikalauskienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1985 m. balandžio 10 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. 2018 m. spalio 18 d. apie 15.30 val. Kaune, Kęstučio g., vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su A. Mickevičiaus g. sukdama į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad nesustojo ir nepraleido sankryžoje į jos važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės įėjusios pėsčiosios R. P., kuri kirto A. Mickevičiaus g. esant leidžiamajam šviesoforo signalui, ją parbloškė, padarydama kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji A. T. parodė, kad 2018 m. spalio 18 d., maždaug 15.30 val. vykstant namo automobiliu „Mitsubishi Outlander“, Kęstučio gatvėje užsidegus žaliam šviesoforo signalui, suko į kairę, į Mickevičiaus gatvę. Matydama iš dešinės pusės einančius pėsčiuosius – vyrą ir merginą, juos praleido, o iš kairės pusės pėsčiosios nepastebėjo – galimai dėl tuo metu kaltinamąją apakinusios saulės. Judėjimo metu kairės pusės priekiniu žibintu kliudė nukentėjusiąją ir ją parbloškė. Akimirksniu sustojo, stengėsi suteikti pirmąją pagalbą. Kaltinamosios vairavimo stažas 16 metų, tokių įvykių daugiau nėra buvę. Kaltinamoji paaiškino, kad jai atrodė, jog buvo sustojusi prieš perėją, bet buvo supažindinta su vaizdo medžiaga, kurioje ji matė, kad ji sustojusi nebuvo, lėtai riedėjo. Kitą dieną skambino nukentėjusiajai pasiteirauti, kaip jos sveikata, pasisiūlė, kad jei kažko reikės, kad kreiptųsi į kaltinamąją. Vėliau kaltinamoji laukė tyrimo eigos, bendravo su tyrėju, nukentėjusiosios advokatu, ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios. Žalos nukentėjusiajai neatlygino, nes laukė draudėjų išvadų. Kaltinamosios manymu, turtinę žalą turėtų pilnai atlyginti draudimo bendrovė, kadangi ji grindžiama dokumentais, taigi draudimas turėtų kompensuoti ir nukentėjusiosios negautą atlyginimą, o neturtinė žala, remiantis teismų praktika, mano, kad yra per didelė, turėtų būti 2000 eurų, todėl neturtinė žala jau būtų atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. T. kaltę be jos pačios prisipažinimo įrodo nukentėjusiosios R. P. parodymai, rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad, jai einant per sankryžą, ją partrenkė automobilis. Jos negalėjo partrenkti nei automobilio kairiu šonu, nei dešiniu šonu, nes, kai, eidama per gatvę, ji žengdama žingsnį pakėlė dešinę koją, matė mašinos numerį. Civilinį ieškinį palaiko. Jai yra sutraiškyta pėda – skilo padas 5 vietose, krentant ant kairės pusės buvo sužalotas kelias, taip pat sužalotas peties sąnarys, po sužeidimo buvo labai ištinusi alkūnė. Gruodžio pabaigoje nukentėjusioji pradėjo dirbti, tačiau sausio 3 d. atėjus į darbą, nebepakėlė rankos. Kai pradėjo vaikščioti, judėti, visi skausmai atsinaujino. Ir šiuo metu, praėjus 7 mėnesiams po įvykio, nukentėjusiajai skauda arba pėdą, arba kelį, arba petį, nebūna taip, kad nieko neskaudėtų. Nors turtinės žalos atlyginimo prašė tik 100 eurų už sugadintą striukę ir rankinę bei 99 eurus už tepalus ir vaistus, tačiau ji gyvena viena, todėl draugai jai vežė tepalus, nuskausminamuosius vaistus ir ji iš draugų čekių neprašė. Be to, paskaičiavusi, kad jai priklausančios reabilitacijos būtų labai mažai, vaikšto pas privatų kineziterapeutą – kinų medicinos specialistą, kadangi kai sutraiškyta pėda, kurioje yra visi centrai, daug kas yra pažeista. Ir šiuo metu nukentėjusioji naktimis vis prabunda nuo skausmo, nebeužmiega, eina į darbą neišsimiegojusi. Kai blogai jaučiasi, vis nori pagulėti. Jei vieną dieną namus tvarko, tai kitą dieną skauda petį. Kai skauda, niekur neina, su draugais nesusitinka. Taigi ji negali nieko tvarkyti namuose, apribotas jos bendravimas su draugais ir giminėmis, turi kieno nors prašyti, kad nuvažiuotų aplankyti nukentėjusiosios invalidę mamą. Kad atstatyti pėdos, peties funkcijas, gydytojų rekomendacijomis turi eiti į mankštą ir tam skirti laiką, per skausmus daryti pratimus. Gegužės 17 d. draudimo bendrovės jai buvo atlyginta už striukę, rankinę, medikamentus ir priemones bei 2200 eurų neturtinė žala.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, nuotraukose užfiksuotas 2018 m. spalio 18 d. apie 15.30 val. Kaune, Kęstučio ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje įvykęs eismo įvykis (b. l. 9–15).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimų požymiai bei būklė po eismo įvykio (b. l. 16–20).
Daiktų apžiūros protokole aprašytos vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotos 2018 m. spalio 18 d. Kaune, Kęstučio ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje įvykusio eismo įvykio aplinkybės (b. l. 26), tai yra, kad šaligatviu nuo Kauno apygardos teismo pastato (filmuojama A. Mickevičiaus g. link Kęstučio g.) eina balta striuke vilkinti pėsčioji. Priėjusi A. Mickevičiaus ir Kęstučio g. sankryžą, pėsčioji sustoja ir laukia leidžiamo šviesoforo signalo kirsti A. Mickevičiaus g. Įsijungus žaliam šviesoforo signalui, Kęstučio gatve pradeda judėti transporto priemonės link Maironio gatvės. Pradeda eiti per A. Mickevičiaus gatvę ir minėtoji pėsčioji. Įveikus daugiau nei pusę važiuojamosios dalies, pėsčiąją parbloškia baltos spalvos automobilis, kuris iš Kęstučio g. suka kairėn į A. Mickevičiaus gatvę.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G156/2019(02) nurodyta, kad R. P. konstatuota kairės alkūnės nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, dešinės pėdos poodinė kraujosruva, dešinės pėdos kubakaulio priekinės srities, vidurinio ir lateralinio pleištakaulio distalinės dalies kraštinis lūžis, II ir IV padikaulių bazių intrasąnariniai lūžiai, kairio kelio sąnario vidinio kolateralinio raiščio pažeidimas, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 43–44).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
Ankščiau aptartais įrodymais – pačios A. T., nukentėjusiosios R. P. parodymais, įvykio vietos apžiūra, vaizdo įrašu – neginčijamai nustatyta, kad tik A. T. neteisėti veiksmai – KET 27 punkto (numatančio vairuotojo pareigą praleisti pėsčiąjį, sukant į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį) reikalavimo pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios R. P. nesunkiam sveikatos sutrikdymui) atsirasti. A. T., pažeisdama kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukdama į kairę, nepraleido sankryžoje į jos važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės, esant leidžiamajam šviesoforo signalui, įėjusios pėsčiosios R. P., ją parbloškė, dėl ko nukentėjusioji R. P. buvo sužalota. Taigi tarp A. T. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas neabejoja tuo, kad kaltinamoji A. T., vairuodama transporto priemonę, turėjo galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą (sukti į kairę neįsitikinus, kad jos eismo juostoje nėra einančių pėsčiųjų, ir dar ypač akinant saulei), numatyti pasekmes, ir nors nenumatė, tačiau galėjo ir turėjo numatyti padarinius. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Todėl, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Nukentėjusiajai R. P. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada. Taigi A. T. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas V. T. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąją A. T. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Kaltinamoji A. T. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, ji neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji R. P. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 53–58), patikslintą bylos nagrinėjimo metu (b. l. 157), dėl 7800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturtinę žalą sudaro pasekmės po patirtų traumų: iki šiol patiria fizinius skausmus, priversta vaikščioti pas privatų kineziterapeutą, naktimis prabunda nuo skausmo, nebeužmiega, eina į darbą neišsimiegojusi, kai blogai jaučiasi, vis nori pagulėti, niekur negali eiti, nesusitinka su draugais ir giminėmis, taigi, apribotas jos bendravimas su draugais ir giminėmis, negali tvarkytis namuose, nes po to užeina skausmai. Kad atstatyti pėdos, peties funkcijas, gydytojų rekomendacijomis turi eiti į mankštą ir tam skirti laiką, per skausmus daryti pratimus.
Ergo Insurance SE raštuose nurodyta, jog R. P. yra apskaičiuota ir išmokėta už gydymo išlaidas (pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus) 99,70 Eur, už sugadintus daiktus (pagal civilinį ieškinį) – 100 Eur (b. l. 95–97), negautų pajamų suma – 3814,31 Eur (b. l. 158–159, kuris gautas imant nukentėjusiosios vidutines mėnesio pajamas 2256,66 Eur, vidutinės darbo dienos – 107,97 Eur, tai yra apskaičiuojant didesnius dydžius nei nurodo savo ieškinyje pati nukentėjusioji), neturtinė žala – 2200 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).
Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai R. P. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jai padarytų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, fizinius skausmus ji patiria iki šiol, dėl ko apribotas jos bendravimas su draugais ir giminėmis, gebėjimas tvarkytis namuose, gerai miegoti ir dirbti, iki šiol ji priversta pastoviai ir sunkiai mankštintis, kad atstatytų pėdos ir peties funkcijas. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusiosios fizinė sveikata ar dvasinė būklė gali blogėti ir ateityje, kad jie turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, kad nukentėjusiajai ateityje bus reikalingas gydymas, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – 3000 Eur sumai (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai atmestinas. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai jau yra atlyginta 2200 Eur žala (b. l. 102–104), nukentėjusiosios R. P. naudai priteistina 800 Eurų.
Kadangi kaltinamoji A. T., kaip transporto priemonės savininkė, buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b. l. 21, 100–101) dėl įvykyje buvusios transporto priemonės „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įmone „Ergo Insurance SE“, todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą draudimo sutarties pagrindu atsiranda draudimo įmonei.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2017 m. lapkričio 16 d. redakcija, galiojusi įvykio metu).
Nustatyta, jog dėl šio draudiminio įvykio draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ yra atlyginusi 2200 Eur neturtinę žalą, todėl likusi dalis – 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteistina iš draudiko „Ergo Insurance SE“ (BPK 107 straipsnis).
Taigi, teismui nustačius civilinio ieškinio dydį, kuris pagal įstatymą privalo būti apmokamas iš draudimo bendrovės lėšų, kaltinamoji neturi BK 40 straipsnyje numatytos pareigos bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, kaltinamoji, galimai manydama, kad dalis žalos gali būti priteista ir iš jos, pervedė nukentėjusiajai 600 Eur, kas parodo kaltinamosios nusiteikimą dėti pastangas atlygint bent iš dalies nukentėjusiajai padarytą žalą.
Būti laiduotoju byloje pateikė prašymą V. T. – kaltinamosios vyras – kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog santykiai su žmona geri, jie vienas kitą supranta, žmona neigiamų savybių neturi, yra visada atsakinga. V. T. mano, kad galės A. T. daryti teigiamą įtaką, kadangi daugiausia laiko praleidžia kartu, kiek galės padės, kad ji būtų atidesnė, patars, jei matys, kad kažkas vyksta ar gali vykti ne taip, kaip išvengti neigiamos įtakos važiuojant ar gyvenime. Žmona A. T. į jo nuomonę visada atsižvelgia. Šiuo metu jis gauna atlyginimą – 1150 eurų, atskaičius mokesčius (vidurkis), kuris kinta nuo darbų apimties, žmona gauna pašalpą. Prašo skirti laidavimą be užstato, bet jei būtų skirtas užstatas, jis užstatą mokėtų.
V. T. neteistas (b. l. 172), administracine tvarka nebaustas (b. l. 171), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ Kauno serviso padalinio vadovu, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 136).
Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas V. T. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui.
Esant V. T. prašymui perduoti A. T. jo – V. T. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji A. T. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, pati kaltinamoji teigia padariusi išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Todėl teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o V. T. skirti laiduotoju.
Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojo ir jo šeimos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad A. T. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Atsižvelgiant, kad padarytas netyčinis nusikaltimas, kaltinamoji A. T. neteista, administracine tvarka nebausta, automobilį vairavo būdama blaivi, kaltinamajai nėra pagrindo skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamosios šeimos padėtį, skirti kitas baudžiamojo poveikio priemones taip pat nėra tikslinga.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusioji R. P. prašė iš kaltinamosios A. T. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikti kasos pajamų orderio kvitas ir sąskaita-faktūra už teisines paslaugas (b. l. 133–134) pagrindžia, jog R. P. už civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei byloje atstovui (advokatui G. D.) sumokėjo 484 Eur.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiosios R. P. jos pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jos interesus ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teisme, atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiosios išlaidos ją atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš kaltinamosios A. T..
Kadangi kaltinamoji A. T. nukentėjusiajai R. P. yra pervedusi 600 Eur kaip turtinės žalos atlyginimą, tai yra nukentėjusiosios negautų pajamų kompensacijai, tačiau draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ negautas pajamas nukentėjusiajai pilnai atlygino, likusi patenkinto civilinio ieškinio dalis yra priteista iš draudimo bendrovės, kaltinamosios nukentėjusiajai pervesti pinigai – 484 Eur užskaitytini nukentėjusiosios patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. T., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu nutraukti.
Perduoti A. T. laiduotojo V. T. atsakomybei.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti A. T., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ 800 Eur R. P. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.