Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (individuali veikla), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2022-02-09 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) 2023-12-01 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, bausmės vykdymą atidedant 4 mėnesiams, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024-07-13, apie 19.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sulaužė L. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 12“, tuo nukentėjusiajai L. P. padarydamas 169,00 eurų turtinę žalą.

2. Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

3. Be to, V. R. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2024-08-07, apie 23.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia metė nešiojamą įkroviklį sugyventinei L. P. į galvos sritį bei ne mažiau kaip tris kartus kuprine sudavė jai į kairę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą.

4. Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje surinkti įrodymai.

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. R. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2024-07-13 nusipirko brendžio butelį ir nuėjo pas buvusią sugyventinę L. P. į namus. Namuose pradėjo gerti brendį ir tuo metu su L. P. įvyko žodinis konfliktas. Tada kambaryje ant lovos rado L. P. telefoną „Xiaomi Redmi 12“, kurį norėjo apžiūrėti, tačiau stipriai jį suspaudė rankomis, dėl to skilo jo ekranas. Pamatęs, kad telefono ekranas skilęs, iš pykčio rankomis sulaužė telefoną pusiau (t. 1, b. l. 198-199, 204-205). Dėl kitos nusikalstamos veikos parodė, kad 2024-08-07, apie 22.00 val., taip pat buvo atėjęs pas buvusią sugyventinę L. P. į namus, nes norėjo aplankyti ją ir savo vaikus. Su L. P. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko iš pykčio metė nešiojamo telefono įkroviklį, kuriuo pataikė jai į galvą. Po to kuprine tris kartus sudavė L. P. į kairę ranką. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, L. P. atsiprašė (t. 1, b. l. 201-202, 204-205).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

5. Teismas nustatė, kad kaltinamojo V. R. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. 2. Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005; 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis), apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis) baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis).

7. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. R. dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo pasitvirtino.

8. Kaltinamasis V. R. 2024-07-13, apie 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sulaužė L. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 12“. Sugadinto turto vertė – 169,00 Eur.

9. Kaltinamojo V. R. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis, suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiosios L. P. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu; 2024-09-18 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas suskilęs ir perlaužtas pusiau mobilaus ryšio telefonas. Paminėtuose įrodymuose užfiksuoti duomenys tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl šio įvykio aplinkybių byloje nekilo.

3. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

1. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

3. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

4. Teismas, skirdamas bausmes V. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (tiesiogine tyčia padarytas nesunkus nusikaltimas sveikatai), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), V. R. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. jog vieną veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis), taip pat kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – V. R. yra teistas du kartus, teistas už: nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą (BK 140 straipsnio 1 dalis), nesunkaus nusikaltimo padarymą bendrininkaujant su kitais asmenimis, t. y. smurtaudamas prieš kitą žmogų sutrikdė viešąją tvarką (BK 284 straipsnis) (b. l. 149-170); nesunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą tos pačios nukentėjusiosios (tuo metu buvo sugyventinė) atžvilgiu (BK 140 straipsnio 1 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui.

5. 2022-02-09 nuosprendžiu V. R. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, 2023-12-01 baudžiamuoju įsakymu V. R. paskirta 30 parų arešto bausmė, bausmės vykdymas buvo atidėtas keturiems mėnesiams su įpareigojimais, dalyvauti elgesio programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (t. 1, b. l. 129-170). V. R. ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 171-175).

6. Visi anksčiau aptarti kaltinamąjį V. R. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, nepaisant jo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir paskirtų bausmių, taip pat jam suteikto pasitikėjimo atidedant jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, sau įprasto elgesio modelio neatsisako ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

7. Esant nurodytam, kaltinamajam V. R. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies bausmė, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

8. Atsižvelgdamas į BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos ir V. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius požymius, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už šį padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus arešto bausmę, artimą sankcijos vidurkiui – 20 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis).

9. Atsižvelgdamas į BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos ir V. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius požymius, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už šį nusikaltimą paskyrus arešto bausmę, taip pat artimą sankcijos vidurkiui – 40 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis).

10. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirtina subendrinta bausmė. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pridedama minimaliai didesnė dalis nei numatytas šios bausmės minimumas ir skirtina subendrinta 51 paros arešto bausmė.

11. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat sutiko su šiomis prokuroro pasiūlytomis bausmėmis.

12. Kaltinamasis V. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 34 parų arešto bausmę.

13. Įvertinus V. R. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teismo įsitikinimu, paskyrus paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą, nebus pasiekti bausmės tikslai.

14. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį (nusikalstama veika yra smurtinė ir padaryta prieš šeimos narį), V. R. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri turi būti įvykdyta per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis). Kaltinamasis baigiamųjų kalbų metu pritarė, kad jam iš tiesų reikėtų sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nes iš tiesų su tuo turi didelių problemų – labai greitai „užsidega“, nepagalvoja, veikia daro ir smurtauja, nepagalvoja apie padarinius. Tikisi, kad jis tai supras ir padės specialistai, pilnai su viskuo (įskaitant ir prokuroro prašytas paskirti bausmes) sutiko, kadangi jis kaltas.

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2025-02-27 nuosprendžiu kaltinamasis V. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirtas trisdešimt parų areštas, bausmės vykdymas atidėtas keturiems mėnesiams su įpareigojimais. Paminėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl teismas nesprendžia klausimo dėl bausmės bendrinimo.

4. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

1. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusios L. P. civilinis ieškinys 169,00 Eur sumai (t. 1, b. l. 71). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. P. civilinio ieškinio atsisakė. Esant nurodytam, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

2. Kaltinamajam V. R. ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-24 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. b. l. 210-212). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

3. Įsiteisėjus nuosprendžiui, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (t. 1, b. l. 106).

4. Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2024-10-30 nutarimu dėl daiktų perdavimo į daiktų saugojimo kamerą laikinajam saugojimui perduotas į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą paketas Nr. 492050, su nešiojamu įkrovikliu „Blow“, Nr. 8, RoHs (t. 1, b. l. 101). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad paminėtas įkroviklis priklauso kaltinamajam V. R. ir jai įkroviklis nereikalingas. Esant nurodytam, įsiteisėjus nuosprendžiui, nešiojamas įkroviklis „Blow“, Nr. 8, RoHs, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ? 298, 304 ? 305 straipsniais, 307 ? 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti 51 (penkiasdešimt vieną) parą arešto subendrintą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. R. atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Nukentėjusiosios L. P. civilinį ieškinį, pareikštą kaltinamajam V. R., palikti nenagrinėtą.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2024-10-30 nutarimu dėl daiktų perdavimo į saugojimo kamerą laikinajam saugojimui perduotą daiktinį įrodymą – nešiojamą įkroviklį „Blow“, Nr. 8, RoHs, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus Molėtuose.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Pravieniškių 2- ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių rajonas, tel. Nr. +370 34656442), atlikti arešto bausmės;

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.