Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjęs Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00531-11 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, turintis neįgalumą , nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 4 d., 270 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną bei laiku, (duomenys neskelbtini) B. O. N. privačioje valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iškirsdamas ir išveždamas 17 vnt. beržų, kurių tūris 3,69 ktm, pagrobė svetimą – B. O. N. turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai 369 litų žalą bei tais pačiais veiksmais, neturėdamas leidimo, pažeisdamas LR miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimo Nr. 799 20 punktą, nustatantį, kad kirsti mišką yra privalomas leidimas, LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nustatantį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, LR Aplinkos ministro 2007-03-22 įsakymo Nr. D1-169 „Dėl leidimų kirsti mišką tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 str., nustatantį, kad teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nukirsdamas 17 vnt. beržų , kurių tūris 3,69 ktm., tuo padarė 88,56 Lt žalą augmenijai.

E. P., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 4 d., 270 str. 3 d. ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai. (b. l. 54-56)

Kaltinimas E. P., padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 4 d., 270 str. 3 d., grindžiamas šiais duomenimis:

E. P. parodymais. Jis parodė, kad 2011 m. lapkričio pabaigoje su žmonos vardu registruotu automobiliu VW Transporter, valst.nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į netoliese esantį mišką, kuriame nusipjovė apie 20 beržų. Juos supjovė rąstais, susikrovė į minėtą autobusiuką ir per tris kartus susivežė į savo namus. Medieną pjovė ir vežė vienas. Žmonai, apie medieną nieko nesakė. Jis pjovė medžius (duomenys neskelbtini) k. esančiame miške, jis manė, kad tas miško plotas yra valstybinis, o ne privataus žmogaus. Jis medžio rąstus savo namų kieme susipjovė kaladėmis, niekam jų parduoti neketino, norėjo sunaudoti savo reikmėms. Kad medienai pjauti reikalingas leidimas jis žinojo. Padarytą žalą atlygino. Dėl padarytos neteisėtos veikos nuoširdžiai gailisi. ( b.l. 39, 51-52, 56-57)

Nukentėjusiosios B. O. N. parodymais. Ji parodė, kad 2011-12-06 jos žentas R. M. nuvažiavo į jai priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), nes ketino apžiūrėti, ar nėra miške vėjovartų. Nuvykęs pamatė, kad miške iškirsta ir pavogta apie 20 vienetų beržo medžių. Jai padaryta 369 litų žala, tačiau E. P. jai žalą atlygino, todėl ji ieškinio nereiškia. ( b.l. 17)

Liudytojo R. M. parodymais. Jis parodė, kad 2011-12-06 jis nuvažiavo į uošvienei B.O. N. priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Norėjo pažiūrėti, ar miške nėra vėjovartų. Nuvažiavęs pamatė, kad miške nukirsta ir pavogta apie 20 vnt. beržo medžių. Įtaria, kad medieną galėjo pavogti E. P., kadangi pravažiuodamas matė, kad jo namų kieme yra daug beržo medienos supjautos kaladėmis. ( b.l. 34)

Įvykio vietos apžiūros protokolu , kuriame nurodyta, kad 2011-12-06 įvykio vieta yra miškas, esantis (duomenys neskelbtini), prie upės priklausantis B.O. N.. Miške matyti nukirstų beržų kelmai, šalia kurių matosi pjuvenos bei nupjautų medžių pėdsakai. ( b.l.5-12 )

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad E. P. vykdydamas policijos tyrėjos reikalavimą pateikė beržo medieną bei automobilį “VW Transporter”, valst.nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu matyti, kad E. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme supjauta kaladėmis ir sumesta į krūvą beržo mediena. Apžiūrint automobilį “VW Transporter”, valst.nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilyje nėra sėdynių (yra tik keleivio ir vairuotojo sėdynės), automobilio salone daug medienos šiukšlių, pjuvenų ( b.l. 21, 22-26, 29-32)

E. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad E. P. parodė mišką, kuriame pjovė beržo medieną, parodo nupjautų medžių kelmus ( b.l. 42-46)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros raštu (2011-12-15 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad B.O. N. privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukirsta 17 žalių beržų (3,69 ktm.), padaryta žala aplinkai 88,56 Lt. Žala miško savininkui sudaro 369 Lt, kuri buvo paskaičiuota pagal 2002-04-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr.521 patvirtintų „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo“. Rašte taip pat nurodoma, kad aplinkai padaryta žala 88,56Lt atlyginta 2011-12-15 ( b.l. 20)

Išdėstytos aplinkybės teismo manymu pilnai įrodo, kad E. P. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos bei pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos išteklių naudojimo taisykles padarė nedidelę žalą augmenijai.

Remiantis aptartais įrodymais laikytina įrodyta, kad E. P. 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną bei laiku, (duomenys neskelbtini) B. O. N. privačioje valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iškirsdamas ir išveždamas 17 vnt. beržų, kurių tūris 3,69 ktm, pagrobė svetimą – B. O. N. turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai 369 litų žalą bei tais pačiais veiksmais, neturėdamas leidimo, pažeisdamas LR miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimo Nr. 799 20 punktą, nustatantį, kad kirsti mišką yra privalomas leidimas, LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nustatantį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, LR Aplinkos ministro 2007-03-22 įsakymo Nr. D1-169 „Dėl leidimų kirsti mišką tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 str., nustatantį, kad teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nukirsdamas 17 vnt. beržų, kurių tūris 3,69 ktm., tuo padarė 88,56 Lt žalą augmenijai, todėl tokia E. P. veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 4 d., 270 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama bauda.

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamąjį E. P.: pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką , numatytą LR BK 178 str.4 d., ir skirti jam 6 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) -780 Lt. dydžio baudą; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 270 str.3 d. ir skirti jam 5 minimalaus gyvenimo lygio (MGL ) -650 Lt baudą. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d.,5 d.1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir galutinę bausmę skirti 6 minimalaus gyvenimo lygio ( MGL) – 780 Lt baudą, baudą sumokant per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis E. P. sutinka su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tik prašo sumažinti skiriamą baudą arba leisti ją sumokėti dalimis (b.l. 80)

Parenkant baudos dydį, teismas atsižvelgia, kad E. P. padarė baudžiamuosius nusižengimus, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl šių veikų padarymo, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai – anksčiau jau buvo teistas, tačiau teistumas jo atžvilgiu išnykęs, yra baustas administracine tvarka. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad prokurorės siūlomas baudos dydis yra ženkliai mažesnis nei nustatomos baudos už baudžiamojo nusižengimo padarymą vidurkis, todėl prokurorės siūlomus baudos dydžius už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai laiko ne per dideliais ir tinkamais.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 420 str. 1d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendė:

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir skirti jam 6 MGL t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 270 str. 3 d. ir skirti jam 5 MGL t.y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d.,5 d.1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę E. P. skirti 6 MGL t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Įpareigoti E. P. baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti E. P., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.