Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis

dalyvaujant Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. skundą dėl 2020 m. balandžio 1 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. ROIK: 20112718000, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 1 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu pagal 2020 m. kovo 6 d. gautą I. A. pareiškimą buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną J. J. atžvilgiu kaip nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog ji padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnyje.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad atlikus išsamų I. A. pareiškimo tyrimą buvo nustatyta, kad nėra pakankamo pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad J. J. netinkamai auklėjo savo sūnų R. J. ir tokiu būdu nepanaudojo savo kaip motinos valdžios. Prašo netenkinti I. A. skundo dėl nutarimo panaikinimo ir nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Skundžiamu Tauragės apylinkės teisme Šilalės rūmuose 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena J. J. nepradėta, nenustačius jos veiksmuose teisės pažeidimo, numatyto ANK 73 straipsnyje (straipsnio dalis nenurodyta), požymių sudėties.

Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nors Institucijos nutarime nenurodyta ANK 73 straipsnio dalis, dėl kurios padaryta išvada, kad nepadarytas nusižengimas, pareiškėja prašo pradėti pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, tačiau pagal surinktą medžiagą ir pareiškėjos atstovei pripažinus, kad padaryta klaida ir turėtų būti sprendžiama dėl J. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai nepradėta (nutraukta) administracinė teisena J. J. atžvilgiu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

ANK 73 straipsnio 1 dalis numato tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios samprata aiškinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje - tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

Pareiškėja 2020 m. kovo 6 d. I. A. pareiškimu (b. l. 29-30) kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatą dėl to, jog sūnus A. A. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio patiria nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą dėl R. J. elgesio: A. A. yra užgauliojamas įvairias žodžiais, todėl 2020 m. vasario 12 d. A. A. neatlaikęs nuolatinių ir viešų patyčių, R. J. pavadino „(duomenys neskelbtini)“, po ko R. J. sumušė A. A.. Be to, pareiškėja pareiškime nurodo, kad po patirto smurtinio išpuolio A. A. sekančią dieną toliau jį užgauliojo ir toliau nuosekliai stengiasi pareiškėjos sūnų užkliūti: pertraukų metu eidamas pro A. A. užkliudo su ranka ar atsitrenkia petimi, siekia, kad A. A. parvirstų ir, kad būtų galima iš pastarojo pasišaipyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino, jog šiuo pareiškimu ji siekė dviejų dalykų, tai yra, kad būtų nustatyta administracinė atsakomybė dėl 2020 m. vasario 12 d., kurio metu mokykloje buvo sumuštas pareiškėjos sūnus ir kad būtų imtasi priemonių dėl to, kad jos sūnaus R. J. daugiau neužgauliotų.

Tiek iš bylos medžiagos, tiek ir Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo tikslinamos aplinkybės tik dėl 2020 m. vasario 12 d. įvykio, o tolimesnis R. J. elgesys nebuvo tiriamas ir apie tai nebuvo pranešta atsakingoms institucijoms. Todėl šiuo atveju, teismas mano, kad pareiškėjos I. A. pareiškimas nebuvo iki galo ištirtas, pareiškėja netgi nebuvo apklausta pagal pateiktą pareiškimą. Teismo manymu, apie besitęsiančius užgauliojimus šioje pareiškimo dalyje bent jau turėjo būti pranešta (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracijai ar Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Institucija priimdama 2020 m. balandžio 1 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. ROIK: 20112718000 iš esmės atliko vieną veiksmą: pasireikalavo R. J. charakteristiką iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos ir padarė kopijas iš kitų tirtų medžiagų, tai yra, pridėjo asmens, kurios sūnus panaudojo fizinį smurtą pareiškėjos sūnaus atžvilgiu, J. J. 2020 m. kovo 2 d. pareiškimo Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK komisariatui kopiją, prie kurio buvo pridėta ir informacija iš koordinacinio centro „Gilė“ apie tai, kad R. J. 2020 m. vasario 20 d. buvo teikta psichologo konsultacija ir Institucijai tokių duomenų užteko padaryti išvadai, kad nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog J. J. padarė nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnyje.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Institucijos atstovė priimdama 2020 m. balandžio 1 d. nutarimą savo poziciją grindžia ir ta informacija, kuri net nebuvo nustatyta pareiškimo tyrimo metu, o būtent: 2020 m. balandžio 1 d. nutarime nurodyta, kad J. J. su sūnumi lankosi pas psichiatrą, tačiau tokių duomenų byloje nėra; nurodoma, kad kiti asmenys dėl R. J. nusiskundimų neturi, J. J. sūnus nebuvo svarstytas Vaiko gerovės komisijos posėdyje, taip pat negavo pasiūlymų kreiptis į psichologus. Visų šių duomenų byloje nėra.

Šiuo atveju, teismas visiškai sutinka su pareiškėjos argumentais, kad negalima nutarime remtis ta medžiaga, kurios medžiagoje nėra ir kuri galėjo būti, kaip teismo posėdžio metu nurodė Institucijos atstovas, galimai gauta pokalbio metu. Tačiau šiuo atveju bent jau turėjo būti surašytas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, todėl teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar K. A. tirdama 2020 m. kovo 6 d. I. A. pareiškimą, o prieš tai tirdama 2020 m. kovo 2 d. J. J. pareiškimą (b. l. 45-47) dėl tų pačių įvykių neturėjo iš anksto susiformavusi nuomonę dėl šio įvykio ir ar negalėjo būti šališka priimdama jau sekantį nutarimą.

Teismas galimai daro išvadą, jog Institucija priimdama 2020 m. balandžio 1 d. nepradėti (nutraukti) administracinės teisenos J. J. atžvilgiu, kreipė dėmesį į tai, jog A. A. išprovokavo konfliktą pavadindamas R. J. „(duomenys neskelbtini)“, tačiau būtina įvertinti ir tai, jog smurtą panaudojo R. J., o be to, nebuvo analizuojama, kodėl A. A. R. J. pavadino „(duomenys neskelbtini)“, nes 2020 m. kovo 6 d. I. A. pareiškime nurodyta, kodėl A. A. R. J. taip pavadino. Pareiškime parašyta, kad A. A. pastoviai pareiškėjai pasakojo, jog A. A. mokykloje jį vadina įvairias negražiais žodžiais: „(duomenys neskelbtini)“ ir kitais (b. l. 29-30), todėl kaip teigia pareiškėja jos sūnus A. A. neapsikentęs 2020 m. vasario 12 d. R. J. pavadino „(duomenys neskelbtini)“ ir po to įvyko išpuolis. Taigi, jeigu daryti išvadą, kad Institucija nepradėjo administracinės teisenos J. J. atžvilgiu dėl to, jog A. A. pats išprovokavo konfliktą, su tuo sutikti nebūtų galima, nes visos aplinkybės nebuvo ištirtos iki galo.

Teismo nuomone, negalima aplaidžiai žiūrėti į tokius dalykus, kai mokyklos teritorijoje mažametis A. A., buvo du kartus stipriai sumuštas kito mažamečio. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2020 m. vasario 13 d. A. A. mama I. A. dėl sūnaus patirtų sužalojimų kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs vaikui padarytus kūno sužalojimus, pranešė policijai apie įvykusį įvykį. Pranešime apie įvykį (b. l. 49) nurodyta, jog A. A. konstatuotas krūtinės, kojos čiurnos sumušimas. Iš pateikto ambulatorinio apsilankymo pas šeimos gydytoją aprašymų (b. l. 50-55) nustatyta, jog A. A. kairėje veido pusėje stebimos kraujosruvos, paeina šlubuodamas, skausminga krūtinės ląsta dešinėje pusėje, skauda, svaigsta galva, rombergo pozoje nežymiai svyruoja. Taigi, neigiamas poveikis buvo padarytas itin saugomai vertybei – mažamečio vaiko fizinei sveikatai.

Be to, 2020 m. vasario 18 d. apklausta kaip liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-10017-20 pripažino, kad jos sūnus R. J. 2020 m. vasario 12 d. mokykloje susimušė su A. A., nes pastarasis tyčiojosi iš R. J. plaukų spalvos ir išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl R. J. susinervino ir nesusilaikęs panaudojo fizinį smurtą A. A. atžvilgiu. J. J. po šio įvykio skambino A. A. motinai, jos atsiprašė bei pasiūlė pagalbą esant poreikiui (b. l. 13-14). Šią aplinkybę priimant sprendimą būtina įvertinti.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ANK 73 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. šioje byloje visų pirma turėtų būti apklausta pareiškėja I. A., apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, ypatingai reikalinga nustatyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos poziciją šiuo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad turi būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų ne po 2020 m. vasario 12 d. įvykio, o iki to įvykio. Byloje visiškai nesiaiškinta, kokių veiksmų ėmėsi pati mokykloje, kurios patalpose buvo sumuštas mažametis vaikas, nesiaiškinta ar mokykla ėmėsi tinkamų veiksmų sudrausminti vaiką. Taip pat nesiaiškinta, ar (duomenys neskelbtini) gimnazija informavo apie įvykį tėvus, Vaiko teisių apsaugos skyrių. Su gimnazija taip pat nesiaiškinta, ar bent jau tokių duomenų pateiktoje medžiagoje, nėra, ar R. J. tėvai J. J. ir tėtis (duomenų teismas neturi) bendradarbiavo su mokykla ir kokių veiksmų ėmėsi siekiant pakeisti vaiko elgesį.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje reikalinga atlikti didelės apimties papildomą tęstinio įvykio aplinkybių tyrimą yra pagrindas panaikinti 2020 m. balandžio 1 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. ROIK: 20112718000 panaikinimo ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos I. A. skundą tenkinti.

Panaikinti 2020 m. balandžio 1 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. ROIK: 20112718000 ir grąžinti bylą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.