Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas žalos atlyginimą kildina iš Panevėžio pataisos namų pareigūnų veiksmų. Paaiškino, kad 2015-06-23 jam buvo paskirtas pasimatymas su jo sutuoktine D. D., kalinčia Panevėžio pataisos namuose. Kadangi buvo pareiškėjo sutuoktinės gimimo diena, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kuriame jis kalinamas, administracija leido įsigyti gėlių, kurias pareiškėjas padovanojo D. D.. Tačiau pasimatymui pasibaigus, Panevėžio pataisos namų pareigūnai gėlių parsinešti D. D. neleido, nors ir buvo pateiktas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus rašytinis sutikimas. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė 15 €, išleistų gėlėms, turtinės žalos bei 100 € neturtinės žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Teisme gautas rašytinis pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už Panevėžio pataisos namų pareigūnų veiksmus, neleidžiant pareiškėjo sutuoktinei pataisos namų teritorijoje pasilikti pareiškėjo jai nupirktų gėlių.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bausmių vykdymo kodekso 73 str. 3 p. numato, kad nuteistieji gali gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 95 str. 1 d. numato, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį; 96 str. 1 d. numato, kad nuteistiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais; 97 str. numato, kad nuteistiesiems leidžiama turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 173 p. numato, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: radijo imtuvais; barzdaskutėmis; vaizdo leistuvais; kompiuterinių žaidimų aparatais; garso grotuvais; televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras; kompiuteriais; vandens šildytuvais; plaukų džiovintuvais; elektriniais virduliais; skrudintuvais; sumuštinių keptuvėmis; muzikos instrumentais; kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis; stalinėmis lempomis; patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad tarp nuteistiesiems leidžiamų gauti ar įsigyti daiktų gėlės nėra numatytos, t. y. teisinis reglamentavimas įtvirtina baigtinį sąrašą leistinų įsigyti ir turėti daiktų, maisto produktų ir reikmenų.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90 p., pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete rasti daiktai, kurių perdavimas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 148 p. nustatyta, kad, siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, <…> atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Pagal šios instrukcijos 149 p., kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Remiantis šios instrukcijos 153.1 p. ir 153.6. p., suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos, taip pat prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio pataisos namų pareigūnai, pagal jiems suteiktus įgaliojimus atlikdami pareiškėjo sutuoktinės visuminę kratą, jai grįžus į pataisos namus iš pasimatymo su pareiškėju, radę gėlių, jų pagrįstai ir teisėtai neleido pasiimti, nes tokios galimybės nenumato teisės aktai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo minimas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus jam suteiktas leidimas įsigyti gėles įstaigos parduotuvėje nėra teisinę galią Panevėžio pataisos namuose turintis dokumentas, nes čia atitinkamus sprendimus, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima Panevėžio pataisos namų direktorius. Dėl to Panevėžio pataisos namų pareigūnai nurodytu leidimu nesivadovavo pagrįstai.

Konstatavus, kad neteisėtų Panevėžio pataisos namų pareigūnų veiksmų nenustatyta, turtinė ir neturtinė žala pareiškėjui nepriteistina, nesant būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panevėžio pataisos namai prašė priteisti jiems iš pareiškėjo 115 € atstovavimo išlaidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atstovavimo išlaidos viešojo administravimo subjektui gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008). Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pataisos įstaigoje nėra juriskonsulto pareigybės ir tokias pareigas atliekančio darbuotojo, todėl atsiliepimą parengti buvo pavesta Administracijos reikalų skyriaus viršininkei, kuriai Panevėžio PN direktoriaus 2015-07-27 įsakymu Nr. P-68 buvo skirta vienkartinė 115 € priemoka (b. l. 26).

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, redakcija nuo 2015-03-20).

Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Rekomendacijų 7 p. nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsiliepimas parengtas 2015 m. liepos mėn., todėl vidutinis šalies darbo užmokesčio dydis 2015 m. I ketvirtį buvo 699,8 €; remiantis Rekomendacijų 8.2 p., už atsiliepimo surašymą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 699,8 € x 2,5 = 1 749,5 €. Panevėžio pataisos namų prašoma priteisti 115 € suma už atsiliepimo surašymą neviršija šio dydžio, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo teisinę ir turtinę padėtį, tai, kad ginčas nėra itin sudėtingas, priteistina suma mažintina iki 50 €.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti Lietuvos valstybės atstovui Panevėžio pataisos namams iš pareiškėjo A. D. 50 € (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.