- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-304-302/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- A/S „Liepajas autobusu parks“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A/S „Liepajas autobusu parks“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A/S „Liepajas autobusu parks“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl pirkimo sąlygų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AS „Liepajas autobusu parks“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti pirkimo Nr. 172998 sąlygas, nustatytas kvalifikacinių reikalavimų 12.5. p. bei šio punkto išaiškinimus, pateiktus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-10-26 rašto Nr. A39-867/16(3.10.15-UK) atsakymuose į 1-4 klausimus, bei pirkimo sąlygas, nustatytas kvalifikacinių reikalavimų 12.11, 12.12 p., ir įpareigoti atsakovę nutraukti pirkimo procedūras arba pakeisti 12.5 p. kvalifikacinį reikalavimą nustatant vežėjui pareigą pateikti licencijos kopiją suteikiančią teisę verstis keleivių vežimo autobusų maršrutais veikla per ne trumpesnį nei 90 dienų terminą nuo laimėtojo paskelbimo arba nuo sutarties sudarymo dienos bei pakeisti 12.11 ir 12.12 p. nustatytą terminą „iki sutarties sudarymo“ į ne trumpesnį nei 90 dienų terminą nuo laimėtojo paskelbimo arba nuo sutarties sudarymo dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms vykdyti pirkimo procedūras, o paaiškėjus, jog sudarytos viešojo pirkimo sutartys – sustabdyti viešojo pirkimo metu sudarytų sutarčių vykdymą. Nurodė, jog tokio pobūdžio bylose laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelis būdas užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi tik tokiu atveju būtų užtikrintas realus ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o teismo sprendimu tenkinus ieškovės reikalavimus ir panaikinus skundžiamas pirkimo sąlygas, sudaryta viešojo pirkimo sutartis galimai jau būtų pradėta vykdyti, perkančioji organizacija jau būtų įsigijusi ir galimai pasinaudojusi perkamomis paslaugomis ar jų dalimi, o dėl paslaugų nedalumo likusios dalies paslaugų ieškovė suteikti negalėtų. Tuo tarpu ieškovei būtų itin sudėtinga ar net neįmanoma įrodyti, jog ji būtų pateikusi geriausią pasiūlymą ir su ja būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis bei iš sutarties vykdymo ieškovė būtų tikėtinai gavusi pajamas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.Teismas sprendė, jog šioje byloje didelę reikšmę turi tai, jog atsakovė vykdo viešąjį pirkimą, kurio rezultatas – visuomenės poreikio gauti kasdien reikalingą vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus mieste paslaugą, kuri turi būti nenutrūkstama, saugi ir už proporcingą kainą. Pirkimas neabejotinai laikytinas turinčiu viešąjį interesą, kuris valstybės turi būti ginamas ir negali būti pažeidžiamas siekiant apsaugoti pavienių ūkio subjektų finansinį interesą – siekį gauti pajamų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog viešasis pirkimas nėra įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, tačiau laikė, jog tai nėra pagrindas automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Perkančioji organizacija nurodė, jog dėl viešojo transporto priemonių trūkumo dalis į konkursą pateiktų maršrutų yra subnuomojama nedidelių pajėgumų privatiems vežėjams, kurie teikia keleivių vežimo paslaugas senomis transporto priemonėmis ir ši paslauga kasdien Savivaldybei kainuoja vidutiniškai 7 500 Eur, todėl teismas sprendė, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų ekonomiškumo principo pažeidimą. Tuo tarpu įgyvendintas projektas leistų Vilniaus miesto savivaldybei sudaryti sutartį su nauju vežėju ir gauti ne tik pigesnes, bet ir kokybiškesnes keleivių vežimo paslaugas, taigi, viešasis pirkimas yra reikšmingas socialine prasme. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, jog pritaikius ieškovės prašomas apsaugos priemones (procedūrų sustabdymą), jų neigiamos pasekmės viršytų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę, negu ieškovė, finansinę žalą, bet būtų padaryta didelė žala Vilniaus miesto gyventojų interesams, būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė A/S „Liepajas autobusu parks“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė galimybė užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi dėl ginčo sąlygose nustatytų ribojimų pirkime nedalyvavusiam tiekėjui vėlesnėse procedūrose nebūtų galimybės įrodyti, kad jis būtų tikėtinai sudaręs ginčo pirkimo sutartį ir galėtų pretenduoti į negautas pajamas. Šio viešojo pirkimo tikslas nėra Konstitucijoje įtvirtinta pamatinė visuomenės vertybė, kuri turi ir gali būti prioritetiškai saugoma. Perkamos paslaugos šiuo metu yra teikiamos kitų vežėjų, todėl nėra poreikio jas įsigyti skubiai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pirkimo dalyviai pasiūlė pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas, nei šiuo metu teikiamos. Bet kokie atsakovės atlikti paskaičiavimai negali būti laikomi objektyviais, o teismo išvados, paremtos šiais paskaičiavimais yra nepagrįstos. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė neįrodė, jog laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė galimybė užtikrinti jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Byloje egzistuoja viešasis interesas kuo greičiau sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų daroma žala Vilniaus regiono gyventojams, pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Pirkimo atveju bus sudaroma ilgalaikė (10 metų) paslaugų teikimo sutartis, todėl akivaizdu, jog tokie tiekėjai pasiūlys perkančiajai organizacijai daug geresnes kainas, nei šiuo metu pasitelkiami privatūs vežėjai, su kuriais sudaromi trumpalaikiai susitarimai. Ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ji praleido įstatyme nustatytą terminą pretenzijai pateikti, o ieškinyje pateikti argumentai yra nepagrįsti.Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nepagrįstai susiaurina nutartyje pateiktą išaiškinimą, kodėl pirkimas yra socialiai reikšmingas visuomenei. Taip yra ne tik dėl siekio užtikrinti aukštesnę keleivių vežimo kokybę bet ir dėl konkurencijos keleivių vežimo paslaugų rinkoje įgyvendinimo. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pagrindė ekonomiškumo principo pažeidimą, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai šių išvadų nepaneigia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje yra pagrįsta ir teisėta.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties arba su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 4 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atviro konkurso būdu vykdo Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus mieste pirkimą (pirkimo Nr. 172998). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ginčija atsakovės parengtas konkurso sąlygas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras, o paaiškėjus, jog viešojo pirkimo sutartys jau sudarytos – sustabdyti jų vykdymą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, toliau pasisako dėl kiekvienos iš jų egzistavimo.Kaip žinia, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Dėl šios priežasties, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas argumentas, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Su ieškinio pagrįstumu susiję atsiliepime pateikti argumentai bus išnagrinėti ir dėl jų išsamiai pasisakyta nagrinėjant bylą iš esmės, o šioje proceso stadijoje aukščiau paminėtų argumentų pakanka pripažinti ieškovės ieškinį preliminariai pagrįstu.Teismas viešųjų pirkimų bylose, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, be kita ko turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. (CPK 423⁷ str. 1 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju svarbesnis yra visuomenės interesas pirkimo objektu ir būtent dėl šios priežasties nutarė netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada iš esmės sutinka ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, susijusius su pirkimo objekto svarbos visuomenei vertinimu.Nors iš esmės sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamo pirkimo objektas – vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus mieste paslaugos, yra svarbus ne tik Vilniaus miesto gyventojams bet ir visai visuomenei, dėl ko jis neabejotinai pripažintinas viešuoju interesu. Nors pirkimas nėra įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis, o vežimo paslaugos šiuo metu yra teikiamos kitų trumpalaikių sutarčių su atskirais vežėjais pagrindu, neabejotina, jog ilgalaikės viešojo pirkimo sutarties sudarymas su kvalifikuotais ir pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus atitinkančiais vežėjais leistų perkančiajai organizacijai ne tik pagerinti viešojo transporto Vilniaus mieste padėtį bet ir sutaupyti valstybės lėšas, taip užtikrinant ekonomiškumo principo įgyvendinimą. Nors sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pačios atsakovės atliktas patiriamų nuostolių apskaičiavimas nėra visiškai objektyvus dokumentas, byloje nesant jį paneigiančių duomenų laikytina, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės patiriami nuostoliai dėl trumpalaikių vežimo sutarčių realiai bus sumažinti įvykdžius viešąjį pirkimą, kurį laimėjusiu pripažįstamas geriausią kainą pasiūlęs tiekėjas (tiekėjai). Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę, negu ieškovė, finansinę žalą, bet būtų padaryta didelė žala Vilniaus miesto gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.