Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, išnagrinėjęs A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, 2011-02-10 neužtikrino, kad būtų sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo apdirbimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) dirbusiu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bei būtų pranešta apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad supranta, kuo jį kaltina, bet jis negali suprasti, kodėl taip atsitiko. Jo vadovaujama įmonė užsiima metalo apdirbimu. Kuomet įmonėje yra laisvų darbo vietų, duodami skelbimai laikraščiuose, internetiniuose portaluose apie tai, kad ieškomi tekintojai, frezuotojai, konstruktoriai. Šiuo atveju jiems buvo reikalingas tekintojas. Jie davė skelbimą, atėjo 6 ar 7 tekintojai, ir vienas jų buvo bandytas prileisti prie darbo tikslu patikrinti, ar jis moka dirbti. Jie duoda pretendentui brėžinį, kokią nors detalę, kurios sudėtingumas vidutinis ar žemesnis už vidutinį lygį. Jeigu norintis dirbti asmuo pagal brėžinį padaro jiems tinkamą variantą, tuomet jam pasakoma, kad jis ateitų kitą dieną ir būtų įforminamas kaip darbuotojas. Jeigu gaminys netenkina, ar jie pamato, kad per ilgai daromas, ar pastebi, jog asmuo nemoka valdyti mechanizmo, iš karto jis yra stabdomas ir pasakoma, kad asmuo netinka įmonei dėl žemos kvalifikacijos. Tokia praktika įmonėje yra su visais kandidatais ir jie taip daro maždaug 15 metų. Visos jų versle veikiančios įmonės dirba tokiu pat principu. Norinčiųjų dirbti yra daug, galinčių – labai nedaug, o atitinkančių jų keliamus reikalavimus yra dar mažiau. Jų įmonė veikia gaminant nestandartinius gaminius, tokį darbą galinčių atlikti specialistų Lietuvoje yra nedaug. Tokių gamybininkų Lietuvos mokyklos neruošia arba ruošia tik vienetus. E. M. yra vienas tų žmonių, kurie atsišaukė pamatę jų įmonės skelbimą. Jie kviečia visus kandidatus pirmadienį-trečiadienį pas save, liepia susirinkti apie 9 valandą, stengiasi, kad nesusirinktų vienu metu trys, nes įmonėje yra tik vienos tam naudojamos staklės. Duodamas brėžinukas, pavyzdys ir valanda laiko, per kurią kandidatas turi įvykdyti užduotį. Praėjus duotam laikui, jie pasižiūri, ar kandidatas sugebėjo kažką panašaus padaryti. Jei ne, jie pasako, kad to žmogaus jiems nereikia. Jų įmonės darbuotojas tokią detalę pagamina per 15 minučių. Pradedančiajam duodama valanda laiko. Kol kandidatas nepraeina šio testavimo, dėl atlyginimo nesitariama. Jie pasako, kad jei asmuo pas juos pradės dirbti, bus nustatytas bandomasis laikotarpis. Su E. M. buvo sudaryta darbo sutartis, nes jis sėkmingai praėjo testavimą ir juos tenkino. Po dviejų savaičių E. M. iš įmonės išėjo savo noru. Jei frezuotojas dirba sąžiningai jo atlyginimas gali būti nuo 700 iki 1500 litų, priklausomai nuo darbo apkrovos, sugebėjimų. Jų įmonėje dažniausiai būna vienetinis darbas, kartais būna, kad tenka dirbti viršvalandžius, šeštadieniais. Tuomet mokama dvigubai. Su konkrečiu asmeniu apie atlyginimą nekalbama tol, kol jis nepraėjo testavimo. Norinčius dirbti asmenis jų testavimo metu stebi meistras, gamybos vadovas. Darbų saugos instruktavimai pradedantiems asmenims yra. Jie pasako, kad ties asmenys atsineštų savo drabužius, jiems duodami instrumentai iš įrankių spintelės, paruošos, brėžiniai, juos nuolat prižiūri įmonės darbuotojas. Pastarasis stebi, kaip kandidatas susipažįsta su staklėmis, ar teisingai pasirenka įrankį pagal duotą brėžinį, ar teisingai įstato, tinkamai susireguliuoja greičius – jei kandidatas šiuos veiksmus atlieka tinkamai, tuomet jam leidžiama dirbti eksperimentinį darbą. Jei su asmeniu, kuriam duodama pamėginti ištekinti detalę, prieš tai būtų pasirašyta sutartis, skirtumas būtų toks, kad būtų sugaištas laikas jam įdarbinti, įforminti, pasirašyti visus saugos raštus, pravesti instruktažą, pranešti Sodrai, o jei kandidatas netiktų – prasideda darbuotojo atšaukimo procedūra, ir tas asmuo gali net nukentėti, nes įsidarbinus jam stabdomos visos pašalpos. Pasirašius darbo sutartį, darbas būtų atliekamas tais pačiais įrenginiais, identiškomis sąlygomis.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. M. paaiškino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ siūlomas darbas, kurį sugebėtų dirbti ne kiekvienas, kadangi keliami labai aukšti reikalavimai, būtina turėti aukštą kvalifikaciją. Jis įvykio dieną buvo atvažiavęs į įmonę padirbėti pusantros valandos, kad būtų patikrinta jo kvalifikacija. Kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ reikalingi darbuotojai, jis sužinojo iš reklamos. Jis paskambino nurodytu telefonu ir susitarė atvykti kitą dieną. Nurodytą dieną jis nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjosi su A. K.. Jam buvo parodytas detalės, kurią reikėjo pagaminti staklėmis, brėžinys ir pasakyta, kad po to jo darbas bus įvertintas ir jam bus paskambinta, ar jis bus priimtas į darbą. Tą dieną, kai jis atvažiavo parodyti, kaip jis sugeba dirbti, kalbos dėl darbo apmokėjimo nebuvo. Jis pats baigęs mokyklą Baltarusijoje, jam reikalingas vertėjas į rusų kalbą. Paaiškinimas (b. l. 5) rašytas ne jo ranka. Paaiškinimą rašė VDI inspektorius, kuris su juo kalbėjo rusiškai. Vertėjo nebuvo. Jis negalėjo taip sakyti, kad susitarė dėl 1 000 Lt darbo užmokesčio per mėnesį. Jis atsimena, kad inspektorius jo klausė, kiek įmonėje uždirba. Jis atsakė, kad gal 1 000 Lt, gal 900 Lt. Jis nepasakė, kiek jis uždirba, nes tada dar nedirbo. Po to jis oficialiai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet dirbo tik savaitę, nes jam buvo per sunku ir jis išėjo į lengvesnį darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymus ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus (administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2-3), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 4), informacija iš Sodros (b. l. 6), nuotraukas (b. l. 22-26)) prieina prie išvados, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės dėl nelegalaus darbo pasitvirtino.

Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., bandė, ar pretendentas į darbuotojo vietą E. M. atitinka įmonės darbuotojui keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tačiau šis pretendento kvalifikacijos patikrinimas vyko tokia forma, kuri de facto atitiko darbuotojo darbą: pretendentui buvo pateiktas detalės brėžinys, nurodyta šią detalę pagaminti naudojantis įmonės įrengimais (staklėmis), duotas atitinkamas laikas, skirtas pagaminti detalei. Apklaustas teismo posėdyje atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad iš esmės vienintelis skirtumas tarp pretendento į darbuotojus patikrinimo ir realaus darbuotojo darbo glūdi teisniame įforminime. Teismo vertinimu, pagal galiojančius teisės aktus toks įforminimas, tai yra, oficialus darbuotojo priėmimas į darbą, turėjo būti padarytas. Šie teisės aktų reikalavimai nėra vien formalaus pobūdžio. Akivaizdu, kad pretendentas į įmonės darbuotojus yra testuojamas naudojantis pavojingu įrenginiu – staklėmis, tad darbo sutarties sudarymas ir valstybinis socialinis draudimas apsaugotų nuo galimų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje padarinių. Esant tokiai situacijai, kaip buvo E. M. atveju, pretendentas neturi jokių materialinių garantijų nelaimingo atsitikimo atveju. Teismas pažymi, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, leidžiančių teigti, kad prieš vadinamąjį testavimą E. M. ir A. K. susitarė dėl darbo užmokesčio. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., tiek liudytojas E. M. tokį susitarimą teismo posėdyje paneigė, o byloje esančio VDI pareigūno rašyto paaiškinimo (b. l. 5) šioje bylos dalyje, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad E. M. nemoka lietuvių kalbos ir jam reikalingas vertėjas, teismas negali laikyti patikimu įrodymu. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, aplinkybė, jog darbdavys ir dirbantysis susitarė, jog už darbą nemokama arba faktiškai už darbą nemokama, nepaneigia, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Taigi, teismas laiko, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. veiksmuose nustatyti visi būtinieji ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. A. K. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, charakterizuotinas teigiamai. Teismo įsitikinimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje šios pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės, jas vertinant pažeidimo pobūdžio kontekste, leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti A. K. švelnesnę nuobaudą, negu numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje. Kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nusistovėjusi tokia darbuotojų atrankos sistema, kuomet prieš oficialiai įdarbinant pretendentai yra atitinkamai testuojami, ar jie turi pakankamus įgūdžius ir kvalifikaciją darbui. Teismas neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo E. M. paaiškinimais, kad įmonėje reikalingi tik labai aukštos kvalifikacijos metalo apdirbimo ir kitas funkcijas atliekantys darbuotojai. Vis dėlto, dabar galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai tokią darbuotojų atrankos sistemą, kuomet jiems faktiškai suteikiama galimybė dirbti įmonės įrengimais nesudarius darbo sutarties, laiko nelegaliu darbu. Kadangi A. K. pirmą kartą baudžiamas už šį pažeidimą ir, kaip matyti iš jo pozicijos, nevisiškai suvokė veikos neteisėtumą, jam skirtina švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas ir pasiūlytina ateityje naudoti Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią darbuotojų atrankos sistemą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30 ¹ straipsniu, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. K. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusio E. M. paskirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.