Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-12-31 · Administracinė byla Nr. I-1685-320/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-12-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-31
Bylos Nr.
I-1685-320/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00556-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Adm.byla Nr.I-1685-320/2015
Teisminio proceso Nr.3-65-3-00556-2015-1
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 31 d.
Panevėžys,

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė, susipažinusi su Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos skundu atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau- ir Taryba) 2015-11-26 sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau- ir Ginčijamas sprendimas). Ginčijamu sprendimu yra patvirtintas didžiausią leistiną Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau- ir Administracija) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius-245; patvirtinta Administracijos struktūra; pavesta Administracijos direktoriui atlikti darbo organizavimo pakeitimus, pertvarkyti Administracijos skyrių struktūrą bei pripažinti netekusiais galios kai kurie anksčiau priimti Tarybos aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 5 str.1 d. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau pažymėtina, kad teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti ir ji gali būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai negalimas; suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. pvz., 2012-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-802-244/2012, 2015-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1330-520/2015 ir kt.).

Pareiškėja savo skundą grindžia Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau- ir Profesinių sąjungų įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais spręsti suderinus su profesinės sąjungos organais, o savo teisę ginčyti Ginčijamą sprendimą teisme grindžia Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsniu, kuriuo nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises (1 d.). Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams (2 d.). Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą (3 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas).

Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis nenurodo, kokios apimties teisę turi profesinė sąjungą ginti kitų asmenų teises, kreipdamasi į teismą, tačiau minėta teisės norma nesuteikia profesinei sąjungai ginti viešąjį interesą, todėl šioje byloje ji negali teikti skundo pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip profesinės sąjungos nario atstovas, kai yra pažeidžiamos šio nario subjektinės teisės ar teisėti interesai, o kreiptis į teismą kaip pareiškėjas, tais atvejais kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus, t. y. įgyvendindama jai suteiktas teises Pprofesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte, gali tik tada, jeigu kilęs ginčas nėra sietinas su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu (žr. pvz., administracinę bylą Nr. A438-1554/2008, 2014-11-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1836/2014).

Motyvuojamoji dalis

Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus ir teisė kreiptis į teismą profesinei sąjungai suteikta tik po to, kai darbdavys laiku neišnagrinėja profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti sprendimą arba atsisako jį tenkinti (18 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja šioje teisės normoje nustatytos procedūros nesilaikė, t.y. Tarybai nėra pateikusi reikalavimo panaikinti Ginčijamą sprendimą, o Taryba nėra atsisakiusi jo patenkinti. Be to, iš minėtos teisės normos turinio spręstina, jog ja suteikiama galimybė profesinei sąjungai kaip pareiškėjai teisme ginčyti tik darbdavio priimtus sprendimus. Nors pareiškėja savo skunde teismui nurodo du atsakovus- Tarybą ir Administraciją, tačiau reikalavimą formuluoja tik vieno iš jų- Tarybos atžvilgiu, prašydama panaikinti būtent Tarybos priimtą sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau- ir Vietos savivaldos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalį, savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių atlyginimą iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius. Nurodytos teisės normos patvirtina, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojų darbdavys yra ne Taryba, bet Administracija, o teismui paduotu skundu skundžiamas Tarybos priimtas aktas.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų konstatuotina, jog pareiškėja neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl Ginčijamo sprendimo panaikinimo, todėl skundas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str.2 d.1 p., 42 str.1 d.3 p., 149 str.,

nutaria:

atsisakyti priimti Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Grąžinti Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungai 28 eurus (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-12-28 (duomenys neskelbtini).

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Teisėja Irena Varžinskienė