Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-699/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2A-699/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“, uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-699/2014Procesinio sprendimo kategorija: 52.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3331-467/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilsta“ dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ priešieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Raseinių statyba“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilsta“ 368 877,81 Lt skolos, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai 2013 m. vasario 20 d. pranešimu Nr. SR-74 nuo 2013 m. kovo 6 d. vienašališkai nutraukė 2012 m. gegužės 30 d. statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12.

Ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti skolą ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2012 m. gegužės 30 d. jis sudarė statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12, kurios pagrindu atliko darbus Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių statybos objekte. Ieškovo teigimu, atsakovas darbus iš jo priėmė pagal atliktų darbų aktus, kuriuose jokių pretenzijų dėl šių darbų kokybės ir jokių kitokių pastabų nenurodė. Iš ieškovo priimtus darbus atsakovas perdavė užsakovui UAB „Raseinių vandenys“, o užsakovas šiuos darbus iš atsakovo priėmė ir už juos su juo pilnai atsiskaitė. Ieškovas taip pat nurodė, jog pagal statybos subrangos sutarties 5.4. punktą atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu, tačiau iki šiol tinkamai neatsiskaitė - sumokėjo tik 190 000 Lt, atsakovo pradelsta skola sudaro 368 877,81 Lt.

Atsakovas UAB „Vilsta“ nagrinėjamoje byloje 2013 m. gegužės 13 d. pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo UAB „Raseinių statyba“ 500 115,64 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 19 d. daliniu sprendimu ieškinį dėl 368 877,81 Lt skolos ir palūkanų priteisimo patenkino - priteisė ieškovui UAB „Raseinių statyba“ iš atsakovo UAB „Vilsta“ 368 877,81 Lt skolą, 7,51 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (368 877,81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7 689 Lt žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išspręsti dalį šalių ginčo, t.y. priimti sprendimą ieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų dalyje, todėl šioje dalyje priėmė dalinį sprendimą (CPK 261 str.). Taip pat pažymėjo, kad dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų byla bus nagrinėjama toliau.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo veiksmus, sustabdant įsipareigojimų ieškovui vykdymą, t. y. sulaikant ieškovui už atliktus bei atsakovo be pretenzijų priimtus darbus mokėtinas sumas, pripažino peržengusiais protingos savigynos ribas, bei pažymėjo, kad nagrinėjamu nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovui buvo kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė tuo, kad mokėjimų ieškovui sulaikymo metu atsakovas neturėjo realaus pagrindo sustabdyti visų mokėjimų, kai jo interesai buvo pakankamai apsaugoti 10 proc. nuo atliktų darbų vertės (įskaitant PVM) sumos sulaikymu. Teismas sprendė, kad ieškovas turi galiojantį ir apibrėžtą reikalavimą atsakovui, kuris be teisėto pagrindo nevykdo savo prievolės atsiskaityti su ieškovu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilsta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. dalinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nesiaiškino visų reikšmingų civilinės bylos aplinkybių, t. y. aplinkybių, susijusių su ieškovo UAB „Raseinių statyba“ atliktų statybos rangos darbų kokybe. Išvadą, kad atsakovas, sustabdydamas įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, peržengė protingos savigynos ribas, teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad ieškovo (subrangovo) atliktus statybos rangos darbus iš atsakovo (generalinio rangovo) yra priėmęs šių statybos rangos darbų užsakovas UAB „Raseinių vandenys“. Apelianto nuomone, vien šis faktas savaime nepatvirtina ieškovo atliktų statybos rangos darbų kokybės ir nesudaro pagrindo ieškovui, kaip subrangovui, reikalauti už juos atlygio. Apelianto teigimu, teismas, remdamasis statybos rangos darbų perdavimo užsakovui UAB „Raseinių vandenys“ faktu, nesiaiškino, ar užsakovas UAB „Raseinių vandenys“ statybos darbus iš atsakovo priėmė be išlygų, pastabų ar nuorodų apie statybos rangos darbų trūkumus, defektus ar kitus nukrypimus nuo pasirašytos sutarties sąlygų.

2. Teismas netinkamai nustatė, kad ieškovas apie tai, jog atsakovas sustabdo savo prievolių pagal sutartį vykdymą, buvo informuotas tik 2013 m. sausio 29 d. Apeliantas teigia, jog ieškovas apie mokėjimų pagal sutartį sustabdymą buvo informuotas 2012 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. SR-555 „Dėl Betygalos NVĮ statybos darbų vykdymo“, kuriame atsakovas yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs ieškovui, jog jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų (nesilaikant kalendorinio darbų atlikimo grafiko, nepateikiant sutarties įvykdymo užtikrinimo ir pan.), vadovaudamasis sutarties 5.7 punktu, atsakovas sustabdo visus mokėjimus pagal sutartį.

3. Apelianto nuomone, teismas negalėjo iš esmės išspręsti ginčo dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus statybos rangos darbus, nes šis ieškinio reikalavimas yra neatskiriamai susijęs su priešieškinio reikalavimais. Anot apelianto, ieškovo atliktų statybos rangos darbų kainos sumažinimo išsprendimas turėtų teisinę reikšmę sprendimui dėl skolos priteisimo, nes sumažinus darbų kainą nebūtų, teisinio pagrindo ieškovo naudai priteisti reikalaujamą 368 877,81 Lt sumą. Apelianto teigimu, skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir grąžintas nagrinėti teismui kartu su atsakovo pareikštais priešieškinio reikalavimais arba ieškovo reikalavimo dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje sustabdytas, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal atsakovo priešieškinį ieškovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Raseinių statyba“ prašo skundžiamą teismo dalinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas yra pradelsęs sumokėti ieškovui neginčijamą 368 877,81 Lt skolą, kuri susidarė už ieškovo atliktus darbus, kuriuos atsakovas iš ieškovo priėmė pagal be pretenzijų pasirašytus atliktų darbų aktus.

2. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad jis turėjo teisę sulaikyti 368 877,81 Lt skolos mokėjimą: atsakovas savo prievolių vykdymo sustabdymą panaudojo kaip prevencinę priemonę, siekiant užsitikrinti galimai ateityje atsirasiančių nuostolių atlyginimą, tačiau 2013 m. sausio 29 d., kai atsakovas 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. SR-43 sustabdė mokėjimus ieškovui, skolos mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, tuo tarpu atsakovas jokių nuostolių dar nebuvo patyręs. Anot ieškovo, ieškovo atliktų darbų tariamus defektus, su kurių pašalinimu atsakovas sieja būsimus savo nuostolius, atsakovas nustatė tik 2013 m. vasario 27 d. ir šią aplinkybę jis pripažino savo atsiliepime į ieškinį.

3. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad ieškovo vėlavimas atlikti darbus negalėjo būti pagrindu sulaikyti mokėjimus, nes sutartyje nustatytais terminais darbai nebuvo atlikti ir dėl atsakovo, kuris operatyviai neteikė ieškovui leidimų, reikalingų darbų vykdymui ir techninės dokumentacijos, kaltės. Atsakovas pažeidė sutarties 3.2.1 punktą. Anot ieškovo, kita vertus, sutartis jau nutraukta, todėl atsakovas, manydamas, kad ieškovas pažeidė sutartyje nustatytus terminus, turi teisę reikalauti netesybų, kaip tai nustatyta sutarties 5.12 punkte, o ne sulaikyti pradelstų skolų mokėjimą.

4. Teismas, tinkamai įvertinęs aplinkybę, kad nei mokėjimų sulaikymo metu, nei bylos nagrinėjimo metu teismui priimant dalinį sprendimą, atsakovas dar jokių nuostolių nebuvo patyręs, pagrįstai padarė išvadą, kad sulaikyta 62 945,34 Lt suma pakankamai užtikrina atsakovo interesų apsaugą ir nėra jokio pagrindo atsakovui papildomai sulaikyti dar ir 368 877,81 Lt sumą. Anot ieškovo, atsakovas, sulaikydamas 368 877,81 Lt sumos mokėjimą, pažeidė proporcingumo principą ir peržengė savigynos ribas.

5. Ieškovo teigimu, atsakovo pozicija, kad jis mokėjimus sulaikė ne nuo 2013 m. sausio 29 d., o nuo 2012 m. lapkričio 27 d., yra neteisinga ir prieštaringa, nes atsakovas prieštarauja savo argumentams, nurodytiems į bylą pateiktame atsiliepime bei šią atsakovo poziciją paneigia byloje surinkti įrodymai – atsakovas neįrodinėjo, kad jis 2012 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. SR-555 buvo laikinai sulaikęs mokėjimus, o byloje esantys įrodymai tai paneigia. Anot ieškovo, 2013 m. sausio 17 d. atsakovas atliko mokėjimą ieškovui 50 000 Lt sumai, kas neginčijamai įrodo, kad 2013 m. sausio 17 d. atsakovas ieškovui jokių mokėjimų nebuvo sulaikęs. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad atsakovui pradelsus sumokėti skolą, ieškovas 2013 m. sausio 25 d. raštu pirmas pagrįstai sustabdė sutarties vykdymą ir tik po to, reaguodamas į sutarties vykdymo sustabdymą, atsakovas sustabdė mokėjimus ir apie tai ieškovą informavo savo 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. SR-43.

6. Atsakovo priešieškinio reikalavimai niekaip nėra susiję su skola ir jos dydžiu, taip pat niekaip nėra susiję su atsakovo teise sustabdyti šios skolos sumokėjimą. Anot ieškovo, atsakovas priešieškiniu bando priteisti būsimus nuostolius, kuriuos galimai patirs ateityje, tačiau aplinkybė, ar atsakovas ateityje patirs nuostolius ir kokius, nėra reikšminga, sprendžiant skolos priteisimo klausimą. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai nurodė, jog sprendžiant klausimą, ar atsakovas turėjo teisę sulaikyti mokėjimą, turi būti vertinamos tik mokėjimo sulaikymo metu buvusios aplinkybės. Tuo metu ieškovo darbų defektų, iš kurių kildina priešieškinio reikalavimus, atsakovas dar nebuvo nustatęs ir jokių nuostolių nebuvo patyręs. Anot ieškovo, nagrinėjamu atveju tarp šios bylos ir bylos pagal atsakovo priešieškinį jokio prejudicinio ryšio nėra, t. y. byloje pagal atsakovo priešieškinį jokios aplinkybės, kurios turėtų įtaką teismo priimto dalinio sprendimo teisėtumui, nebus nustatinėjamos.

7. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nesiaiškino, ar užsakovas UAB „Raseinių vandenys“ iš atsakovo darbus priėmė be išlygų, pastabų ar nuorodų apie statybos rangos darbų trūkumus, defektus ar kitus nukrypimus nuo pasirašytos sutarties sąlygos. Ieškovo teigimu, byloje yra atsakovo ir užsakovo UAB „Raseinių vandenys“ pasirašyti atliktų darbų aktai, kuriais užsakovas UAB „Raseinių vandenys“ priėmė iš atsakovo darbus, kuriuos atliko ieškovas. Šiuose aktuose jokių išlygų, pastabų ar nuorodų apie ieškovo atliktų darbų trūkumus užsakovas UAB „Raseinių vandenys“ nenurodė. Anot ieškovo, byloje taip pat yra užsakovo UAB „Raseinių vandenys“ 2013 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (9.3)NV57, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad „užsakovas UAB ,,Raseinių vandenys“ rangovui UAB „Vilsta“ pretenzijų dėl vykdomų darbų neturi“. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad užsakovas UAB „Raseinių vandenys“ reiškia pretenzijas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad sutartyje (sudarytoje taip ieškovo ir atsakovo) ir generalinės rangos sutartyje (sudarytoje tarp atsakovo ir užsakovo UAB „Raseinių vandenys“) darbų kokybei buvo nustatyti skirtingi kokybės reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimas naikintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Vilsta“ atsiskaitymo su ieškovu UAB „Raseinių statyba“ pagal 2012 m. gegužės 30 d. šalių sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 19 d. daliniu sprendimu ieškinį dėl 368 877,81 Lt skolos ir palūkanų priteisimo patenkino - priteisė ieškovui UAB „Raseinių statyba“ iš atsakovo UAB „Vilsta“ 368 877,81 Lt skolą, 7,51 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (368 877,81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7 689 Lt žyminio mokesčio, konstatavęs, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išspręsti dalį šalių ginčo, t. y. priimti sprendimą ieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų dalyje, todėl šioje dalyje priėmė dalinį sprendimą (CPK 261 str.), bei nurodė, kad dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų byla bus nagrinėjama toliau.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu, atsakovas savo apeliaciniu skundu, be kita ko, teigia, kad teismas negalėjo iš esmės išspręsti ginčo dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus statybos rangos darbus, nes šis ieškinio reikalavimas yra neatskiriamai susijęs su priešieškinio reikalavimais. Anot apelianto, ieškovo atliktų statybos rangos darbų kainos sumažinimo išsprendimas turėtų teisinę reikšmę sprendimui dėl skolos priteisimo, nes sumažinus darbų kainą, nebūtų teisinio pagrindo ieškovo naudai priteisti reikalaujamą 368 877,81 Lt sumą. Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas turėtų būti panaikintas ir grąžintas nagrinėti teismui kartu su atsakovo pareikštais priešieškinio reikalavimais arba ieškovo reikalavimo dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje sustabdytas, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal atsakovo priešieškinį ieškovui.

Atsižvelgdama į šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog

ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese, kuris turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 str. 2 d.). Taigi teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. gegužės 30 d. tarp atsakovo UAB „Vilsta“ (rangovo) ir ieškovo UAB „Raseinių statyba“ (subrangovo) buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. R-18/12, kurios pagrindu subrangovas (nagrinėjamu atveju ieškovas) įsipareigojo atlikti darbus Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių statybos objekte, o rangovas (nagrinėjamu atveju atsakovas) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti su subrangovu (ieškovu) už tinkamai bei sutartyje nustatyta tvarka priimtus darbus (5-20 b. l., 1 t.).

Ieškovas UAB „Raseinių statyba“ 2013 m. vasario 4 d. pareikštu ieškiniu ( 2-4 b.l., 1 t.) ir patikslintu ieškiniu (27-32 b.l., 3 t.) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilsta“ 368 877,81 Lt skolos, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai 2013 m. vasario 20 d. pranešimu Nr. SR-74 nuo 2013 m. kovo 6 d. vienašališkai nutraukė 2012 m. gegužės 30 statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12. Iš šių ieškovo procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti skolą ieškovas nurodė, jog 2012 m. gegužės 30 d. su atsakovu jis sudarė statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12, kurios pagrindu atliko darbus Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių statybos objekte, atsakovas darbus iš ieškovo priėmė pagal atliktų darbų aktus, kuriuose jokių pretenzijų dėl šių darbų kokybės ir jokių kitokių pastabų nenurodė. Iš ieškovo priimtus darbus atsakovas perdavė užsakovui UAB „Raseinių vandenys“, o užsakovas šiuos darbus iš atsakovo priėmė ir už juos pilnai atsiskaitė su atsakovu. Ieškovas teigė, jog pagal statybos subrangos sutarties 5.4. punktą atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu, tačiau iki šiol tinkamai neatsiskaitė ir sumokėjo tik 190 000 Lt bei nurodė, kad atsakovo pradelsta skola ieškovui sudaro 368 877,81 Lt.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas UAB „Vilsta“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti (67-69 b.l., 1 t.). Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog, nepaisant atsakovo daugkartinių raginimų tiek žodžiu, tiek raštu, nuo pat darbų atlikimo pradžios ieškovas nesilaikė sutarties sąlygų, darbus atliko, nesilaikydamas patvirtintos projektinės dokumentacijos, sutartyje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytų darbų kokybės reikalavimų, nesilaikydamas sutartyje ir jos prieduose numatytų darbų atlikimo terminų, ir kitaip pažeidinėjo sutarties sąlygas. Dėl šių aplinkybių, atsakovo teigimu, ieškovas nėra pajėgus užbaigti darbus pagal sutartį be trūkumų ir nuostolių atsakovui. Be to, dalis ieškovo pagal statybos subrangos sutartį atliktų ir atsakovo jau priimtų darbų, už kuriuos ieškovas reikalauja atsiskaityti, yra su kokybės trūkumais (defektais), kuriuos atsakovas 2013 m. vasario 27 d. nustatė kartu su objekto užsakovo UAB „Raseinių vandenys“ atstovu bei objekto techninės priežiūros vadovu. Atsakovas taip pat teigė, jog ieškovas taip pat neįvykdė vienos iš esminių sutarties ir darbų atlikimo sąlygų - nepateikė atsakovui statybos subrangos sutarties 3.4.4. punkte nurodyto sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento 95 810,60 Lt sumai, todėl atsakovas yra teisėtai sulaikęs ieškinyje nurodyto dydžio sumą galimų nuostolių dėl netinkamo ieškovo sutarties sąlygų vykdymo padengimui.

Pažymėtina, teismui pateiktame dublike (116-123 b. l., 1 t.) ieškovas nurodė, jog iš statybos subrangos sutarties 5.5. ir 5.7. punktų turinio matyti, kad juose yra nurodyti tik pagrindai, kuriems esant rangovas turi teisę sulaikyti mokėjimus, tačiau nėra aptartos kitos mokėjimų sulaikymo sąlygos, t. y. kokia gali būti sulaikyta suma ir kaip ji nustatoma, kokia tvarka yra sulaikomi mokėjimai. Pasak ieškovo, kadangi statybos subrangos sutarties sąlygas parengė atsakovas, todėl visos dėl šios sutarties 5.5. ir 5.7. punktų kilusios abejonės turi būti aiškinamos ieškovo naudai. Ieškovas teigė, jog jis negalėjo laiku užbaigti darbų, kadangi atsakovas, pažeisdamas statybos subrangos sutarties 3.2.1. punktą, vėlavo pateikti techninę dokumentaciją ir leidimus. Ieškovo teigimu, atsakovas, laikydamasis pozicijos, kad statybos subrangos sutarties 5.1. punkte nustatyti terminai buvo pažeisti dėl ieškovo kaltės, neturi teisės sustabdyti mokėjimų, o gali tik reikalauti netesybų. Darbai, už kuriuos ieškovas reikalauja atsiskaityti, atlikti kokybiškai ir šių darbų priėmimo metu nei atsakovas, nei statybos techninės priežiūros vadovas A. R. jokių pastabų dėl jų kokybės nepareiškė. Atsakovo sulaikyta suma, pasak ieškovo, yra neadekvati (neproporcinga) atsakovo nurodytų galimų defektų sumai. Anot ieškovo, atsakovas piktnaudžiauja savo, kaip užsakovo, padėtimi ir sulaikymo teise naudojasi nesąžiningai bei neprotingai. Apie tai, kad ieškovas sutartį vykdys tik atsakovui sumokėjus pradelstą skolą, jis atsakovą informavo 2013 m. vasario 5 d. raštu Nr. 31, tuo tarpu darbų, už kuriuos susidarė skola, defektai buvo nustatyti tik 2013 m. vasario 27 d., t. y. po to, kai ieškovas jau buvo sustabdęs sutarties vykdymą. Todėl, ieškovo teigimu, jis neturi pareigos ištaisyti galimus defektus iki atsakovas sumokės pradelstą skolą. Nepaisant to, kad ieškovas nepateikė statybos subrangos sutarties 3.4.4. punkte nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento, sutartis buvo vykdoma, o atsakovas atliktus darbus iš dalies priėmė ir iš dalies apmokėjo.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovas UAB „Vilsta“ pateikė teismui tripliką (96-100 b.l., 2 t.), kuriame nurodė, jog ieškovas nėra gavęs patvirtinančios informacijos, kad statybų objekto užsakovas UAB „Raseinių vandenys“ yra priėmęs ir atsiskaitęs su atsakovu už darbus, kuriuos atliko ieškovas. Apmokėjimo gavimas už darbus iš statybų objekto užsakovo, atsakovo teigimu, neturi nieko bendro su sulaikyta suma dėl sutarties sąlygų pažeidimų iš ieškovo pusės ir dėl jo kaltės. Atsakovo teigimu, sutarties sudarymas įvyko laisva valia šalių susitarimu, po įvykusių derybų dėl visų sutarties sąlygų, dėl kurių ieškovas išsakė pastabas ir statybos subrangos sutartis buvo atitinkamai pakoreguota, todėl jos 5.5. ir 5.7. punktų nuostatos pasirašymo metu ieškovui buvo aiškios ir ieškovas su jomis bei jų išbaigtumu (aiškumu) sutiko. Atsakovas taip pat nurodė, jog jo sulaikyta mokėtina suma yra sąžininga, protinga bei proporcinga priemonė, kadangi ieškovas laiku ir tinkamai neatliko darbų pagal sutartį ir tapo aišku, kad jų neatliks. Atsakovas iki 2012 m. rugsėjo 5 d. nėra gavęs jokio ieškovo prašymo pateikti leidimus ir techninę dokumentaciją, todėl atsakovas pagrįstai tikėjo, kad pateiktos dokumentacijos ir (ar) leidimų ieškovui pakanka, norint tinkamai atlikti visus darbus pagal sutartį iki joje numatyto termino bei įvykdyti visus kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus, o atsakovo sutarties vykdymo eigoje pateikti leidimai ir (ar) techninės dokumentacijos papildymai buvo pateikti atsakovo iniciatyva be atskirų ieškovo prašymų. Be to statybos subrangos sutartyje nėra numatyta atsakovo pareiga pateikti tam tikrus leidimus ir (ar) techninę dokumentaciją tam tikrai datai, todėl sutarties 5.2.2. punkte nurodytas darbų atlikimo termino pratęsimas šiuo atveju nėra taikomas. Atsakovo teigimu, tai, kad buvo apmokėta už darbus pagal atliktų darbų aktus, nereiškia, kad iki apmokėjimo dienos atlikti darbai buvo atlikti tinkamai ir atitinka sutartyje numatytas sąlygas, nes darbai yra laikomi tinkamai atliktais tik patvirtinus baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą.

Atsakovas UAB „Vilsta“ 2013 m. gegužės 13 d. pareiškė priešieškinį (21-25 b. l., 3 t.), prašydamas priteisti iš ieškovo UAB „Raseinių statyba“ 500 115,64 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovas grindė, jo teigimu, ieškovo įvykdytais sutarties sąlygų pažeidimais, tarp jų ir darbų kokybės reikalavimų nesilaikymu, teigė, kad darbai, už kuriuos ieškovas reikalauja atsiskaityti, yra su kokybės trūkumais, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas bet jų (defektų) nepašalino ir todėl mano esąs teisėtai sulaikęs už ieškovo atliktus darbus mokėtiną sumą nuostolių dėl trūkumų šalinimo padengimui.

Ieškovas UAB „Raseinių statyba“ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (38-47 b.l., 3 t.).

Taigi, faktinės bylos aplinkybės, bylos šalių procesinių dokumentų turinys patvirtina, jog tarp šios bylos šalių vyksta turtinis ginčas tiek dėl skolos už pagal 2012 m. gegužės 30 d. tarp atsakovo UAB „Vilsta“ (rangovo) ir ieškovo UAB „Raseinių statyba“ (subrangovo) sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12 ieškovo darbus atliktus priteisimo, tiek ir dėl nuostolių, susidariusių dėl, atsakovo teigimu, ieškovo netinkamai atliktų darbų pagal šią sutartį, atlyginimo.

Pagal CK 6.665 straipsnio pirmosios dalies, nustatančios rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, tuo atveju, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui visą ieškinio kainą, apribojo priešieškinį pareiškusio atsakovo galimybę savo nuožiūra pasinaudoti įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, pareiškiant reikalavimą dėl kainos už netinkamos kokybės darbą sumažinimo. Apelianto nuomone, teismas negalėjo iš esmės išspręsti ginčo dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus statybos rangos darbus, nes šis ieškinio reikalavimas yra neatskiriamai susijęs su priešieškinio reikalavimais.

Su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutikti nėra pagrindo.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Taigi, priimdamas šioje byloje atsakovo pareikštą priešieškinį, pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad jame pareikštas reikalavimas ir ieškovo ieškiniu pareikšti turtiniai reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nes priešieškiniu pareikštu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, arba patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, ar tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Tuo tarpu pagal CPK 261 straipsnio 1 dalies nuostatą, dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Taigi, dalinis sprendimas gali būti priimamas tik tuo atveju, kai yra pareikšti keli reikalavimai, kurie nėra tarpusavyje susiję taip, kad jų negalima būtų išspręsti atskirai, o ne tuomet, kai yra pareikšti priešpriešiniai reikalavimai, kai patenkinus juos, nebus galima visiškai ar iš dalies tenkinti ieškiniu pareikštų reikalavimų, ar kai tarp reikalavimų yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje ieškovo ieškiniu ir atsakovo priešieškiniu pareikšti reikalavimai yra glaudžiai susiję, todėl yra pagrindas pripažinti, kad neišsprendus atsakovo priešieškiniu pareikštų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, nėra galimybės teisingai išspręsti bylos pagal ieškovo pareikštą ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad yra pagrindas priimti dalinį sprendimą dėl ieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų, netinkamai taikė CPK 261 straipsnio 1 dalies normą, įtvirtinančią dalinio sprendimo priėmimo pagrindą ir tvarką, ir dėl šio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. dalinį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė Piškinaitė Donatas Šernas