Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai A. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pensininkas, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kauno m. sav., administracine tvarka baustas (turi galiojančių nuobaudų), teistas:

1974-10-24 LTSR BK 146 str. 1 d.;1975-03-06 LTSR BK 148 str. 3 d.;1986-04-29 LTSR BK 225 str. 2 d.;1989-03-02 LTSR BK 146 str. 2 d. ir 111 str. 1 d.;1998-10-09 LR BK 105 str. 5 p., 227 str., 82 str. 1 d.2003-06-17 veikos perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129str. 2 d. 6 p., 145 str. 1 d., 291 str. 1 d., galutinė bausmė 15 m. laisvės atėmimo;2014-06-25 pagal LR BK 138 str. 1 d. - 40 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-11-15 13.00 val. iki 2013-11-17 12.25 val. (dvi paras),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2016-02-20 apie 20 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę A. K., t. y. delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

M. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad būdamas neblaivus vieną kartą sudavė nukentėjusiajai, kadangi buvo išprovokuotas. Gailisi smurtavęs, nukentėjusiosios atsiprašė. Prieš sutuoktinę smurtauja ne pirmą kartą, žino, kad tai nusikaltimas.

Nukentėjusioji A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kilus konfliktui dėl maisto, kaltinamasis vieną kartą jai sudavė. Tai jau antras kartas kai kaltinamasis jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, tačiau ji jam atleido.

M. B. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo R. S. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad pareiškėja A. K. pareiškė, jog 2016-02-20 apie 20.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini) , sugyventinis M. B., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė tris smūgius rankomis jai į galvą, kas sukėlė fizinį skausmą ir prakirto antakį. Apklausta liudytoja A. K. parodė, kad būnant jų nuomojamo vieno kambario buto kambaryje sugyventinis M. B. supykęs trenkė jai tris kartus į galvą rankomis. Prieš tai jie abu gėrė alų, todėl jis buvo neblaivus. Kadangi skaudėjo galvą. Med. pagalba pristatė į LSMUL. Lietuviškai kalbėti moka, skaityti gali, tik rašo sunkiai. Anksčiau jos sugyventinis taip pat yra mušęs, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į teismo med. ekspertizę nevyks. Krūtinę skauda nuo anksčiau. Namuose dabar nieko nėra, jie užrakinti. Lietuvoje gyvena pagal leidimą nuolat gyventi. Dešinį antakį prakirto anksčiau, tada į policiją nesikreipė (b.l. 4-6);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. L. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-02-20 apie 20 val. 04 min. iš Kauno apskrities VPK budinčio buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė pranešėją prieš pusvalandį, sugyventinis pasišalino, mažamečių nėra, mušė rankomis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad išgertuvių metu M. B. pradėjo mušti sugyventinę A. K., mušė rankomis, vyras pasišalino. Bute buvo ir buto šeimininkas A. S.. Smurtą patyrusi A. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais rankomis, prakirstas antakis, skauda krūtinę. Atvykus GMP 1507 diagnozavo krūtinės ląstos sumušimą, lūžę kairės pusės šonkauliai. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad nemušė (b.l. 16);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriame 2016-02-20 d. 21.01 min. M. B. nustatytas 1,21 promilių girtumas (b.l. 20);

- įtariamojo apklausos protokolu, kuriame įtariamasis M. B. parodė, kad kuo kaltinamas supranta pilnai, savo kaltę pripažįsta visiškai bei nori parodyti, kad 2016-02-20 apie 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholinius gėrimus tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl maisto, jai pasirodė, kad jis valgo, o jai neduoda. Tada ji pradėjo rėkti ant jo, tada jis jai atnešė pavalgyti. Jis norėjo išeiti parūkyti, ji jo neišleido, tada jis jai rankos delnu trenkė vieną kartą į veido sritį. Ji visada pirma išprovokuoja konfliktus. Dėl šio įvykio labai gailisi (b.l. 55);

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo M. B. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios A. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. B. 2016-02-20 apie 20 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę A. K., t. y. delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. S. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b.l. 51), teistas (b.l. 41-50), baustas administracine tvarka (b.l. 26-35), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 37), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, atsižvelgiant, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurtavimo prieš tą patį asmenį, todėl kaltinamajam M. B. skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, M. B. išbūtas laikiname sulaikyme.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-02-22 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1985, kurioje nurodyta, kad advokatė Loreta Daukšienė teikė antrinę teisinę pagalbą M. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo M. B..

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto M. B.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-20 d. 20.40 val. iki 2016-02-22 d. 10.20 val. (dvi paras),vieną parą, išbūtą sulaikyme ir suėmime, prilyginant vienai parai arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.