Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-10-22 · Byla Nr. TS-34-224/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
TS-34-224/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-0-00021-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Byla Nr. TS-34-224/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-0-00021-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 22 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 357-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

V. S. bausmės pradžia – 2019 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. gegužės 30 d. Bausmę šis nuteistasis šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. rugsėjo 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2021 m. kovo 9 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 1/5 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Laisvėje nuteistasis buvo bedarbis, tačiau registruotas (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 12 d. nuteistasis buvo perkeltas į Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namus (toliau – Pusiaukelės namai). Vėliau jis buvo išleistas ir į trumpalaikę išvyką į namųs, tačiau nesugrįžo nustatytu laiku ir už tai buvo nuteistas pagal BK 242 straipsnį bei grąžintas į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų ir yra tik maža tikimybė, kad jis sugebės išmokėti visas turimas skolas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra baustas 10 kartų drausmine tvarka ir dar 4 kartus už padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminės nuobaudos nebuvo skirtos. Vis dar išlieka ir daugybė kriminogeninių veiksnių – menka darbo patirtis; didelės skolos bei menkos jų apmokėjimo galimybės; dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; agresyvumas; negebėjimas atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; sunkumai suprasti kitų požiūrį; dažnas klaidingas kitų veiksmų ir ketinimų interpretavimas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros, apribojimų pažeidimai; motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį stoka. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 43 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Anot Komisijos, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas dar yra nepakankamas, o nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius dar nėra ženkli. Komisijos vertinimu, netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam V. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. S. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas yra grindžiamas vien melagingais, iškraipytais faktais, kurie žemina jo garbę bei orumą ir visiškai neatitinka tikrovės. Nuteistasis pažymėjo, jog pataisos namuose galiojantys teisės aktai bei vykdomos socialinės reabilitacijos programos faktiškai neveikia ir yra vien tik deklaratyvaus pobūdžio. Pataisos namuose vykdoma veikla, bausmės vykdymo priemonės ir metodai yra visiškai pasenę, neatitinka šio laiko dvasios, valstybės ir visuomenės poreikių bei interesų. Dabartinės bausmės vykdymo priemonės ir būdai tik didina nuteistųjų agresiją, kerštavimą ir tuo tik padidina jų nusikalstamumą. Šiuo metu galiojanti bausmių vykdymo tvarka ypač žalinga visuomenei ir valstybei. Bausmės atlikimo režimas bei disciplinos priemonės tik siekia sukelti jam skausmą bei pažeminimą. Jis jau nuo pat 2012 metų atlikinėja terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir yra jau garbaus amžiaus žmogus. Jis serga (duomenys neskelbtini) ir labai nori gydytis šią ligą, kadangi pats pilnai supranta, kad būtent dėl šios priklausomybės jis turėjo labai daug problemų. Alytaus pataisos namuose jis buvo priverstas gyventi tarp kitų, įvairių priklausomybių turinčių asmenų, dėl kurių neigiamos įtakos jis pats ir vėl buvo pradėjęs vartoti alkoholį. Tačiau vėliau jis sugebėjo atsitiesti ir nutraukti alkoholio vartojimą, pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, kurie yra tik bendro pobūdžio, taikomi visiems norintiems nuteistiesiems, todėl ir jų rezultatai nėra tokie veiksmingi. Šie užsiėmimai yra visiškai neindividualizuojami ir taikomi grupiniam žmonių ratui. Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo šališka jo atžvilgiu, kadangi vienas iš jos narių yra nusiteikęs prieš jį, todėl galėjo padaryti įtaką ir kitiems Komisijos nariams. Tas Komisijos narys anksčiau jau jam buvo pasakęs, kad „tu niekada anksčiau neišeisi iš pataisos namų“. Komisija, priimdama savo nutarimą, neatsižvelgė į jo prašymą, kuriuo jis prašė išleisti jį į reabilitaciją gydytis turimą priklausomybę nuo alkoholio. Komisija sprendė vien tik klausimą dėl jo paleidimo į laisvę anksčiau bausmės pabaigos. Priklausomybę nuo alkoholio reikia gydytis ilgus metus, todėl jis nori iki pat bausmės pabaigos gyventi reabilitacijos centre ir ten gydytis šią turimą priklausomybę. Jis sutinka, kad jam būtų nustatyti bet kokie įpareigojimai bei apribojimai. Jam labai sunku gyventi su turima priklausomybe alkoholiui, o tą dar apsunkina ir tai, kad jis visą laiką turi gyventi tarp įvairių priklausomybių turinčių nuteistųjų, kurie nuolat jam daro neigiamą įtaką. Komisijos nutarimas yra grynai sufabrikuotas, neatitinkantis tikrovės, jį šmeižiantis bei prieštaraujantis jo asmens bylos duomenims. Komisija nepagrįstai savo nutarime nurodė, jog jis atliko tik 1/5 dalį jam paskirtos bausmės, kadangi jis šią bausmę atlikinėja jau nuo 2012 metų ir šiuo metu jau yra atlikęs beveik visą bausmę. Komisija akcentavo, jog laisvėje jis buvo bedarbis, tačiau ji net neatsižvelgė į tai, jog laisvėje jis buvo papuolęs į didelę autoavariją, kurios metu patyrė stiprių traumų ir dėl jų jam buvo labai sunku susirasti darbą. Bausmės atlikimo metu jis buvo perkeltas į Pusiaukelės namus ir vieną kartą dėl atsitiktinių aplinkybių nespėjo nustatytu laiku sugrįžti į Pusiaukelės namus. Dėl to jis buvo nuteistas ir grąžintas bausmės atlikimui į pataisos namus. Komisija pažymėjo, jog jis turi didelių finansinių įsipareigojimų ir mažai galimybių juos įvykdyti. Tačiau Komisija visiškai nevertino, jog bausmės atlikimo metu, nuo pat 2012 metų jis dirba (duomenys neskelbtini) ir jo atlyginimas siekia vos 128 Eur, iš kurių yra nuolat išskaičiuojama turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui, todėl jo pragyvenimui per mėnesį lieka apie 50 Eur. Jis vykdo finansinius įsipareigojimus pagal turimas galimybes. Kadangi gauna tokį menką darbo užmokestį, tai ir negali įvykdyti didesnės dalies savo finansinių prievolių. Komisija sureikšmino jo praeityje padarytus pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir visiškai neatsižvelgė į jo turimus paskatinimus. Iš to akivaizdu, jog Komisija menkino jo asmenybę, pateikė vien tik neigiamą informaciją. Bausmės atlikimo metu jis įgijo net kelias specialybes ir šiuo metu dar mokosi. Jis itin aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Bausmės vykdymo metu jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu ji vertinama kaip žema – 43 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Bausmės atlikimo metu jis vykdė ir neatlygintinus pataisos įstaigos buities gerinimo darbus. Komisijos nutarime pateikiama vien tik neigiamai jį charakterizuojantys duomenys, tačiau tai neatitinka objektyvios realybės. Bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pažymėjo ir tai, jog Komisijos nutarimo išvados kategoriškai pasikeitė nuo ankstesnio jos nutarimo. Pataisos namų pareigūnai yra itin korumpuoti, jie siekia pabloginti jo teisinę padėtį ir taip jam pakenkti. Tokių motyvų pagrindu nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą, suteikiant galimybę likusią bausmės dalį atlikti reabilitacijos centre.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. O nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis).

Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. S. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 43 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Pažymėtina, jog skunde nuteistasis nepagrįstai ir neteisingai nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis V. S. mokėsi, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, itin aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius su savo artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-200 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Skunde nuteistasis apeliuoja į tai, jog Komisija nebuvo objektyvi, kadangi joje dalyvavo vienas prieš nuteistąjį nusistatęs pataisos namų pereigūnas, kuris galimai įtakojo ir kitus Komisijos narius. Anot nuteistojo, Komisijos nutarimas yra sufabrikuotas ir neatitinka tikrųjų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog tokie nuteistojo skundo teiginiai yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio, kadangi, susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, joje esančia socialinio tyrimo išvada, matyti, jog Komisijos nutarime visos nurodytos aplinkybės visiškai atitinka ir teismui pateiktą medžiagą. Vien tai, jog Komisija priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti apie jos šališkumą bei neobjektyvumą. Pažymėtina ir tai, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis, manydamas, jog konkretus pataisos įstaigos pareigūnas pažeidė jo teises ar viršijo suteiktus įgaliojimus, turi teisę tokius pareigūno veiksmus apskųsti BVK nustatyta tvarka.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 3 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, susijusią su dviem apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis V. S. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo ne vieną kartą teistas. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Reikėtų pažymėti ir tai, jog ankstesnės laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo perkeltas bausmės atlikimui į Pusiaukelės namus, tačiau vėliau jis nesugebėjo sugrįžti nustatytu laiku į šią bausmės atlikimo vietą ir dėl to dar buvo nuteistas pagal BK 242 straipsnį. Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo dar didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyta tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau praeityje nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas probacijos sąlygas ir dėl to grąžintas realiam bausmės atlikimui. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardijama kriminalinių nuostatų palaikymas.

Iš nuteistojo skundo bei jo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistasis gyventų (duomenys neskelbtini), kur jis siektų galutinai išspręsti turimą alkoholio vartojimo problemą. Tokius nuteistojo tikslus bei planus teismas vertina teigiamai, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei kelias profesijas. Laisvėje nuteistasis dirbdavo tik neoficialiai, jis registruodavosi (duomenys neskelbtini) ir turėjo bedarbio statusą. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės neleidžia tikėti, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis juolab, kad ir anksčiau jis nevengė nelegalaus darbo bei neoficialių pajamų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų itin didelių finansinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 12 560,99 Eur. Be to, nuteistojo įsiskolinimas vaikų išlaikymui sudaro dar 9 237,54 Eur. Teismo nuomone, pirmiau aptarti dar neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali vėl paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu ir tai, jog minėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje itin stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Teismas visiškai pritaria ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktai nuomonei, jog šiuo atveju yra labai maža tikimybė, kad nuteistasis sugebės išmokėti visas turimas skolas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog ankstesnis nuteistojo gyvenimo stilius ir netinkamas laisvalaikio praleidimas nuolat privesdavo jį prie nusikalstamų veikų įvykdymo. Praeityje nuteistasis buvo įvykdęs nusikalstamą veiką ir būdamas neblaivus. Ypač svarbu pažymėti, jog nuteistasis nevengė alkoholio vartojimo net ir būdamas pataisos įstaigoje ir už tokius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus jis buvo nubaustas net 4 kartus. Akivaizdu, jog nuteistasis turi opią alkoholio vartojimo problemą, kurią jis ir pats pripažįsta bei bando spręsti. Savo skunde nuteistasis šiai problemai skyrė ypač didelį dėmesį nurodydamas, jog pagrindinis jo tikslas, išėjus į laisvę, kreiptis profesionalios, individualiai jam pritaikytos specialistų pagalbos šios priklausomybės gydymui. Teismas vėlgi teigiamai vertina tokius nuteistojo tikslus bei siekius, tačiau verta pažymėti, jog nuteistasis ir pataisos įstaigoje turi galimybių ir kartu privalo dėti maksimalias pastangas turimų priklausomybių atsisakymui. Vien minėtas nuteistojo siekis laisvėje apsigyventi reabilitacijos centre ir gydytis nuo alkoholio vartojimo taip pat nėra besąlyginis pagrindas tokiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus. Pokalbio metu nuteistasis stengiasi sudaryti apie save gerą nuomonę. Kartais jis elgiasi itin impulsyviai ir vėliau tenka stipriai to gailėtis. Nuteistasis dažniausiai apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros tiek, kad tai neapsunkintų jam buvimo pataisos namuose. Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės vykdymo metu buvo 12 kartų paskatintas, 10 kartų nubaustas drausmine tvarka ir dar 4 kartus buvo apsiribota vien tik auklėjamojo pobūdžio pokalbiais, neskiriant drausminių nuobaudų. Vertėtų pažymėti, jog nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas; nustatyto režimo reikalavimų pažeidimas; grubus elgesys su pareigūnais; psichologinio smurto vartojimas; administracijos nurodymų nevykdymas. Vertėtų pažymėti, jog paskutinė nuteistojo drausminė nuobauda buvo panaikinta tik 2020 m. kovo 24 d. Nors šiuo metu visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 12 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekanti itin didelė gausybė opių kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos sąlygų pažeidimai; menka arba nestabili darbo patirtis; didelės skolos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; asocialių grupių įtaka; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; impulsyvus bei agresyvus elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; sunkiai suprantamas kitų požiūris; dažnas ir klaidingas kitų asmenų veiksmų ir ketinimų interpretavimas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas bei neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros bei apribojimų pažeidimai; motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį stoka.

Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis V. S., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 2 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo V. S. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis V. S. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo V. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 357-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 357-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo V. S. asmens bylą Nr. 13086 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo V. S. skundo priedų (dokumentų) originalus grąžinti šiam nuteistajam.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas