Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-06-21 · Byla Nr. TS-49-1018/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
TS-49-1018/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Petrauskienė
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-49-1018/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 59-120 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 10 metų laisvės atėmimo bausme. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 358, 362 straipsniais, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmės dalį pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį - 2 metus 5 mėnesius ir 16 dienų. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi, vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo laiką įskaitytas suėmimo laikas pagal Europos arešto orderį nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., tai yra 27 dienos. Bausmės terminas 2016 m. birželio 21 d. - 2 metai 4 mėnesiai ir 19 dienų laisvės atėmimo, terminas skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga 2017 m. rugsėjo 11 d., neatliktos bausmės dalis - 1 metai 2 mėnesiai 20 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 59-120 nutarė netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir šiuo metu atlieka jam paskirtą likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, be to, atsižvelgdama į nuteistojo mąstymą ir elgesį, elgesį pataisos namuose bausmės atlikimo metu (turimas šiuo metu 4 galiojančias nuobaudas), tik pradėtą dengti teismo priteistą ieškinį, dalinį priemonių, numatytų individualiame socialinės reabilitacijos plane, vykdymą, priėjo prie išvados, kad nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, ir todėl nėra pagrindo manyti, kad M. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. S. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 59-120 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi Komisija nutartyje neaptarė nuteistojo asmens, galimybės integruotis laisvėje charakterizuojančius duomenis, resocializacijos klausimų, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Skundžiama nutartis atlieka faktų konstatavimo funkciją, tačiau neatsižvelgia į teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių visumą. Nors jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau nemano, kad tai tikrai pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje nesilaikys įstatymų, nusikals. Komisija savo nutarime paminėjo, jog nuteistasis šiuo metu turi 4 galiojančias nuobaudas, tačiau nedetalizavo, už ką tos nuobaudos skirtos. Komisijos išvada dėl to, kad M. S. šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti Komisijos disponuotai medžiagai, kategoriška ir tendencinga. Komisija be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio nuteistojo reabilitacijos pažangai ir elgesiui, charakterio dominuojantiems bruožams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 157 straipsnis numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Kaip numatyta LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų, nėra reglamentuoti. Tai paliekama šį klausimą sprendžiančios institucijos nuožiūrai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LR BVK 157 straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, reikia įvertinti aplinkybių visumą, t. y. anksčiau padarytų veikų, bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, šeiminius ryšius ir pan. Nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik tuomet, kai yra prieita išvados, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, bet neizoliuotą nuo visuomenės.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu buvo 24 metai. Anksčiau neteistas, asmuo grąžintas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, panaikinus lygtinį paleidimą. Asmuo nuo 2015 m. birželio 16 d. dienos bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus, baustas 4 kartus, turi galiojančių nuobaudų, skatintas nebuvo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba jam pasiūlytą darbą, skaito periodinę spaudą, žiūri TV. M. S. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pozityvaus užimtumo ir pataisos programose, įtrauktas į darbą. Iki šiol nėra baigęs specializuotų programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, 2016 m. gegužės 10 d. duomenimis, liko išklausyti 5 „Įžanginės grupės“ užsiėmimus. Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo, iki sugrąžinimo atlikti neatliktos bausmės dalies, gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje. Pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ staliaus dirbtuvėse - darbininku. Turi vykdomųjų dokumentų dėl 1 029,88 Eur išieškojimo, sumokėta 3,73 Eur. Socialiniai ryšiai išlikę, nuteistojo tėvai išsiskyrę, nuteistasis bendrauja su abiem tėvais, broliu ir seserimi, tačiau artimieji asmens pataisos namuose nelanko. Lygtinio paleidimo atveju, M. S. tėvas F. S. sutinka nuteistąjį apgyvendinti pas save Akmenės rajone, Gulbinų kaime (iš Akmenės rajono policijos komisariato 2016 m. balandžio 14 d. gautas raštas Nr. 8-4085, patvirtinantis, kad minėtu adresu asmuo galės apsigyventi). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 36 balai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą. Nusikalto išgertuvių metu, kilusio tarpasmeninio konflikto metu, nusikaltimo iš anksto neplanavo, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti sunkių pasekmių. Asmuo teigia, kad niekada narkotinių medžiagų nevartojo, pataisos namuose nėra užfiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų. M. S. teigimu, alkoholį vartoja saikingai, tačiau yra užfiksuotas smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, t. y. nusikaltimas, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, bet nuteistasis nemano, kad alkoholio vartojimas jam yra problema. M. S. geba palaikyti pokalbį ir išklausyti pašnekovą, priimti kitokį požiūrį, tinkamai reaguoja į pastabas, nors kai kada pasielgia impulsyviai ir neapgalvotai. Gyvenimo stiliui agresyvus elgesys nėra būdingas, tačiau nuteistasis turi vieną užfiksuotą smurto panaudojimo pavyzdį. Supykęs nėra praradęs savikontrolės. Asmuo apibūdinamas kaip sunkiai atpažįstantis savo problemines sritis ir negalintis jų įvardinti, įveikdamas sunkumus kai kada taiko netinkamas problemų sprendimo strategijas. Nuteistasis supranta, kad visi poelgiai turi teigiamas ir neigiamas pasekmes sau ir kitiems, sugeba išskirti pagrindinius dėsningumus bei pritaikyti juos konkrečioms situacijoms. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Apskritai išreiškia poreikį būti pilnaverčiu visuomenės nariu.

Nors M. S. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika, įvertinta naudojant OAsys metodiką yra žema - 36 balai, jis atitinka LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, t.y. 1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas. Šios aplinkybės rodo teigiamą M. S. paskirtos bausmės poveikį, tačiau vien jų buvimas nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Nurodytos aplinkybės automatiškai nesuponuoja išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismas įvertina tai, kad M. S. anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, ir buvo pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmės dalį. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, dėl ko jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, nepakeičia paties fakto ir jo nepateisina. Net ir būdamas laisvės atėmimo bausmės įstaigoje, nuteistasis ne visada paklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs 4 kartus, už tai buvo baustas, nuobaudos galioja. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. nėra visiškai įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu įvertinti nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas, pavojingumą, elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, šeiminius ryšius ir kt. Nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik tuomet, kada padaroma išvada, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo principo įgyvendinimo. Įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, sukeltas pasekmes, nuteistojo elgesį teisiamojo proceso metu ir bausmės vykdymo metu, likusios neatliktos bausmės dalį ir kitus jį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad M. S. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis M. S. ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistojo nesutikimas su Komisijos 2016 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 59-120 ir jo kitoks savęs vertinimas, bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų bei lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo subjektyvus pateisinimas neįrodo priimto nutarimo nepagrįstumo. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, visapusiškai įvertino visas nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias savybes, kitas teisingai klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir priėjo pagrįsto išvados, kad šiuo metu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Nuteistasis savo elgesiu bei asmeninėmis savybėmis dar neįrodė, kad, jį paleidus į laisvę, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nuteistojo M. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo M. S. skundą atmesti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 59-120 palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Petrauskienė