Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-13 · Administracinė byla Nr. AS-602-72-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
AS-602-72-12
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00707-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Anulėnų paukštynas“
Pareiškėjas
L. B., R. B., E. J., I. J., R. P., V. S., B. Š., Degučių kaimo bendruomenės
Atsakovas
Telšių rajono savivaldybei
Administracinė byla Nr. AS602-72/2012Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00707-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Anulėnų paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. B., R. B., E. J., I. J., R. P., V. S., B. Š. bei Degučių kaimo bendruomenės skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Anulėnų paukštynas“ dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai L. B., R. B., E. J., I. J., R. P., V. S., B. Š. bei Degučių kaimo bendruomenė (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami, be kita ko, panaikinti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. T1-180 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalųjį planą“ (toliau – ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas) bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymą.

Pareiškėjai, pagrįsdami prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, jog sustabdyti detaliojo plano rengimo procedūrą būtina, nes teismui patenkinus pareiškėjų skundą, ateityje gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, kadangi kol vyks teismai, bus vykdomas detaliojo plano rengimas ir tęsiami darbai, nes „Vičiūnių“ įmonės grupės, kuri ketina statyti kiaušinių perdirbimo kompleksą, valdybos pirmininkas V. M. internetinėje spaudoje yra pareiškęs, kad „fermos pradės veikti 2012 metais“. Pažymėjo, jog teismo procesas užtruks ne vieną mėnesį, tad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo gali būti taip, kad teismui patenkinus pareiškėjų skundą, detalusis planas bus parengtas, o fermos – pastatytos.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino ir iki skundo išnagrinėjimo teisme, laikinai sustabdė Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo galiojimą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, neišvengiamai atsirastų tam tikri pakitimai, o buvusios padėties atkūrimas praktiškai taptų neįmanomas (gali būti patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, dėl to išduoti statinių projektavimo sąlygų sąvadai, statybų leidimas, parengtas statinių projektas, gali būti pradėti konkretūs statybų darbai). Pažymėjo, jog pasitvirtinus pareiškėjų skunde nurodytoms aplinkybėms ir jų skundą patenkinus, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas iš esmės suponuotų teisei priešingą situaciją, nes būtų pradėtas detalusis teritorijos planavimas, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, pažeistų ir viešąjį interesą, kuris, teismo nuomone, šioje byloje ypač aktualus, nes kaip matyti iš byloje pridėtų laikraščių straipsnių, detaliojo plano procedūros rezultate siekiama įkurti didžiausią Baltijos šalyse kiaušinių perdirbimo fabriką, kuriame per dieną planuojama perdirbti 1,2 mln. kiaušinių bei paukštyne auginti 800 tūkstančių vištų dedeklių. Teismas, vertindamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą proporcingumo (jog sunkesnės pasekmės atsirastų netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei ją taikant) ir šalių pusiausvyros aspektu, atkreipė dėmesį į tai, jog ginčijamo detaliojo plano rengimo procedūra dar nepradėta, todėl nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį), prioritetą suteikiant viešųjų interesų apsaugos principui. Atsižvelgus į tai, konstatavo, jog vadovaujantis teisingumo principu, šioje byloje tikslinga pirmiausia išspręsti kilusį ginčą ir tik nepatenkinus pareiškėjų reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą, tęsti detaliojo plano rengimo procedūrą.

III.

Atskiruoju skundu (b. l. 76 – 82) trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Anulėnų paukštynas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo; UAB „Anulėnų paukštynas“) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. I-999-621/2011 ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo priemones netenkinti. Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kilus ginčui dėl individualių aktų dėl detaliojo plano tvirtinimo arba detaliojo planavimo. Teigia, jog vadovaujantis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta laikraščių publikacijų pagrindu, kad neva planuojamos statybos kelia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, o faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas – nesudarančiomis pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas detaliojo planavimo procedūrų sustabdymą kaip reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą pripažįsta tik tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į žemę, ko šiuo atveju nėra. Pažymi ir tai, jog jei būtų patenkintas pareiškėjų skundas, visų ginčijamo akto pagrindu priimtų aktų teisėtumas taip pat galėtų būti ginčijamas, o tretieji suinteresuotieji asmenys, žinodami apie vykstančius administracinius ginčus, savo rizika galėtų priimti sprendimą, ar dalyvauti teritorijų planavimo procedūrose, vystyti projektus, o teismui panaikinus administracinius aktus, turėtų pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti savo veiksmų padarinius. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sunkesnės pasekmės atsirastų netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, negu ją taikant, nes tokią išvadą teismas padarė, vertindamas tik tariamas „sunkesnes“ pasekmes, kurios neva atsirastų netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, tačiau detaliojo planavimo procedūrų vykdymas skundžiamo akto pagrindu savaime nereiškia „sunkesnių pasekmių“ atsiradimo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes nėra jokios grėsmės, kad skundžiamo akto pagrindu atsiras pasekmės, kurių nebūtų įmanoma pašalinti. Teigia, jog teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad detalusis planavimas yra reikalingas verslo vystymui, darbo vietų kūrimui, o asmens teisė naudotis žemės sklypu, vystyti projektus, teisėti lūkesčiai plėtoti verslą ginčo sklype ir su partneriais modernizuoti jame esančius statinius, negali būti paneigta tik todėl, kad yra iškeliama administracinė byla. Priduria, jog, priimdamas sprendimą, teismas nevertino, kad ginčo sklype šiuo metu stovi 37 statiniai, į kuriuos trečiasis suinteresuotas asmuo su partneriais investavo ir kuriems reikia remonto ir rekonstrukcijos. Pažymi ir tai, jog UAB „Anulėnų paukštynas“ partneriai, kuriems priklauso ginčo žemės sklype esantys statiniai, dalyvauja Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos programose. Nurodo, jog UAB „Anulėnų paukštynas“ partnerė kooperatinė bendrovė vykdo projektą, kurio vykdymas yra tiesiogiai susijęs su detaliojo plano parengimu, todėl jei detalusis planas nebus parengtas laiku, projektas nebus įgyvendintas ir bus prarastos Europos Sąjungos paramos lėšos, ką teismų praktika pripažįsta viešojo intereso pažeidimu. Akcentuoja, jog grėsmė viešajam interesui sudaro pakankamą pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

Pareiškėjai atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdytas Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo galiojimas.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybė atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjai inicijavo ginčą dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta leisti rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, panaikinimo bei prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – šio Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymą sustabdyti. Pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjų prašymą tenkino ir reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikė, su kuo atskiruoju skundu nesutinka trečiasis suinteresuotas asmuo, teigdamas, joks tai buvo padaryta, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos panašiose bylose, nesilaikant proporcingumo principo bei pažeidžiant viešąjį interesą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Be to, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad tol, kol vyks teismo procesas, bylai aktualus detalusis planas gali būti parengtas, o fermos – pastatytos. Tačiau šis teiginys, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neįrodo, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Akcentuotina, jog pareiškėjai jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas esmingai pasunkėtų arba taptų negalimas, nepateikė, o savo teiginius apie galimas fermų statybas grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Pridurtina ir tai, jog pareiškėjų skundžiamas aktas nėra pagrindas pradėti statybos darbus, o tėra pagrindas rengti kitus administracinius aktus. Šiuo metu detaliojo plano sprendiniai dar nėra realizuojami, statybos leidimai nėra išduoti ir statybos darbai nepradėti, be to, net ir išdavus statybos leidimus, pareiškėjai savo teises galėtų ginti ginčydami konkrečius statybos leidimus, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad skundžiamo akto galiojimo nesustabdymas nulemtų buvusios padėties atkūrimo neįmanomumą, nes gali būti patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, dėl to išduoti statinių projektavimo sąlygų sąvadai, statybų leidimas, parengtas statinių projektas bei gali būti pradėti konkretūs statybų darbai, yra nepagrįsti.

Pareiškėjai savo galimą teisių pažeidimą sieja su tuo, jog suplanuotoje teritorijoje vykdant ūkinę veiklą gali būti pažeisti pareiškėjų kaip gretimų žemės sklypų savininkų interesai. Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyti teritorijų planavimo tikslai, prie kurių, be kita ko, yra priskirti tokie tikslai kaip tikslas formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas (2 punktas), tikslas suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (7 punktas). Minėti bei kiti teritorijų planavimo tikslai yra įgyvendinti konkrečiose teritorijų planavimo procedūrose. Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnis nustato visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, būtent nustato teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas svarstymas, informacijos teikimas ir kt.), kurias atlieka planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo viešumo principo įgyvendinamas yra reglamentuotas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnyje nustatant konkrečias planavimo organizatorių pareigas bei suinteresuotos visuomenės teises atskiruose teritorijos planavimo etapuose. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje yra nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka pagal teritorijų planavimo etapus, subjektus priimančius sprendimus bei paduodančius skundus. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje yra nustatyta, kad parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Ginčijamu administraciniu aktu yra nustatyti planavimo tikslai, t.y. atlikta tik dalis veiksmų, susijusių su detalaus planavimo parengiamuoju etapu.

Minėtas reglamentavimas patvirtina, kad teritorijos planavimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurio metu yra derinami tiek planavimo organizatoriaus, tiek kitų asmenų interesai, interesų suderinimas yra užtikrinamas nustatant konkrečias procedūras bei minėtų asmenų teises ir pareigas šiose procedūrose. Todėl pareiškėjų prašymas sustabdyti visą procesą jo pradinėje stadijoje nėra suderinamas su Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais teritorijų planavimo tikslais bei suinteresuotos visuomenės nustatytais dalyvavimo teritorijų planavimo procese būdais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones administraciniame procese negali būti taikoma abstrakčiai, t.y. nesiejant šio taikymo su materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis konkretaus teisinio santykio administracines procedūras.

Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nemato pakankamo pagrindo teigti, jog sunkesnės pasekmės atsirastų netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, nei ją taikant, tokiu būdu pažeidžiant proporcingumo principą, bei nesutinka su tuo teiginiu, jog byloje yra tikslinga išlaikyti status quo, t. y. stabdyti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo galiojimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjų pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, jog šiuo metu yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis toje dalyje, kuria buvo patenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Anulėnų paukštynas“ atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjų L. B., R. B., E. J., I. J., R. P., V. S., B. Š. bei Degučių kaimo bendruomenės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdytas Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. T1-180 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalųjį planą“ galiojimas.

Pareiškėjų L. B., R. B., E. J., I. J., R. P., V. S., B. Š. bei Degučių kaimo bendruomenės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan