Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-79-795/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-25
Bylos Nr.
AN2-79-795/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01860-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Kristina Baškienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. V.
Institucija
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius"
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-79-795/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01860-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.10; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Baškienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) specialisto A. A. 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-3078-2019 D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad 2019 m. liepos 18 d., 17.11 val., (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatė transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Kontrolierius, apžiūrėjęs automobilį ir patikrinęs SMS mokėjimo duomenų bazėje, nustatė, kad už stovėjimą nustatyta tvarka nesumokėta. Tokiu būdu D. V. pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 14 punktą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. šį nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartimi D. V. skundas buvo netenkintas, o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. SAVAD-21-ANR_N-3078-2019 paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nutarimu pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo abejoti, kad D. V. pastatė automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje ir nustatyta tvarka nesumokėjo vietinės rinkliavos už parkavimą, tuo pažeisdamas Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį ir bylos medžiagą grąžinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai papildomam tyrimui atlikti.

a) Dėl faktinių bylos aplinkybių

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2019 m. liepos 18 d., apie 12 val. automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), D. V. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kadangi (duomenys neskelbtini) aikštė yra išasfaltuota ir įrengtos mokamos parkavimo vietos, pamatęs, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išorinio kiemo teritorijoje yra aikštelė, kurioje stovi kiti automobiliai, pastatė šalia jų savo automobilį. Jokių ženklų, draudžiančių čia stovėti, ar parkomatų, kurie nurodytų, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra mokamos vietos, nebuvo. ANK 418 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma draudžia statyti automobilį, nesumokėjus savivaldybės tarybos nustatytose vietose numatyto mokesčio už naudojimąsi miesto infrastruktūra. Tam yra specialiai įrengiamos parkavimo vietos, pastatomi informuojantys kelio ženklai bei parkomatai. Šiuo atveju, anot apelianto, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), tokios infrastruktūros apskritai nėra – nėra nei įrengtų stovėjimo vietų, nei kelio ženklų, nei parkomatų. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu D. V. kelis kartus tai nurodė, taip pat prašė atsakyti į klausimą, ar (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), yra įrengtos automobilių parkavimo vietos bei parkomatai, tačiau medžiagą nagrinėjęs pareigūnas neatsakė. Apelianto nuomone, jų ten ir negali būti, kadangi toje vietoje yra išvažiavimas iš privataus namo kiemo. Apeliantas skunde nurodė, jog administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu kreipėsi į pareigūną, prašydamas patikslinti jo nurodytas aplinkybes ir išreikšdamas norą dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau į jo prašymus atsižvelgta nebuvo, trūkumai nepašalinti ir byla išnagrinėta formaliai. D. V. mano, kad institucija, nagrinėjusi administracinį nusižengimą, nesilaikė procesinių ir materialinių teisės normų, pažeidė jo teisėtų lūkesčių apsaugą ir nevertino jo išdėstytų argumentų, todėl tiek 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimas, tiek skundžiama nutartis yra nepagrįsti ir naikintini.

b) Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas net nebandė aiškintis, ar kiemas, kuriame buvo paliktas D. V. automobilis, priklauso savivaldybei, ar privačiam asmeniui. Privačia nuosavybės teise priklausančiose teritorijose negali būti įrengiamos parkavimo vietos. Antra, anot apelianto, ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas reikalauja nustatyti asmens kaltę. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), nėra įrengti nei parkomatai, nei pastatyti kelio ženklai, informuojantys, kad minėtoje gatvėje reikia susimokėti vietinės rinkliavos mokestį. Taigi D. V. nurodo, jog nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į jo argumentus, kad parkomatai, kelio ženklai, informuojantys apie stovėjimo vietas, buvo įrengti (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, minėto kiemo aikštelėje kiti stovėję automobiliai buvo be jokių mokėjimo kvitų. Apeliantas teigia, jog nesupranta, kokie jo veiksmai pasireiškė tyčia, kai minėtoje aikštelėje nėra asfaltuotos kelio dangos, nėra įrengtų parkomatų, nepastatyti kelio ženklai, neįrengtos stovėjimo vietos. Jis (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą buvo 2016 m., šiame mieste negyvena.

c) Dėl teisės į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimo

3.3. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad automobilis nusižengimo padarymo metu stovėjo (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, skundžiamoje nutartyje jau pripažįstama, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau vis tiek reikalaujama sumokėti baudą, nes (duomenys neskelbtini) senamiestyje visi vairuotojai už automobilių pastatymą turi mokėti. Anot apelianto, šiuo atveju, neperrašius protokolo ir neinformavus apie keičiamas kaltinimo ribas, buvo nepagrįstai ir šiurkščiai suvaržyta jo teisė į gynybą, nes negalėjo gintis nuo kaltinimo, kuris jam nebuvo pateiktas. Tuo labiau, kad teismo posėdyje D. V. neturėjo galimybės dalyvauti.

3.4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog byla buvo išnagrinėta D. V. nedalyvaujant. Tuo tarpu institucijos atstovas posėdyje dalyvavo ir savo argumentus pateikė. Tokiu būdu buvo pažeisti asmenų lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pastatytas į nepalankesnę padėtį.

Atsiliepimas

4. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) K. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime pažymima, kad apeliaciniame skunde yra nurodyti panašūs argumentai, kaip ir skunde dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo. Pirmosios instancijos teismas D. V. skundą išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo viešame teismo posėdyje ir dėl visų aplinkybių nutartyje pasisakė. Atsiliepime daroma išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vertindamas surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, nepadarė jokių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų.

4.2. Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos, nagrinėjant D. V. administracinį nusižengimą ir priimant nutarimą, padarytų pažeidimų. Taigi, atsiliepime konstatuota, jog D. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodyti motyvai ir D. V. nepripažinimas padarius administracinį nusižengimą vertintini kaip asmens siekis išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju D. V. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti, tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. Šioje byloje D. V. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. D. V. apeliaciniame skunde yra ginčijamas tiek pats nusižengimo padarymo faktas, tiek ir teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Taip pat tvirtinama, jog tiek institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, tiek teismas padarė esminių proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Dėl visų šių klausimų nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas. Vis tik būtina pažymėti, kad atsiliepime į apeliacinį skundą yra teisingai nurodyta, jog D. V. apeliaciniame skunde yra nurodyti panašūs argumentai, kaip ir jo skunde dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo. Dėl didžiosios dalies apelianto nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, jau pasisakė skundžiamoje nutartyje.

Žemesnės instancijos teismas

9. Konstitucinio Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad teisinės valstybės ir teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams) (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Vis dėlto, nepaisant šios aktyvaus teismo modelio doktrinos, teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, ypač, jei jie jau buvo detaliai išnagrinėti ir pateiktas jų vertinimas žemesnio teismo priimtame procesiniame sprendime. Ne mažiau svarbu pabrėžti ir tai, kad vien faktas, jog pažeidėjo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, o priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

10. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei išnagrinėjęs turimą bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai laikėsi įrodymų vertinimo nuostatų ir jų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė įrodymus, teisingai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, ir kuriuos įrodymus atmeta, bei, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės. Jokių naujų ir apylinkės teismo dar neįvertintų aplinkybių pažeidėjas savo apeliaciniame skunde nenurodė. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, apygardos teismas nenustatė.

a) Dėl įrodymų vertinimo ir D. V. veiksmų kvalifikavimo

11. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu nagrinėjamu atveju aktualios Administracinių nusižengimų kodekso normos išaiškinimu, jog, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. ANK 418 straipsnio 1 dalies norma – blanketinė, nukreipianti į „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste“ nuostatus, patvirtintus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuostatai). Sutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu, jog D. V. paties fakto, kad jo automobilis 2019 m. liepos 18 d. stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir buvo nesumokėtas rinkliavos mokestis, neginčija. D. V. nesutinka, kad jo automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje yra parkomatas ir stovėjimas mokamas, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) aikštė yra išasfaltuota ir įrengtos mokamos parkavimo vietos, o pamatęs, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išorinio kiemo teritorijoje yra aikštelė, kurioje stovi kiti automobiliai, pastatė šalia jų savo automobilį. Jokių ženklų, draudžiančių čia stovėti, ar parkomatų, kurie nurodytų, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra mokamos stovėjimo vietos, neva nebuvo, t. y. žvyruotoje kiemo aikštelėje jokių parkomatų ar ženklų, ribojančių transporto priemonių stovėjimą, neva nebuvo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie D. V. apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai nepaneigia fakto, jog jis pažeidė Nuostatuose nurodytą rinkliavos mokėjimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje yra labai išsamiai aptaręs aktualius Nuostatų punktus, kurių taikymas nagrinėjamu atveju yra itin reikšmingas. Nuostatų 2 punkte numatyta, jog visos vietos automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste, kurios suskirstytos į zonas, yra apmokestinamos, išskyrus vietas, esančias nuosavybės teise priklausančiuose, nuomojamuose ar kitais pagrindais valdomuose žemės sklypuose, taip pat gyvenamosios paskirties žemės sklypuose, kurie suformuoti pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Už naudojimąsi mokamomis vietomis automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste mokama Savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava. Nuostatų 14.1. papunktyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas, pastatęs transporto priemonę, privalo: nedelsdamas įsigyti bilietą arba sumokėti už transporto priemonės stovėjimą nustatytais tarifais mobiliuoju ryšiu arba nustatyta tvarka pateikti leidimą statyti automobilį mokamoje vietoje (Nuostatų 14.1.1. papunktis); sumokėti už transporto priemonės stovėjimą nustatytais tarifais vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose iki kitos dienos 24 val. (Nuostatų 14.1.2. papunktis). Minėtų Nuostatų 14.1. papunktyje aiškiai numatyti du alternatyvūs rinkliavos sumokėjimo būdai – iš karto pastačius automobilį, atsižvelgiant į automobilio stovėjimo laiką, arba iki kitos dienos 24 val., neatsižvelgiant į automobilio stovėjimo laiką, t. y. akivaizdu, kad asmuo, pastatęs automobilį atitinkamoje zonoje, privalo iš karto sumokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą, atsižvelgdamas į automobilio stovėjimo laiką, arba, jeigu negali numatyti automobilio stovėjimo laiko, tam yra numatytas alternatyvus rinkliavos sumokėjimo būdas, t. y. asmuo gali vietinę rinkliavą sumokėti iki kitos dienos 24 val., tačiau šiuo atveju jau sumokama ne už konkretų automobilio stovėjimo laiką, o konkreti Nuostatų 12.2.2. papunktyje numatyta pinigų suma. Visas aptartas Nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja aiškią išvadą, kad automobilių statymas (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, išskyrus kelias išimtis, yra apmokestinamas.

13. Įvertinęs aptartą reikšmingą reguliavimą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritoriją, yra pastatyti informaciniai ženklai, informuojantys, kad patenkama ir įvažiuojama į rinkliavinę zoną, ir asmenys, įvažiavę į rinkliavinę teritoriją, privalo susimokėti rinkliavos mokestį. Vien ta aplinkybė, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nekreipė dėmesio į rinkliavinę zoną žyminčius informacinius ženklus, nepasidomėjo automobilių parkavimui (duomenys neskelbtini) mieste taikomu teisiniu reguliavimu, savaime nepaneigia jo kaltės, padarius administracinį nusižengimą. ANK 2 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi D. V. savo transporto priemonę galėjo palikti stovėti, nesumokėjęs vietinės rinkliavos, tik tuo atveju, jei būtų visiškai įsitikinęs, kad galiojantis teisinis reguliavimas ar kitos reikšmingos aplinkybės leidžia jam elgtis tokiu būdu. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų galėjusios administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atleisti nuo mokesčių už automobilio pastatymą (duomenys neskelbtini) mieste mokėjimo.

14. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tvirtinimas apeliaciniame skunde, jog administracinio nusižengimo vietoje nebuvo pastatytų parkomato, informacinių ženklų ir nebuvo įrengtos stovėjimo vietos, nepaneigia byloje nustatyto fakto, jog D. V., nesumokėjęs nustatyto dydžio rinkliavos, pažeidė Nuostatų 14. punkto reikalavimus, taip pažeisdamas Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste nuostatuose nustatytą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Visų pirma, pažymėtina, kad kiekvienoje aikštelėje, kur galima statyti ir palikti automobilius, neprivalo būti įrengti parkomatai ir informaciniai ženklai. Skundžiamoje nutartyje yra teisingai pažymėta, kad informaciniai ženklai, informuojantys, kad patenkama ir įvažiuojama į rinkliavinę zoną ir asmenys, įvažiavę į rinkliavinę teritoriją, privalo susimokėti rinkliavos mokestį, yra pastatyti prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritoriją. Be to, parkomatas stovėjo visiškai šalia tos vietos, kur D. V. buvo palikęs savo transporto priemonę. Akivaizdu, jog, palikdamas automobilį šiek tiek atokiau nuo parkomato ir informacinių ženklų, D. V. tiesiog tikėjosi išvengti pareigos mokėti vietinę rinkliavą už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti. Antra, dėl tvirtinimo, jog administracinio nusižengimo padarymo vietoje nebuvo įrengtos automobilių parkavimo vietos, būtina pažymėti, kad tai yra tik paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus vertinimas. Kadangi D. V. automobilį galėjo pastatyti ir palikti stovėti ilgesniam laiko tarpui, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo padarymo vieta tam buvo pritaikyta. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, jog Nuostatų 2 punkte yra numatytas tik vienas imperatyvus reikalavimus, kuris apibrėžia, kada vieta automobiliui statyti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje yra apmokestinama – suskirstymas į zonas. Savo ruožtu, vien ta aplinkybė, jog aikštelėje automobilių stovėjimo vietos nebuvo kažkaip ypatingai išskirtos ar pažymėtos, dar nereiškia, kad transporto priemonės palikimas tokioje vietoje yra neapmokestinamas. Kaip ir minėta, Nuostatų 2 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog visos vietos automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste, kurios suskirstytos į zonas, yra apmokestinamos. Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, jog institucijos, skyrusios D. V. administracinę nuobaudą, atstovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad D. V. administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį buvo pastatęs raudonojoje zonoje. Tai yra teritorija, kuri turi dangą, ne žolė, ir kurioje parkomatas stovi labai arti parkavimo vietos. Šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir prie bylos medžiagos prijungtas parkavimo zonų žemėlapis (b. l. 39).

15. Būtina atkreipti dėmesį, kad jokio racionalaus ir teisėto pagrindo neturi apeliacinio skundo tvirtinimas, kad teismas net nebandė aiškintis, ar kiemas, kuriame buvo paliktas D. V. automobilis, priklauso savivaldybei, ar privačiam asmeniui. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog jei aikštelė, kurioje administracinio nusižengimo padarymo metu D. V. paliko savo transporto priemonę, priklausytų asmeniui privačios nuosavybės teise, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebūtų galėjęs į ją patekti ir pastatyti automobilio. Tokią išvadą patvirtina ir jo paties teiginys, kad šalia buvo daugiau pastatytų transporto priemonių. Jei aikštelė būtų privati nuosavybė, jos savininkas būtų pasirūpinęs ją izoliuoti nuo pašalinių asmenų patekimo, t. y. apsitvėręs tvora ar kitaip pažymėjęs, kad patekimas į šią teritoriją yra negalimas. Antra, administracinio nusižengimo padarymo vieta yra pačiame (duomenys neskelbtini) senamiestyje, o pačią aikštelę, kurioje D. V. buvo palikęs savo transporto priemonę, supa daug prekybos ir paslaugų teikimo vietų, taigi savaime suprantama, jog tokia vieta (automobilių statymo aikštelė) yra savivaldybės, o ne privataus asmens nuosavybė. Tokio pobūdžio apelianto teiginiai laikytini jo gynybine pozicija, tai yra D. V. bandymas išvengti gresiančios atsakomybės, griebiantis bet kokių priemonių ir net nesiekiant pagrįsti savo argumentų.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. V. nesupranta, kokie jo veiksmai pasireiškė tyčia padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktam vertinimui, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

17. Nagrinėjamu atveju nustatytos ir aptartos aplinkybės įrodo, jog D. V., kuriam, kaip vairuotojui, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo žinoti, kad, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu reguliavimu, privalo sumokėti vietinę rinkliavą už automobilio statymą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje, o jos nesumokėdamas – pažeidžia įstatymą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė toliau nuo parkomato ir informacinių ženklų, tik įrodo, jog jis apie rinkliavos mokėjimo pareigą buvo informuotas tinkamai ir tokiu savo elgesiu specialiai siekė jos išvengti, t. y. D. V. veiksmai buvo tyčiniai ir iš anksto apgalvoti. Taigi, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apeliantas nepagrįstai manė, kad, pastatęs automobilį, pasak jo, ne (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neprivalėjo mokėti rinkliavos mokesčio, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, visos vietos automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste, kurios suskirstytos į zonas, yra apmokestinamos, ir informaciniai ženklai, informuojantys, kad patenkama ir įvažiuojama į rinkliavinę zoną, yra pastatyti prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritoriją. D. V. tvirtinimas, kad šalia jo stovėjo kiti automobiliai, kurių savininkai taip pat nebuvo sumokėję vietinės rinkliavos už transporto priemonių statymą, niekaip nepaneigia jo paties kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumas negali būti įrodinėjamas kitų asmenų veiksmais (neveikimu), be to, byloje nesama informacijos apie tai, ar kitų transporto priemonių savininkai taip pat nebuvo nubausti administracine tvarka už analogiškų pažeidimų padarymą. Galiausiai pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog D. V., kaip pats nurodė apeliaciniame skunde, (duomenys neskelbtini) negyvena, nepaneigia nei jo kaltės, nei pareigos žinoti, koks teisinis reguliavimas yra taikomas transporto priemonių savininkams, norintiems naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste.

18. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. V. veiksmuose yra visi ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

b) Dėl proceso teisės pažeidimų

19. Apeliaciniame skunde yra aptarti keletas procesinių pažeidimų, kuriuos, anot apelianto, padarė institucija, nagrinėjusi padarytą administracinį nusižengimą, ir pirmosios instancijos teismas, kurie yra esminiai ir dėl jų turėtų būti panaikintas priimtas sprendimas taikyti D. V. administracinę nuobaudą. Skunde pažymėta, jog administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad automobilis nusižengimo padarymo metu stovėjo (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje jau pripažįstama, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Anot apelianto, neperrašius protokolo ir neinformavus apie keičiamas kaltinimo ribas, buvo nepagrįstai ir šiurkščiai suvaržyta jo teisė į gynybą.

20. Visų pirma, būtina pažymėti, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Vis dėlto, nors tokia galimybė yra Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje D. V. padaryto administracinio nusižengimo neperkvalifikavo ir, tuo labiau, administracinio nusižengimo protokole jam inkriminuoto kaltinimo nepakeitė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje yra nurodęs, jog D. V. 2019 m. liepos 18 d., 17.11 val., (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatė transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, o kontrolierius, apžiūrėjęs automobilį ir patikrinęs SMS mokėjimo duomenų bazėje, nustatė, kad už stovėjimą nustatyta tvarka nesumokėta. Taigi, akivaizdu, jog nei pats kaltinimas, nei administracinio nusižengimo padarymo vieta nėra pakeisti. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, norėdamas išsamiai atsakyti į pareiškėjo skundo argumentus, visiškai pagrįstai nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, jog D. V. nepagrįstai manė, kad pastatęs automobilį, pasak jo ne (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (gatvės ribojasi), neprivalėjo mokėti rinkliavos mokesčio. Į aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ribojasi, buvo atkreipusi dėmesį ir institucija, nagrinėjusi D. V. padarytą administracinį nusižengimą.

21. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) specialistas A. A. 2019 m. spalio 4 d. elektroniniame laiške administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V. nurodė, jog nusižengimo fiksavimo vietos adresą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai nustato GPS pagalba pagal arčiausiai stovintį pastatą. Iš nusižengimo fiksavimo metu darytų fotonuotraukų galimą spręsti, kad automobilis stovi vietoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) aikštės (b. l. 13). D. V. turėtų būti suprantama, kad savo automobilio jis nepaliko stovėti konkretaus pastato vietoje, t. y. nei (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), o paliko automobilių stovėjimo aikštelėje. Siekiant apibrėžti administracinio nusižengimo padarymo vietą, ją kontrolierius nustatė pagal arčiausiai esančius pastatus. Taigi, administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas toks adresas, kokį rodė administracinio nusižengimo padarymo faktą užfiksavusio kontrolieriaus naudotas informacinių technologijų prietaisas – (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad D. V. savo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo padarymo metu buvo palikęs stovėjimo aikštelėje, kuri ribojasi su dviem gatvėmis – (duomenys neskelbtini) aikštės ir (duomenys neskelbtini) – patvirtina bylos medžiagoje esančios nuotraukų kopijos ir vietos planai (b. l. 10, 25, 33, 38–41), tačiau tai jokiu būdu savaime neįrodo, kad administracinio nusižengimo protokole buvo klaidingai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas patikslinimas dėl dviejų gatvių ribojimosi tik padeda suprasti, kodėl kaip administracinio nusižengimo padarymo vieta galėjo būti nurodyta tiek viena, tiek kita gatvė – nes jos abi įrėmina, t. y. būtent tarp tų dviejų gatvių yra išsidėsčiusi automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje administracinio nusižengimo padarymo metu D. V., nesumokėjęs vietinės rinkliavos, paliko stovėti savo transporto priemonę. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo nurodytas patikslinimas negali būti laikomas kaltinimo ribų išplėtimu ar prilyginamas administracinio nusižengimo perkvalifikavimui. Kadangi kaltinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo pirmosios instancijos teisme D. V. nebuvo pakeistas, negalima konstatuoti, jog šiuo aspektu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Taigi apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog D. V. nepagrįstai manė, kad pastatęs automobilį, pasak jo, ne (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (gatvės ribojasi), neprivalėjo mokėti rinkliavos mokesčio, kadangi visos vietos automobiliams statyti (duomenys neskelbtini) mieste, kurios yra suskirstytos į zonas, yra apmokestinamos.

22. Apeliantas D. V. skunde taip pat nurodė, jog jo teisė į gynybą buvo pažeista ir jis atsidūrė blogesnėje procesinėje padėtyje, nes pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvauti negalėjo. Nors sutiktina su apeliaciniame išdėstytu tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, tačiau būtina pažymėti, kad D. V. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai ir jis pats 2020 m. sausio 8 d. elektroniniame laiške Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nurodė prašymą, kad skundas būtų nagrinėjamas jam nedalyvaujant, atsižvelgiant į skundo argumentus ir pateiktus įrodymus (b. l. 36). Panaši situacija susiklostė ir nagrinėjant D. V. administracinį nusižengimą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje. 2019 m. lapkričio 12 d. elektroniniame laiške D. V. buvo išdėstęs prašymą dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, kad galėtų pareikšti savo argumentus ir pateikti papildomus prašymus (b. l. 14), tačiau į 2019 m. lapkričio 13 d. vykusį nagrinėjimą pats D. V. taip ir neatvyko, t. y. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 7–8).

23. Nors pareiškėjas teigia, kad jo byla institucijoje nagrinėta nesilaikant Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jam buvo išaiškintos jau 2019 m. rugpjūčio 1 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 20–21). Tai, jog jis savo teises ir pareigas suprato, taip pat, kad suprato ir už kokio administracinio nusižengimo padarymą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, nepaneigia aplinkybė, kad jis, pasinaudodamas savo teisėmis, elektroniniu būdu teikė rašytinius paaiškinimus. Taigi, iš viso to, kas aptarta anksčiau, yra akivaizdu, jog D. V. nagrinėjamu atveju pats piktnaudžiauja jam suteiktomis proceso teisėmis ir nors tvirtina, kad atsidūrė blogesnėje padėtyje, kadangi teismo posėdžio metu dalyvavo ir paaiškinimus teikti galėjo administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovė, būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog pats D. V. abiem atvejais – tiek nagrinėjant bylą neteismine tvarka, tiek nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme – nepasirūpino tinkamu savo atstovavimu ir pats nedalyvavo. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gyvena ne (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad jam buvo suvaržytos galimybės pasinaudoti proceso įstatymo garantuojamomis teisėmis, tuo labiau, kad ir patį nusižengimą jis padarė (duomenys neskelbtini) mieste, o tai suponuoja išvadą, kad D. V. atvykimas į (duomenys neskelbtini) nėra neįmanomas ar jam pernelyg apsunkintas.

24. Kiekvienas proceso dalyvis savo teises turi įgyvendinti tinkamai ir jomis nepiktnaudžiauti, būti aktyvus ir domėtis proceso eiga. Kadangi nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V., būdamas tinkamai supažindintas tiek su savo teisėmis, tiek su bylos nagrinėjimo vieta ir laiku, pats nusprendė nedalyvauti pirmosios instancijos teisme vykusiame posėdyje, nesama pagrindo daryti išvadą, kad būtų buvusi pažeista jo teisė į gynybą ar kitaip suvaržyta galimybė tinkamai išdėstyti savo poziciją ir teikti paaiškinimus bei įrodymus teismui. Taigi apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryti jokie proceso teisės pažeidimai, todėl nesama pagrindo dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Kristina Baškienė