Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-261-68-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-02
Bylos Nr.
N-261-68-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Advokatai
Anatolijus Burinskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-68/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės vyr. policininkas 2007 m. rugsėjo 5 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis 2007 m. rugsėjo 5 d. apie 14.30 val. Žirmūnų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) neaptarta, nedavė kelio automobiliui VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam iš dešinės ir su juo susidūrė. Sugadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarimu A. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 110 Lt bauda.

II.

A. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad parduotuvės aikštelėje priekyje jo važiavo keletas automobilių. Jo automobilis VW Passat sustojo, kai priekyje važiavę automobiliai sustojo praleisti pėsčiuosius. Iš dešinės pusės tuo metu nebuvo jokių važiuojančių transporto priemonių. Jis stovėjo ir laukė, kol pajudės priekyje stovintys automobiliai, išgirdo slystančių automobilio ratų cypimą ir pajuto smūgį į jo stovinčio automobilio galinę dalį. Nuo smūgio A. P. automobilis buvo nustumtas į kairę ir į priekį. Autoavarijos vietoje liko apie 6 metrus automobilio VW Caddy priekinių ratų stabdymo žymės. Kadangi šioje aikštelėje ribojamas greitis iki 20 km/val., akivaizdu, kad automobilio VW Caddy vairuotojas važiavo viršydamas leistiną greitį ir buvo neatidus, nes nematė priekyje važiavimo krypčių sankirtoje stovinčios eilės automobilių, o tai ir buvo eismo įvykio priežastis. Atvažiuojančio automobilio VW Caddy vairuotojas matydamas, kad priekyje sankirtoje stovi automobiliai, neturėjo teisės įvažiuoti į eismo krypčių sankirtą. Pagal VW Caddy stabdymo pėdsakus matyti, kad šio automobilio greitis buvo apie 40 km/val., nors leistinas greitis toje vietoje 20 km/val. Kadangi automobilio VW Caddy leistinas greitis buvo viršytas, VW Caddy vairuotojas nesugebėjo laiku sustabdyti automobilio ir trenkėsi į stovintį A. P. VW Passat automobilį.

Nukentėjęs G. D. prašė palikti institucijos nutarimą galioti, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, kad jis nesutinka su specialisto išvada, kadangi specialistas, teikdamas išvadą dėl kelių eismo įvykio, vadovavosi aiškiai neteisingais ir neatitinkančiais tikrovės duomenimis, t. y. nustatydamas jo važiavimo greitį kaip pagrindiniu parametru vadovavosi stabdymo kelio atstumu. Išvadoje nurodytas 9,7 m stabdymo kelias yra neteisingas, kadangi toks stabdymo kelias nėra neužfiksuotas, o realiai iš bylos medžiagos matyti, kad stabdymo kelias yra 6,4 m, todėl nustatytas jo vairuoto automobilio greitis 48 km/h yra neteisingas, nes pagrįstas neteisingais skaičiavimais specialisto išvadoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus m. VPK 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kuriuo A. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 110 litų bauda, ir grąžino A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus m. VPK, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nukentėjusysis G. D., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs nukentėjusiojo apeliacinį skundą 2008 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikino ir A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą – Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kuriuo A. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 110 Lt bauda, paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 11), eismo įvykio dalyvių A. P. ir G. D. paaiškinimai (12?13), eismo įvykio vietos schema (b. l. 14?15), automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, transporto priemonių apgadinimai (b. l. 15) bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. P., vairuodamas automobilį prie parduotuvės „RIMI“ stovėjimo aikštelėje, kurioje važiavimo tvarka KET nėra aptarta, nedavė kelio automobiliui artėjančiam iš dešinės, staigiai sudarė jam kliūtį, dėl ko automobilis VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. D., neturėdamas realios galimybės sustabdyti automobilio, priekine dalimi atsitrenkė į VW Passat dešinės pusės šoną ir apgadino abu automobilius. Šiais veiksmais A. P. pažeidė KET 159 punkto reikalavimą ir padarė pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismas pažymėjo, kad ginčo, jog eismo įvykis įvyko prie parduotuvės „RIMI“ stovėjimo aikštelėje, tarp eismo dalyvių nėra, todėl svarbu išsiaiškinti ar A. P. pažeidė KET 159 punkto reikalavimus, ar eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, ar institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad KET 159 punkte nustatyta bendra taisyklė - kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka nėra aptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Ši taisyklė galioja nereguliuojamose lygiareikšmių kelių sankryžose, taip pat situacijose, kai persirikiuoti vienu metu ketina kelios transporto priemonės ir kitais atvejais, kurių šios Taisyklės nereglamentuoja. Pagal šį Taisyklių punktą, vairuotojas privalo duoti kelią bet kokiai transporto priemonei, artėjančiai jam iš dešinės. Neturi reikšmės, ar artėja motorinė ar kitokia transporto priemonė (dviratis, invalido vežimėlis ir kt.). Šis punktas yra svarbus uždarose teritorijose, aikštelėse prie parduotuvių, keliuose, kur nėra kelio ženklų arba kelio ženklai nukritę, todėl labai svarbu važiuojant tokiose teritorijose ar nepažymėtuose keliuose vadovautis šiuo punktu, būti atsargiam, įvertinti visas įmanomas aplinkybes.

Teismas padarė išvadą, kad A. P. argumentai, kad į jo stovinčio automobilio dešinę pusę atsitrenkė kitas automobilis, važiuodamas didesniu nei 20 km/h greičiu ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, yra nepagrįsti. Per teismo posėdį jis paaiškino, jog važiuodamas stovėjimo aikštelėje, kurioje važiavimo trajektorijos kirtosi, jis nematė automobilio važiuojančio iš dešinės, todėl važiavo toliau, kai išgirdo stabdžių cypimą ir pajuto smūgį į jo automobilio dešinės pusės šoną. Taigi, jo paaiškinimai akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad jis automobilio važiuojančio iš dešinės nematė, eismo įvykio schemoje automobilių išsidėstymas tik patvirtina aplinkybę, kad jo automobilis judėjo, o ne stovėjo, kadangi nuo susidūrimo vietos jo automobilis yra nuvažiavęs apie 5 metrus.

Teismas nesirėmė specialisto išvada. Išvadoje nustatytas automobilio VW Caddy stabdymo kelias 9,7 m nėra užfiksuotas eismo įvykio schemoje. Tokių duomenų byloje nėra, jų negalėjo nurodyti nei pats A. P., nei jo atstovas advokatas Anatolijus Burinskas. Teismas konstatavo, kad išvadoje nurodytas 9,7 m stabdymo kelias yra neteisingas, kadangi toks stabdymo kelias nėra užfiksuotas, o realiai iš bylos medžiagos matyti, kad stabdymo kelias buvo 6,4 m, todėl nustatytas jo vairuoto automobilio greitis 48 km/h yra neteisingas, nes pagrįstas neteisingais skaičiavimais.

Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

IV.

A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo nutartyje pateiktos aplinkybės neatitinka įvykio aplinkybių, šioje nutartyje netinkamai buvo vertinamos KET nuostatos, padarytos nepagrįstos ir prieštaraujančios išvados dėl įvykio aplinkybių ir KET pažeidimų.

Teismas nesilaikė Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindinių nuostatų, ATPK 248 straipsnio reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino A. P. paskirtą baudą. Teismo posėdžio metu teisėja pilnai ištyrė visas aplinkybes ir rėmėsi įrodymais byloje.

Priimant 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį, teisėjas netyrė visų bylos aplinkybių, nesiaiškino jų, vadovavosi tik nukentėjusio G. D. parodymais, kurie parodo, kad jis stengiasi išvengti atsakomybės. Apklaustas teisme G. D. pats patvirtino, kad jis važiavo 50 km/val. greičiu, nes nematė jokių greitį ribojančių ženklų. Jis taip pat patvirtino, kad jis gyvena netoli RIMI parduotuvės ir joje dažnai būna ir čia dažnai važinėja. Todėl šio vairuotojo mėginimas pasiaiškinti, kad jis nematė jokių ženklų ir nežinojo, kad prie parduotuvės ribotas greitis 20 km. tik patvirtina, kad jis važiavo50 km/val. greičiu.

Teismas, nors neturi specialių žinių daryti techninėm išvadom, nesivadovavo eksperto išvadomis.

Teismas nurodo, kad VW Caddy automobilio stabdymo kelias nėra užfiksuotas, tačiau teigia, kad stabdymo kelias buvo 6,4 metro. Net ir toks stabdymo kelias įrodo, kad nukentėjusiojo automobilio greitis buvo žymiai didesnis nei leistinas greitis, kas ir buvo eismo įvykio priežastimi.

Teismas nevertino galimų G. D. pažeidimų ir kokią įtaką jie turėjo eismo įvykiui kilti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo pripažintas kaltu jis, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Apelianto nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįrėmė specialisto išvada, kadangi išvada parengta remiantis skaičiavimais, jog automobilio VW Caddy stabdymo kelias buvo 9,7 m, tačiau iš eismo įvykio schemos (b.l. 15) matyti, kad šio automobilio stabdymo kelias buvo 6,4 m.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog A. P. kaltas, padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Tačiau A. P. nesutinka dėl jam inkriminuojamo pažeidimo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimų yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas tai priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidūrimą nulėmė A. P. padarytas KET 159 punkto reikalavimų pažeidimas.

Eismo įvykio vietos schema (b.l. 15), tarnybinis pranešimas (b.l. 11), patvirtina, kad A. P., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, nedavė kelio automobiliui VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam iš dešinės ir su juo susidūrė. Sugadino abu automobilius.

KET 159 punktas (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal KET 8 punktą sąvoka „duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Apeliantas nurodė, kad jam pradėjus važiuoti, nukentėjusiojo automobilio nematė, todėl pradėjo važiuoti ir įvažiavo į sankryžą paskui priešais važiuojančius automobilius. Tačiau A. P., suprasdamas, kad jis važiuoja paskui eilę važiuojančių automobilių ir matydamas, kad su jo važiuojamuoju keliu kertasi kelias iš dešinės, turėjo sustoti ir nepradėti važiuoti tol, kol neįsitikins, kad tai yra saugu ir neprivers kitų eismo dalyvių keisti judėjimo greitį ar kryptį. Toks vairuotojo elgesys privalomas ir dėl KET 53 punkto reikalavimo, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo <...>. Nagrinėjamu atveju A. P. atsargumo priemonių nesilaikė, kadangi įvažiavo į susikertančių trajektorijų dalį, neįsitikinęs, jog tai yra saugu ir nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam iš dešinės.

Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei automobilio VW Passat vairuotojas A. P. būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas trajektorija, kuri kertasi su kita trajektorija, ir važiavimo tvarka KET yra neaptarta, būtų sustojęs ir praleidęs automobilį, važiavusį iš dešinės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad eismo įvykį nulėmė A. P. padarytas KET 159 punkto pažeidimas. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyti transporto priemonių apgadinimai patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo G. D. vairuojamas automobilis VW Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, A. P. veika tinkamai kvalifikuota ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, kito vairuotojo kaltė dėl galimai kitų KET padarytų pažeidimų nėra nustatinėjama. Tikrinama tik ar nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Romanas Klišauskas