- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-48-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- V. P., A. M., D. V.
- Atsakovas
- AB „Linų audiniai“
- Kategorijos
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-48-123/2010
2010 m. sausio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P., A. M., D. V. ieškinius atsakovei AB „Linų audiniai“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės AB „Linų audiniai“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai pareiškė ieškinį atsakovei nurodydami, kad atsakovė nutraukė su jais darbo sutartis, tačiau atleidimo iš darbo dieną pilnai neatsiskaitė, nepaskaičiavo ir neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines papildomas atostogas. Ieškovas V. P. prašė priteisti iš astakovės 742,95 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kompensaciją už paveluotai išmokėtą atlyginimą už laikotarpį nuo 2007-10-15 iki 2007-11-30 2 060,50 Lt, įsiskolinimą už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007-11-30 iki 2009-04-03 11 994,72 Lt, priteisti po 35,84 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2009-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas A. M. prašė priteisti iš atsakovės 518,05 Lt kompensaciją už nepanaudotas papildomas atostogas, 12 508,26 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2007-03-30 iki 2009-04-03, nuo 2009-04-03 priteisti po 25,02 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė D. V. prašė priteisti iš atsakovės 192,52 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines papildomas atostogas, 6 930,72 Lt įsiskolinimą už pavėluotą atsiskaityti laikotarpį nuo 2006-05-02 iki 2009-04-03. Dėl to, kad atsakovė laiku nepaskaičiavo ir neišmokėjo jiems priklausančių pinigų, patyrė nepatogumų, negalėjo disponuoti jiems priklausančiais pinigais, jautė moralinį diskomfortą, todėl prašė priteisti iš atsakovės kiekvienam po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2009-05-07 sprendimu ieškinius tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės: ieškovui V. P. 742,95 Lt kompensaciją už nepanaudotas papildomas atostogas, 3 161,58 Lt kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; ieškovui A. M. 518,05 Lt kompensaciją už nepanaudotas papildomas atostogas, 1 554,15 Lt kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei D. V. 192,52 Lt kompensaciją už nepanaudotas papildomas atostogas, 577,56 Lt kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės valstybei 213,50 bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovams kompensacijų už nepanaudotas papildomas atostogas jų atleidimo metu neišmokėjo, todėl pagal atsakovės pateiktus paskaičiavimus jas priteisė. Nurodė, kad nebuvo jokių rašytinių susitarimų tarp ieškovų ir atsakovės dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, nei numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas įrodymų, kad pinigai buvo apskaičiuoti ir deponuoti, tačiau dėl ieškovų kaltės neišmokėti, nepateikė. Teismas konstatavo, kad dėl to, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovais jų atleidimo dieną darbuotojų kaltės nėra, todėl atsakovės atžvilgiu taikė DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad priskaičiuotų kompensacijų už nepanaudotas papildomas atostogas dydis nėra didelis, ieškovai, žinodami apie savo teisės pažeidimą, ieškinio teisme ilgą laiką nereiškė, be to pažymėjo, kad dėl neadekvačios sankcijos taikymo galėtų nukentėti kitų įmonės darbuotojų ir kreditorių interesai, todėl ieškovų reikalavimą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą laiką sumažino iki trijų mėnesių, t. y. iki laikotarpio, per kurį ieškovai, būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi, galėjo gauti teisinę pagalbą ir pareikšti ieškinį teisme. Kadangi ieškovams nebuvo išmokėta mažesnė už jų vidutinį darbo užmokestį suma, dėl to mokėtinos išmokos dydį teismas apskaičiavo pagal neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Teismas siekdamas užtikrinti darbuotojų turtinius interesus ir atsižvelgdamas į darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, viršijo ieškinio reikalavimo ribas ir iš atsakovės priteisė kiekvienam ieškovui 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas konstatavo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, susijusias su jų patirtais nepatogumais ir išgyvenimais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-07 sprendimo dalį, kuria ieškovams iš atsakovės priteistos kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad sąžiningai suklydo nepriskaičiuojant kompensacijos už kasmetines papildomas nepanaudotas atostogas. Dėl priskaičiuotų kompensacijų už papildomas kasmetines atostogas nei vienas iš ieškovų nesikreipė, nepranešė savo buvimo vietos, todėl siekia pasipelnyti iš priskaičiuotų delspinigių. Ieškovai neprašė priteisti 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, todėl teismas savo iniciatyva nepagrįstai jas priteisė. Teigia, kad teismas privalėjo aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą. Teismas taikydamas sankcijas nesivadovavo proporcingumo principu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ieškovams jų atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo priklausančių kompensacijų už nepanaudotas papildomas atostogas. Šios faktinės aplinkybės atsakovė neginčijo, ją pripažįsta ir apeliaciniame skunde.
Atmestini apeliantės argumentai, kad nepriskaičiavo kompensacijų už kasmetines papildomas nepanaudotas atostogas dėl suklydimo, kad ieškovai nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į darbdavį, nepranešė savo buvimo vietos. Pareiga apskaičiuoti ir išmokėti visas darbuotojui priklausančias pinigų sumas tenka darbdaviui, atsakovė negali savo pareigos nevykdymo teisinti aplinkybe, kad darbuotojai neva nepakankamai aktyviai gynė savo teises. Atsakovė, nežinodama darbuotojų sąskaitų ar šiems vengiant priimti priklausančias sumas, galėjo pasinaudoti galimybe sumokėti savo skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.56 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d.).
Kai darbdavys uždelsia atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmoketis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino uždelsimo atsiskaityti priežasčių ir nesvarstė darbdavio kaltės klausimo.
Darbo kodekse neįtvirtinta DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos sumažinimo galimybė, išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatyme ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką reikštų neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik minėtus principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai. Nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismas turi taikyti DK 141 str. 3 dalyje nustatytas pasekmes, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančių išmokų, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis.
Pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškovams kompensacijų už uždelsimą atsiskaityti laiką dydžius, atsižvelgė į tai, kad priskaičiuotų kompensacijų už nepanaudotas papildomas atostogas dydis nėra didelis, ieškovai, žinodami apie savo teisės pažeidimą, ieškinio teisme ilgą laiką nereiškė, į tai, kad dėl neproporcingai didelių kompensacijų išmokėjimo gali nukentėti kitų įmonės darbuotojų interesai, neigiamai atsiliepti atsakovės finansiniai būklei, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovams priteisdamas sumas už uždelsimą atsiskaityti, nesivadovavo proporcingumo principu.
Pažymėtina, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.). Nors ieškovai prašydami priteisti kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei kompensacijas už visą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį neprašė teismo priteisti procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, siekdamas užtikrinti darbuotojų turtinius interesus, taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210, 6.261 straipsnių normas ir viršijo pareikštus ieškovų reikalavimus, priteisdamas jiems procesines palūkanas. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė priteistų procesinių palūkanų dydį, kuris tikslintinas nurodant, kad iš atsakovės priteisti ieškovams 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.)
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas iš esmės nepakeistu, patikslinant priteistų procesinių palūkanų dydį (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, kad iš atsakovės ieškovams priteistų procesinių palūkanų dydis yra 5 procentai.