- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-29
- Bylos Nr.
- A-146-297-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- R.S.
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Registrų centras“
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliacine tvarka administracinę bylą pagal pareiškėjo R.S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R.S. skundą atsakovui valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R.S. 2006 m. lapkričio 20 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimą dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo nekilnojamojo turto registre;
2) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti juridinį faktą - 2006 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą - ir padaryti įrašą registre apie daikto savininką R.S.
Pareiškėjas paaiškino, kad pagal 2006 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą jis įgijo nuosavybės teises į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl įgyjamosios senaties. 2006 m. rugpjūčio mėnesį su šiuo sprendimu pakartotinai kreipėsi į valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir VĮ Registrų centras, Centrinis registratorius) Klaipėdos filialą (toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas; atsakovas; teritorinis registratorius) dėl šio juridinio fakto įregistravimo, tačiau atsakovas 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą. Nurodė, kad kol nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, todėl su juo susiję juridiniai faktai negali būti registruojami. Nesutikdamas su šiuo atsakovo sprendimu, pateikė skundą VĮ Registrui centrui, tačiau Centrinis registratorius jo skundą atmetė ir paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Prašymą panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pareiškėjas grindė šiais argumentais:
1. 2006 m. sausio 16 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino, kad jis įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teises į garažą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje nustatyti nekilnojamojo daikto (šiuo atveju - garažo) duomenys (adresas, plotas,kt.) yra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre. Statiniui yra suteiktas unikalus numeris. Todėl laikytina, kad nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, neatsižvelgiant į įrašą „nevisiškai sutvarkyti duomenys“.
3. Kadangi nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įrašyti duomenys apie statinio savininką, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. sausio 16 d sprendimu nustatė šio daikto savininką, pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, nekilnojamojo turto kadastre turi būti įregistruotas šis teismo sprendimas, kuriuo yra nustatytas nekilnojamojo daikto savininkas, nepriklausomai nuo to, kad sprendime yra nurodyta, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimas turėtų būti sprendžiamas atskirai.
4. Atsakovo atsisakymas įregistruoti jį nekilnojamojo daikto (garažo) savininku yra jam kliūtis galutinai sutvarkyti dokumentus, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudoti. Kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu dėl šio statinio pripažinimo tinkamu naudoti, tačiau ši institucija pareikalavo pateikti statybos leidimą, kuris nėra išsaugotas, nes pastatas pastatytas 1956 metais. Siekdamas gauti naują statybos leidimą, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu išduoti naują statybos leidimą, tačiau iš jo buvo pareikalauta pateikti įrodymus, kad žemės sklypu naudojasi teisėtai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsisakė jam išnuomoti žemės sklypą, nes nuomos sutartis gali būti sudaryta parengus sklypo planą ir pateikus nuosavybės teises į statinį patvirtinantį dokumentą iš VĮ Registrų centras.
Šalies argumentai
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad 2006 m. balandžio 11 d. ir 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimais teritorinis registratorius netenkino pareiškėjo prašymų dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes garažo boksui Nr.2 (duomenys neskelbtini) 1993 m. kovo 23 d. yra surinkti kadastro duomenys (atlikti kadastriniai matavimai), tačiau statinys kaip nekilnojamojo turto objektas nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kad statinys kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Pastatai ar kiti statiniai, kurie buvo pastatyti iki Statybos įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti suformuoti pagal jų statybos metu galiojusius reikalavimus. Paaiškino, kad pareiškėjo pateiktas 2005 m. gruodžio 15 d. garažo apžiūros aktas nepatvirtina statinio statybos teisėtumo ir nustatyta tvarka atlikto jo priėmimo naudoti, todėl šis dokumentas negali būti juridiniu pagrindu nekilnojamojo daikto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
Pažymėjo, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nustatė, jog pareiškėjo pateiktas teismo sprendimas yra dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo nuosavybės teisę į garažą, tačiau Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Remiantis šia įstatymo norma pirmiausia turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (garažas). Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Statiniai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami tik esant dokumentams, įrodantiems jų statybos teisėtumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiga užbaigti nustatyta tvarka formuoti garažą kaip statinį ir jį priduoti naudoti yra konstatuota ir pareiškėjo pateiktame teismo sprendime (civ. byla Nr.2-175-625/2006). Pažymėjo, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2006 m. spalio 13 d. sprendime nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 44/387673 patvirtina, kad statinys į kurį pareiškėjas siekia įregistruoti daiktines teises, nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Registro įrašai "Nevisiškai sutvarkyti duomenys", "Formuojamas" rodo akivaizdų neregistravimo faktą. Todėl nepaisant to, kad garažui suteiktas unikalus numeris, šis garažas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Registro Nr.44/387673 tik patvirtina kadastro duomenų sudarymo ir fiksavimo faktą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2006 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį (b.l. 13). Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį bei prie prašymo pridėtus dokumentus: 2006 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą (b.l. 13), 2005 m. gruodžio 15 d. garažo apžiūros aktą; Klaipėdos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 169, 2006 m. balandžio 11 d. ir 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimais (b.l. 18,19) nusprendė prašymo netenkinti, kadangi dokumentai, pagal kuriuos prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo numatytų reikalavimų. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006 m. spalio 13 d. sprendimu paliko galioti pareiškėjo skundžiamą teritorinio registratoriaus 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimą (b.l. 29 -30). Komisija nurodė, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre laikomas daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą). Pažymėjo, kad nustatyta tvarka užbaigti formuoti garažą kaip statinį ir jį priduoti naudoti nurodė ir teismas civilinėje byloje. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pažymėjo, kad registro įrašai - „Nevisiškai sutvarkyti duomenys", „Formuojamas" - rodo akivaizdų neregistravimo faktą.
Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalimis, 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsniu, 7 straipsnio 3 ir 4 dalimis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad 1993 m. kovo 23 d. yra atlikti garažo kadastriniai matavimai ir įrašyti statinio kadastro duomenys, suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėta, kad duomenys nevisiškai sutvarkyti. Konstatavo, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas statinį suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad toks sprendimas būtų priimtas. Tuo remdamasis teismas priėjo išvadą, kad nekilnojamojo turto kadastre nėra įrašyti garažo duomenys, vadinasi statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Remdamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 9.6 ir 22 punktais, teismas nurodė, kad nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Todėl pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pastatas yra tinkamas naudoti kaip statinys bei nuosavybės teisę į garažą patvirtinančius įrodymus. Pažymėjo, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui pateikė dokumentus, įrodančius jo nuosavybės teisę į statinį, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad garažas tinkamas naudoti kaip statinys. Nurodė, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Statybų priežiūros poskyrio specialistai 2003 m. gruodžio 15 d. garažo apžiūros akte (b.l. 56) nurodė, jog garažo (2 bokso) konstrukcijų būklė patenkinama, būtina įrengti gelžbetoninių konstrukcijų perdangą. Šis aktas nenustato statinio suformavimo teisėtumo, todėl negali būti juridiniu pagrindu nekilnojamojo daikto registravimui Nekilnojamojo turto registre. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis negali pateikti dokumentų, būtinų statiniui pripažinti tinkamu naudoti, nes jie prarasti, teismas nurodė, jog dokumentų praradimas ar negalėjimas jų pateikti negali sukelti tų pačių teisinių pasekmių kaip įstatymo reikalaujamų dokumentų pateikimas.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti įregistruoti daiktines teises į garažą nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.
Paaiškino, kad sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje nustatyti nekilnojamojo daikto (garažo) duomenys (adresas, plotas, kt.) yra įrašyti kadastre. Statiniui yra suteiktas unikalus numeris. Todėl laikytina, kad nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, neatsižvelgiant į įrašą „nevisiškai sutvarkyti duomenys“. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai tapatina sąvokas: „daikto įregistravimas“ ir „daikto suformavimas“. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje kalbama ne apie daikto suformavimą, o apie daikto įregistravimą (kadastre registruojami daiktai, kurie dar iki galo nėra suformuoti, tačiau laikoma, kad daiktas jau yra įregistruotas - šie daiktai vadinami „Nebaigta statyba“). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnyje pateiktą sąvoką įregistravimas - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turtą kadastrą, t.y. tik Nekilnojamojo turto kadastro, o ne Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka tam tikrų duomenų įrašymas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnyje pateiktą baigto formuoti daikto sąvoką nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Apelianto nuomone, daikto suformavimas yra tik tada, kai kadastre nustatyti daikto duomenys bei priimtas sprendimas daiktą suformuoti – pripažinti tinkamu naudoti. Taigi, iki daikto baigimo formuoti jis gali būti įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. Todėl sąvokos „užbaigimas formuoti“ ir „daikto įregistravimas“ nėra sinonimai. Pažymėjo, kad dėl šios priežasties nesutinka su teismo išvada, kad jeigu daiktas nėra suformuotas, negalima laikyti, kad daiktas neįregistruotas ir negalima įregistruoti daiktinių teisių kol neįregistruotas pats daiktas. Apelianto teigimu, jo garažas yra įregistruotas, tačiau nebaigtas formuoti. Kadangi nebaigtas formuoti daiktas yra įregistruotas, todėl galima įregistruoti daiktines teises į jį pagal teismo sprendimą, nustatantį daikto savininką. Apelianto nuomone, taip pat galima laikyti, kad registruojamas ne šiaip juridinis faktas, o pildomi, renkami kadastro duomenys. Kadangi Nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įrašyti duomenys apie statinio savininką, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. sausio 16 d sprendimu nustatė šio daikto savininką (pareiškėją R.S.), todėl vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, nekilnojamojo turto kadastre turi būti įregistruotas teismo sprendimas ir turi būti padarytas įrašas apie teismo sprendimu nustatytą nekilnojamojo daikto savininką. Teigia, kad garažas yra ne statinys, o patalpa. Ginčo dėl to, kad įregistruotas pastatas, esantis Mažvydo al. 9a, Klaipėdoje, kuriame yra jo patalpa (garažas), nėra, todėl, apelianto nuomone, galima įregistruoti ir daiktines teises į patalpą (garažą), esančią pastate. Atkreipė dėmesį į tai, kad jo garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra patalpa, esanti pastate,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 2G1p) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl, apelianto nuomone, esant įregistruotam statiniui, galima įregistruoti daiktines teises į šiame statinyje esančią jam priklausančią patalpą (garažą).
Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjo daiktinę (nuosavybės) teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjo pateiktą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėjas šį garažą įgijo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį (Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniai).
Nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas atsisakė įregistruoti juridinį faktą (Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. sausio 16 d sprendimą civilinėje byloje Nr.2-176-625/2006), tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, šis sprendimas yra priimtas dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnis). Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio ir jame nurodytų teisinių pagrindų, o taip pat iš teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjas siekė, jog remiantis minėtu teismo sprendimu Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota jo daiktinė (nuosavybės) teisė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokį apelianto tikslą patvirtina ir jo 2008 m. vasario 4 d. prašymas nagrinėti bylą apeliacine tvarka jam nedalyvaujant (b.l.97), kuriame pareiškėjas pabrėžė, kad, jo nuomone, esant įregistruotam Nekilnojamojo turto registre pastatui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galima įregistruoti jo (R.S.) daiktines teises į šiame pastate esančią patalpą (garažą Nr.2). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apskųstas teismui atsakovo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimas, kuris yra išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis), buvo priimtas dėl pareiškėjo prašymo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, o taip pat į pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinės bylos nagrinėjimo ribas ir nagrinėjimo dalyką nustatė teisingai.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą tvarko, registruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1,2,3 dalių nuostatas, nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo, pateikdamas prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, kartu su prašymu turi pateikti nekilnojamojo turto registratoriui dokumentus, patvirtinančius prašomos įregistruoti daiktinės teisės atsiradimą ir šie dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui būtini duomenys. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl daiktinės (nuosavybės) teisės į nekilnojamąjį daiktą (garažą) įregistravimo pateikė teritoriniam registratoriui šiuos dokumentus: 1) 2006 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį; 2) 2005 m. gruodžio 15 d. garažo apžiūros aktą, kuriame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Statybų priežiūros poskyrio specialistai, apžiūrėję minėtą garažą nustatė, kad garažo (2 bokso) konstrukcijų būklė patenkinama, būtina įrengti gelžbetoninių konstrukcijų perdangą; 3) Klaipėdos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 169, kuriuo buvo nuspręsta paskirti žemės sklypus anksčiau pastatytų individualių garažų savininkams. 2006 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime yra nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas (garažas), kurio įgijimo faktą prašė nustatyti R.S. , nėra savavališkai statytas, tačiau garažo savininkas nėra pilnai įforminęs jo pridavimo eksploatavimui ir sutvarkęs registravimo dokumentų, todėl nustačius nuosavybės įgijimo faktą, daikto savininkui atsiras pareiga nustatyta tvarka užbaigti formuoti garažą kaip statinį ir jį priduoti naudojimui (b.l.23). Apeliantas sutinka, kad jis turi atlikti šiame teismo sprendime nurodytą pareigą užbaigti formuoti garažą kaip statinį ir jį priduoti naudojimui.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatų galima daryti išvadą, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi suformuoto nekilnojamojo turto objekto duomenys. Nekilnojamasis daiktas, į kurį pareiškėjas siekia įregistruoti daiktinę (nuosavybės) teisę 7 straipsnio 1 dalies prasme atitinka naujai suformuoto nekilnojamojo turto objekto sąvoką. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Reg. Nr.44/387673) matyti, kad nekilnojamojo turto registratorius, remdamasis 1993 m. kovo 23 d. užfiksuotais kadastro duomenimis (kadastriniais matavimais), gavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo pranešimą, kad yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu - garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugsėjo 12 d. įregistravo šį juridinį faktą. Minėtame išraše dėl šio nekilnojamojo daikto statuso nurodyta „Nevisiškai sutvarkyti duomenys; Formuojamas“, eilutėse, kurios skirtos įrašams apie nuosavybę, kitas daiktines teises, o taip pat kitiems duomenims įrašyti, nurodyta, kad įrašų nėra. Taigi, iš 2005 m. gruodžio 2 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Reg. Nr.44/387673) yra akivaizdu, kad šis teritorinio registratoriaus įrašas padarytas ne dėl nekilnojamojo daikto (garažo) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kaip teigia apeliantas, o įregistruojant bylos, susijusios su nekilnojamuoju daiktu, iškėlimo juridinį faktą ir patvirtina tik atitinkamų kadastro duomenų apie nekilnojamąjį daiktą fiksavimo faktą. Kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas) apie nekilnojamąjį daiktą, kas nagrinėjamu atveju buvo atlikta 1993 metais (b.l.15-17), taip pat unikalaus numerio suteikimas nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatas statinys gali būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre po to, kai jis nustatyta tvarka kompetentingų institucijų pripažintas tinkamu naudoti. Nagrinėjamam ginčui aktualus objektas pastatytas iki Statybos įstatymo įsigaliojimo. Klaipėdos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 169 „Dėl žemės sklypų anksčiau pastatytų individualių garažų savininkams paskyrimo“ buvo nuspręsta paskirti žemės sklypus anksčiau pastatytų individualių garažų savininkams, nurodytiems priedėlyje, tarp jų – S.P. Šio sprendimo 2 punktu garažų savininkai buvo įpareigoti užtikrinti, kad dėl eksploatuojamų garažų būtų įforminti priėmimo naudoti aktai, atlikta techninė inventorizacija ir teisinė registracija, o 5 punktu atkreiptas Statybos ir architektūros valdybos dėmesys į tai, kad anksčiau pastatyti garažai atitiktų reikalavimus ir valstybinės statybos komisijos būtų priimti naudojimui (b.l.9-10). Minėto sprendimo priėmimo laiku galiojusi Teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, patvirtinta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, nustatė, kad dėl teisinio pastatų registravimo tarpmiestiniams techninės inventorizacijos biurams turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės atsiradimą, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad pastatas nustatyta tvarka priimtas naudoti. Taigi, ir iki Statybos įstatymo įsigaliojimo iš esmės buvo analogiškas reikalavimas, kad nekilnojamieji daiktai turi būti atitinkamai suformuoti, juos pripažįstant nustatyta tvarka tinkamais naudoti . 2006 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmoji savininkė buvo S.P., kuri garažą pardavė J.S., iš kurio 1994 m. balandžio 23 d. garažą nupirko pareiškėjas R.S. Šiame teismo sprendime nurodyta, kad nei S.P., nei J.S. nebuvo pridavę garažo naudojimui ir įregistravę nustatyta tvarka. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 1993 m. kovo 23 d. buvo užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, 1979 m. sausio 5 d. garažas inventorizuotas – Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo sudaryta šio nekilnojamojo daikto (Garažo 2G1/b bokso Nr.2) techninės apskaitos byla K-55 (b.l.15-17).
Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas (garažas) nėra nei nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti, nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo įregistruoti jo daiktinę (nuosavybės) nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - garažą, kuris kaip nekilnojamojo turto objektas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas statinį suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Iš bylos dokumentų matyti, kad toks sprendimas nebuvo priimtas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-176-625/2006) yra pripažinta tik tai, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį, tačiau šiuo sprendimu nebuvo nuspręsta pripažinti šį nekilnojamojo turto objektą tinkamu naudoti ar įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi šis teismo sprendimas yra tik vienas iš dokumentų, pateiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu dėl daiktinės (nuosavybės) teisės įregistravimo į nekilnojamąjį daiktą (garažą).
Išnagrinėjęs pateiktą prašymą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi priimti vieną iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnyje numatytų sprendimų. Šio įstatymo 29 straipsnyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šio straipsnio 1-9 punktuose nurodytų aplinkybių. Įstatymų leidėjas prie tokių aplinkybių priskyrė dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitikimą šio įstatymo reikalavimų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktas). Atsakovas 2006 m. balandžio 11 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą nustatęs minėtoje įstatymo normoje numatytą aplinkybę, t.y. kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitiko įstatymo reikalavimų (nebuvo pateikti dokumentai dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti; statinys kaip nekilnojamojo turto objektas nesuformuotas ir nustatyta tvarka neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre). Pareiškėjo skundžiamu 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimu atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu – kai jau yra priimtas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti atlikti registraciją tų pačių dokumentų pagrindu. Valstybės įmonės „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 313 minėtus teritorinio registratoriaus sprendimus paliko galioti. Pareiškėjui teisines pasekmes faktiškai sukelia ne jo skundžiamas 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimas, o 2006 m. balandžio 11 d. sprendimas, kurio pareiškėjas teismui neskundė.
Pirmosios instancijos teismas ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus taikė ir aiškino teisingai. Įvertinęs bylos įrodymus teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra baigtas formuoti ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nekilnojamasis daiktas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Įregistravus daiktinę (nuosavybės) teisę į nekilnojamąjį daiktą, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, būtų pažeista Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjo pateiktas atsakovui 2005 m. gruodžio 15 d. garažo apžiūros aktas nėra dokumentas, kuriuo remdamasis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Statybos įstatymo 24 straipsnio prasme galėjo remtis nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl daiktinės (nuosavybės) teisės įregistravimo į garažą, kadangi šiame akte yra užfiksuota tik tai, kokia buvo garažo būklė patikrinimo metu.
Dėl išdėstytų priežasčių tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Įstatymai nevaržo asmens teisės kreiptis į Nekilnojamojo turto registratorių pakartotinai ir pateikti papildomus dokumentus dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Pareiškėjo R.S. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.