Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovei R. P., jos atstovui advokatui G. G.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gegužės 15 d. tenkinant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymas dėl 4682,26 Lt skolos, 27,57 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. gegužės 15 d., iki visiško teismo įsakymo įvykdymo išieškojimo iš skolininkės R. P. kreditorės naudai ir dėl 35,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės valstybės naudai. Skolininkė R. P. 2012 m. gegužės 18 d. teismui pateikė prieštaravimus, kurie Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės d. nutartimi buvo priimti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį prašė tenkinti visiškai, patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad atsakovės gyvenamoji vieta nuo 1998 m. sausio 8 d. buvo deklaruota nuomojamame bute, esančiame Žemaitijos g. 3-84, Mažeikių m., kuriame gyveno ir jos motina D. P., kuri 2010 m. vasario 1 d. mirė. Atsakovei 2006 m. tapusi pilnamete, ji toliau gyveno minėtame bute, kaip pagrindinio nuomininko šeimos narys, nedeklaravo savo gyvenamosios vietos kitu adresu ir nenutraukė su Mažeikių rajono savivaldybės administracija nuomos sutarties. Be to, atsakovė 2010 m. birželio 9 d. pateikdama Mažeikių rajono savivaldybės administracijai prašymą, kuriame nurodė, kad suprasdama savo atsakomybę sutiktu mokėti skolą po 50 litų kas mėnesį, skolą pripažino.

Teismo posėdžio metu atsakovė su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Paaiškino, kad ji dar iki tampant pilnamete susipažino su V. G., su kuriuo sulaukusi pilnametystės kartu apsigyveno jo vieno kambario bute, esančiame adresu S. D. g. 5-41, Mažeikių m., ir nuo to laiko mamos nuomojame bute, kuriame ši gyveno kartu su dar dviem nepilnamečiais vaikais, sugyventiniu ir jo mama, tik apsilankydavo, norėdama pabendrauti su savo artimaisiais. Mirus mamai, ji turėjo pasirūpinti likusiu našlaičiu broliu, tačiau sugyventinio vieno kambario butas buvo per mažas gyventi trims asmenims, todėl kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracija su prašymu perrašyti buto nuomos sutartį jos vardu. Sudarant nuomos sutartį, jai niekas nepaaiškino apie esamą skolą už buto nuomą. Gavusi pranešimą apie iškeldinimą iš nuomojamo buto, ji kreipėsi į miesto merą ir jai buvo paaiškinta, kad mamos skolos bus panaikintos, jei ji pasirašys raštą, kad sutinka mokėti po 50 litų kas mėnesį skolai padengti. Kurį laiką kartu su globojamu broliu ir savo sugyventiniu V. G. gyveno nuomojamame bute, bet vėliau kreipėsi į ieškovę dėl nuomos sutarties nutraukimo. Sutinka sumokėti susidariusią 645,00 Lt skolą už 2010 m. birželį ir nuo 2011 m. sausio iki gegužės mėnesio, t. y. už šešis mėnesius, kai ji sudariusi nuomos sutartį gyveno bute, esančiame , Mažeikių m.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo, atsakovės ir jos atstovo paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija vykdydama savarankišką savivaldybių funkciją – socialinio būsto nuomą, 1997 m. gruodžio 31d. sudarė su D. P. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, kuria atsakovės motinai D. P. neterminuotam naudojimui suteikė 47,48 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą (butą), esančią , Mažeikių m. (7-10 b. l.). Sutartimi nuomotojas ir nuomininkė sutarė, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas kylančias iš nuomos sutarties, pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties (sutarties 5 punktas). Pirminei nuomininkei D. P. 2010 m. vasario 1 d. mirus (11 b. l.), atsakovė R. P. 2010 m. balandžio 12 d. prašymu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties perrašymo jos vardu (12 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. A1-689 pripažino atsakovę gyvenamosios patalpos, esančios , Mažeikių m., pirmine nuomininke, mirus jos motinai D. P. (13 b. l.). 2010 m. gegužės 17 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. MS Nr. GN-640/2010, kuria ieškovė atsakovei išnuomojo trijų kambarių gyvenamąsias patalpas, esančias , Mažeikių m. (14-17 b. l.). Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio 20 d., o laiku neatsikaičius mokėti 0,04 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (sutarties 5.6. punktas). 2010 m. birželio 6 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę prašymu, kuriame nurodė, kad po mamos, D. P., mirties ji kartu su globojamu broliu K. A. gyvena bute, esančiame Žemaitijos g. 3-84, Mažeikių m., ir dėl blogos finansinė padėties neturi galimybių padengti susidariusios mamos skolos už buto nuomą, taip pat pažymėjo, kad suprasdama savo atsakomybę sutiktų penkerius metus mokėti periodiškai kas mėnesį po 50 litų skolai padengti (23-24 b. l.). Uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių butų ūkis“ 2012 m. gruodžio 10 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovė už buto nuomą ieškovei sumokėjo už 2009 m. gegužės – spalio mėnesius, už 2009 m. gruodžio mėnesį, už 2010 m. balandžio mėnesį, už 2010 m. liepos – gruodžio mėnesius 679,27 Lt (63 b. l.). 2011 m. gegužės 16 d. atsakovė kreipėsi su prašymu į ieškove dėl nuomos sutarties nutraukimo (18 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-1095 pripažino savivaldybės gyvenamųjų patalpų 2010 m. gegužės 17 d. nuomos sutartį, sudarytą su atsakove, nutraukta nuo 2011 m. birželio 3 d., prašant atsakovei bei nurodė nuo 2011 m. birželio 3 d. uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių butų ūkis“ nebeskaičiuoti nuomos mokesčio (19 b. l.). Iškovė 2012 m. kovo 8 d. kreipėsi į atsakovę raginimu per 15 dienų sumokėti susidariusią 4682,26 Lt skolą ir paskaičiuotus 27,57 Lt delspinigių (20 b. l.), tačiau atsakovė skolos nesumokėjo (21-22, 64-65 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąja vietą pažymėta, kad R. P. gyvenamoji vieta adresu – , Mažeikių m., yra deklaruota nuo 1998 m. sausio 8 d. Mažeikių seniūnijos 2012 m. vasario 29 d. pranešime nurodyta, kad atsakovė nuo 2011 m. gegužės 20 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu – Sodų g. 6-33, Mažeikių m. (25 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimu atsakovė paskirta savo brolio nepilnamečio K. A., gim. 1995-05-08, rūpintoja be turto administratore (80-81 b. l.).

Byloje kyla ginčas dėl atsakovės, kaip gyvenamosios patalpos pradinės nuomininkės D. P., šeimos nario statuso.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.588 straipsnio 2 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami pilnamečiai nuomininko vaikai, jeigu jie gyvena kartu su nuomininku ir turi su juo bendrą ūkį. Tai reiškia, kad pilnamečiam nuomininko vaikui, norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį. Tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko vaikas įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka (LR CK 6.588 straipsnio 5 dalies), nes valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę jo nuomojamoje patalpoje apgyvendinti savo pilnamečius vaikus (LR CK 6.590 straipsnio 2 dalis). Remiantis LR CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį (nuomininko šeimos narių susitarimu, jei lieka gyventi keli šeimos nariai) ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė teismo posėdžio metu aplinkybes, kad ji sulaukusi pilnametystės paliko motinos namus ir apsigyveno kartu su savo sugyventiniu V. G., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame S. D. g. , Mažeikių m., kurį jam 2009 m. spalio 29 d. padovanojo jo motina Z. G. (93-98 b. l.) įrodinėjo liudytojų parodymais, kurie patvirtino šias aplinkybes, duodami nuoseklius ir informatyvius parodymus. L. S. S ir I. K., kurios gyvena Žemaitijos g. 3 name, esančiame Mažeikių m., ir yra buvusios atsakovės motinos kaimynės, patvirtino, kad atsakovė sulaukusi pilnametystės (kai baigė mokyklą) paliko motinos nuomojamą butą ir gyveno su sugyventiniu, tačiau mamą aplankydavo. Atsakovė grįžo gyventi į jos motinos nuomojamą butą, mirus motinai. L. M. V parodė, kad atsakovės sugyventiniui V. G. gyvenant bute, esančiame S. D. g. 5-41, Mažeikių m., buvo kaimynai ir dažnai lankydavosi pas jį, matydavo, kad kartu su V. G. gyveno atsakovė. L. V. G parodė, kad jis nuo 2006 m. pavasario ar vasaros pradėjo gyventi kartu su atsakove jam priklausančiame bute, esančiame S. D. g. 5-41, Mažeikių m., ir ten gyveno iki 2010 m. kovo mėnesio. M. R. motinai, ir R siekiant globoti brolį, reikėjo apsigyventi didesniame bute, todėl jie visi persikėlė gyventi į butą, kurį iki savo mirties nuomojo atsakovės motina.

Teismo nuomone apklaustos liudytojos S. S. ir I. K., būdamos mirusios atsakovės motinos D. P. kaimynės lankydavosi pas atsakovės motiną jos nuomojamame bute, bendraudavo su jos šeima, o liudytojas M. V. buvo atsakovės sugyventinio kaimynas, kuris dažnai lankydavosi atsakovės sugyventinio V. G. namuose ir bendraudavo tiek su savo draugu liudytoju V. G., tiek su atsakove, todėl apklausti liudytojai turi ne tik epizodinių žinių apie atsakovės, jos motinos šeimos gyvenimo aplinkybes, bet ir apie jų buitį, todėl jų parodymai itin reikšmingi byloje įrodinėtinų kriterijų visumai nustatyti.

Teismas pažymi, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis), tačiau remdamasis teismų praktika mano, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos A. T. 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2004). Todėl ieškovės atstovo argumentus, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su faktine gyvenamąja vieta, teismas nelaiko pagrįstais.

Teismų praktikoje nurodyta, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos A. T. 2005-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, t.y. ieškovės atstovo, atsakovės paaiškinimus, rašytine bylos medžiaga, liudytojų parodymus, kurie yra nuoseklūs, informatyvūs ir vienareikšmiai, apie tai, kad atsakovė tapusi pilnamete negyveno savo motinos nuomojame bute ir nevedė kartu su motina bendro ūkio, teismas sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti, kad atsakovė sulaukusi pilnametystės, t. y. nuo 2006 m. vasaros, išsikraustė iš motinos D. P. nuomojamo buto, esančio , Mažeikių m., nevedė kartu su savo motina bendro ūkio, ir iki motinos mirties gyveno sugyventiniui priklausančiame bute, esančiame S. D. g. 5-41, Mažeikių m., todėl atsakovė tapusi pilnamete neįgijo nuomininkės D. P. šeimos nario teisių ir jai nekilo LR CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių ir pareigų, atsirandančių iš jos motinos D. P. ir ieškovės 1997 m. gruodžio 31d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.

Ieškovės atstovas teigė, kad atsakovė 2010 m. birželio 9 d. prašymu Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, kuriame ji sutiko mokėti kas mėnesį po 50 Lt skolai padengti, pripažino susidariusią savo motinos skolą už buto nuomą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė yra silpnesnė šalis, nei ieškovė, kuri yra juridinis asmuo. Atsakovė yra įgijusi vidurinį išsilavinimą ir neturi specialių teisinių žinių, o atsakovei pasirašant 2010 m. birželio 9 d. prašymą nebuvo suteikta kvalifikuota teisinė pagalba, be to tuo metu atsakovė buvo pradėjusi globoti savo nepilnametį brolį, jos, kaip nurodyta pačiame prašyme, finansinė padėtis buvo bloga ir ji kaip išmanydama siekė aktyvių veiksmų, kad sumažintų skolą. Iš šio prašymo turtinio matyti, kad atsakovė suprasdama savo blogą finansinę padėtį siekė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija, jai suteiktų mažesnio ploto nuomojamą gyvenamąjį būstą, todėl tikėtina, kad ji tik sutikdama mokėti bendrą skolą už buto nuomą, galėjo tikėtis, kad jai vietoje tuo metu nuomoto buto, esančio , Mažeikių m., bus suteiktas mažesnio ploto būstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2010 m. birželio 9 d. prašyme išreikštas atsakovės sutikimas mokėti skolą dalimis, nelaikytinas pirminio nuomininko – jos motinos D. P. skolos pripažinimu.

Išanalizavus ieškovės atstovo, atsakovės nurodytas aplinkybes ir liudytojų parodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė būdama pilnamete negyveno jos motinos D. P. nuomojame bute, esančiame , Mažeikių m., nevedė kartu su savo motina bendro ūkio, o tapusi pilnamete iki motinos mirties gyveno sugyventiniui priklausančiame bute, esančiame S. D. g. 5-41, Mažeikių m., bei į tai, kad ieškovė ir atsakovė 2010 m. gegužės 17 d. pasirašytoje Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. MS Nr. GN-640/2010 nesutarė dėl skolos, susidariusios dėl ankstesnės nuomininkės – D. P. pareigų nevykdymo mokėjimo, darytina išvada, kad nėra pagrindo iš atsakovės ieškovei priteisti 4037,26 Lt skolą už buto, esančio , Mažeikių m., nuomą nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2010 m. vasario 1 d., susidariusios dėl atsakovės motinos D. P., buvusios šio buto pagrindine nuomotoja, nesumokėto nuomos mokesčio.

Byloje nėra duomenų, kad 2010 m. vasario 1 d. mirus atsakovės motinai D. P., būtų įvykęs jos turtinių teisių perėjimas kitiems asmenims – mirusiosios įpėdiniams paveldėjimo teisės pagrindu, todėl dalyje dėl skolos susidariusios po atsakovės motinos D. P. mirties – 2010 m. vasario 1 d., iki 2010 m. gegužės 17 d., kai atsakovė pasirašė su ieškove nuomos sutartį, ieškovės reikalavimas atmestinas.

Ieškovei ir atsakovei 2010 m. gegužės 17 d. pasirašius Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. MS Nr. GN-640/2010, atsakovė sutarties 5.6. punktu įsipareigojo ieškovei mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio 20 d., o laiku neatsikaičius mokėti 0,04 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (LR CK 6.583 str. 1, 2 d.).

Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino 645,00 Lt skolą ieškovei už buto nuomą, susidariusią po 2010 m. gegužės 17 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. MS Nr. GN-640/2010 pasirašymo iki šios sutarties nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai yra numatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str. 1 d. Už gyvenamosios patalpos nuomą, nuomininkas moka nuomos mokestį, kurį turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (LR CK 6.583 str. 1, 2 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 str. 1 d., 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.59 str.).

Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2010 m. gegužės 17 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. MS Nr. GN-640/2010 nevykdė tinkamai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 645,00 Lt skola susidariusi nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. birželio 3 d. (107,5 Lt nuomos mokestis x 6 mėn.).

Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 3 d.).

Kadangi atsakovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jai pagal sutarties 5.6. punktą atsirado pareiga mokėti 0,04 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 27,57 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., už 182 dienas.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str. 4 d.).

Kadangi ieškovė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies, 10 punktą, yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o atsakovė Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-2489 - (7.2076) yra 100 procentu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (34 b. l.), todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, vadovaujantis LR CPK 96 straipsnio 4 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikių r., ieškovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, kodas 167371234, Laisvės g. 8, LT-89223 Mažeikių m., a. s. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas:

645,00 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus 00 ct) skolos;27,57 Lt (dvidešimt septynis litus 57 ct) delspinigių.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.