- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-171-361-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- L. V., R. D.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. V. ir R. D. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (dėl S. L. turto vagystės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 187 str. 1 d. (dėl S. L. turto sugadinimo) laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (dėl D. Š. turto vagystės) laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 187 str. 1 d. (dėl D. Š. turto sugadinimo) laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 3 d. (dėl didelės vertės turto vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 178 str. 2 d. (dėl turto vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 str. 2 d. (dėl turto vagystės iš J. A. ūkinio pastato) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009-01-20 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2009-02-04 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-07-16 iki 2008-07-17 bei atliktos bausmės dalis pagal 2009-04-04 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (dėl turto vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės apribojimu 1 metams; pagal BK 178 str. 2 d. (dėl S. L. turto vagystės) laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 187 str. 1 d. (dėl S. L. turto sugadinimo) laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (dėl D. Š. turto vagystės) laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 187 str. 1 d. (dėl D. Š. turto sugadinimo) laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 3 d. (dėl didelės vertės turto pagrobimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 178 str. 2 d. (dėl turto vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J. A. turto vagystės) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 178 str. 1 d. (dėl turto vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir nustatyta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-06-09 iki 2008-06-11 ir nuo 2008-10-29 iki 2008-10-31.
Nuosprendžiu iš M. R., L. V., R. D. solidariai nukentėjusiajam S. L. priteista 500 Lt už sugadintą langą. Iš M. R., L. V., I. V., R. D. solidariai priteista 1550 Lt nukentėjusiajam R. S. turtinei žalai atlyginti, o nesant galimybės išieškoti iš I. V., išieškoti iš jo atstovų pagal įstatymą L. V. ir G. N.. Iš M. R., L. V., R. D. solidariai nukentėjusiajam D. Š. priteista 9830 Lt turtinei žalai atlyginti bei 8000 Lt nukentėjusiajam J. A. turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiu nuteisti ir M. R. bei I. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad su M. R. 2007-12-04, nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nukirpus spyną, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinį namelį, iš kur pagrobė 5948,80 Lt vertės vibroplokštę „HONDA“, 2118,64 Lt vertės linijinį lazerį, 700,50 Lt vertės motorinį pjūklą, 677,97 Lt vertės perforatorių, 720 Lt vertės perforatorių, 696,61 Lt vertės kampinį šlifuoklį, 988,39 Lt vertės perforatorių, 1211,65 Lt vertės akumuliatorinį suktuvą, 1101,69 Lt vertės baterinį suktuvą ir 820 Lt vertės baterinį suktuvą, tuo padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14984,25 Lt turtinę žalą.
Be to, L. V. ir R. D. nuteisti ir už tai, kad su M. R. ir I. V. 2008-03-17, nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, išlaužė S. L. statomo namo langą, sugadino 500 Lt vertės turtą, įsibrovė į namą ir pagrobė 90 vnt. statybinės vatos „Paroc“, kurios bendra vertė 3000 Lt, ketinę 300 Lt vertės krosnį, 1000 Lt vertės elektrinį variklį, skirtą vartams pakelti, padarydami nukentėjusiajam S. L. 4300 Lt turtinę žalą, bei 450 Lt vertės oro kompresorių, 300 Lt vertės pistoletą vinių įkalimui, 700 Lt vertės pistoletą vinių įkalimui, 100 Lt vertės 15 m guminės žarnos, kurie priklausė R. S., tuo nukentėjusiajam R. S. padarydami 1550 Lt turtinę žalą.
L. V. ir R. D. nuteisti ir už tai, kad su M. R. 2008-03-26, nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, išlaužė D. Š. gyvenamojo namo balkono duris, sugadino 700 Lt vertės svetimą turtą, įsibrovė į namą ir pagrobė 2500 Lt vertės vonią „Revoch“, 7000 Lt vertės virtuvinį komplektą, 300 Lt vertės elektrinį pjūklą ir 30 Lt vertės elektrinį grąžtą, tuo padarydami nukentėjusiajam D. Š. 9830 Lt turtinę žalą.
Be to, L. V. ir R. D. nuteisti ir už tai, kad su M. R., I. V. 2008-05-03, nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovė į statybų objekto, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – mobilųjį generatorių QAX30-400V-3PH 43586,90 Lt vertės, taip padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 43586,90 Lt turtinę žalą.
L. V. ir R. D. nuteisti ir už tai, kad su M. R., I. V. 2008-06-04, apie 1 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovė į saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų ir transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 20000 Lt vertės oro kompresorių „KAESER“, taip padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20000 Lt turtinę žalą.
Be to, L. V. ir R. D. nuteisti ir už tai, kad su M. R. 2008-06-26, nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovė į J. A. nerakintą ūkinį pastatą, iš kur pagrobė 8000 Lt vertės savaeigį traktorių – žoliapjovę, taip padarydami nukentėjusiajam 8000 Lt turtinę žalą.
R. D. nuteistas ir už tai, kad 2008-12-23, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), iš O. A. gamybinės komercinės firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė 400 Lt vertės metalo ieškiklį „BOSCH“, taip padarydamas O. A. gamybinei komercinei firmai 400 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis L. V. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jį apšmeižė vienas iš kaltinamųjų, o Tauragės rajono PK kriminalistai privertė prisipažinti padarius nusikaltimą, todėl jis kaltę prisiėmė iš baimės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. D. prašo nuosprendį panaikinti ir jį dėl visų nusikaltimų išteisinti. Nurodo, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, o teismas vadovavosi prieštaringais, abejotinais kitų nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neteisingai įvertino faktinius duomenis. Apeliantas teigia, kad M. R. ir brolių L. ir I. V. nepažįsta, su jais jokių nusikaltimų nedarė, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jie kartu būtų dalyvavę kokių nors nusikalstamų veikų padaryme, nenustatyti ir nesurasti pavogti daiktai, nėra pirštų ar kitų kūno dalių pėdsakų ar kitų įkalčių, patvirtinančių dalyvavimą nusikaltimų padaryme. R. D. nurodo, jog kiti kaltininkai nežino, kas jis toks. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas jo atpažinimas iš nuotraukos, nors jis niekur nebuvo išvykęs ir galėjo būti atpažintas gyvai, todėl procesinis veiksmas – atpažinimas iš pateiktų nuotraukų, yra atliktas pažeidžiant galiojantį proceso įstatymą ir turi būti laikomas niekiniu, nepaisant to, jo kaltė grindžiama atpažinimo rezultatais. Teisme L. ir I. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paneigė, nurodė, kad jo, R. D., nepažįsta, kartu jokių nusikaltimų nedarė, o kaltinančius parodymus davė dėl pareigūnų įtakos. Apeliantas taip pat pažymi, jog M. R. išgalvojo jų susipažinimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, nes jis, R. D., gyvena (duomenys neskelbtini) ir jokių pažįstamų ar draugų (duomenys neskelbtini) neturi. Kadangi, remiantis eksperto išvada, M. R. turi psichinių sutrikimų, šią aplinkybę patvirtina ir kiti asmenys, pastarasis galėjo viską išsigalvoti. Eksperto nebuvo klausiama, kiek patikimi yra M. R. parodymai, todėl teismas šio asmens parodymus turėjo vertinti labai atsargiai ir kritiškai.
R. D. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl vagystės iš parduotuvės, visiškai nesigilino į tą aplinkybę, kad jis prekės nepagrobė ir iš parduotuvės neišsinešė, o tik apžiūrėjęs padėjo kitoje lentynoje, kur pastarąją ir rado parduotuvės darbuotojai. Parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, taigi jos turėjo užfiksuoti ne tik kaip jis paėmė prekę, bet ir kaip ją rytojaus rytą atnešė į parduotuvę, kadangi pareigūnų buvo sulaikytas kitą rytą. Teisme buvo apklausti ne visi parduotuvės darbuotojai, o jam žinoma, kad pareigūnai prašė parduotuvės savininko sakyti, jog prekės dingimo dieną pastarosios kitoje parduotuvės lentynoje nerado. Apeliantas teigia, kad nesupranta tvirtinimo, jog jis atsisakė advokato paslaugų, nes advokatas išvis nebuvo pakviestas, o pareigūnai paaiškino, jog reikia prisipažinti ir jis galės eiti švęsti Kalėdų.
Apeliantas nurodo, jog prašė apklausti liudytoją K., tačiau tai nebuvo padaryta, pažeidžiant teisę į gynybą, kadangi K. galėtų padėti nustatyti, ar jis, R. D., tikrai dalyvavo nusikaltimo padaryme. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuosprendis nepagrįstas ir naikintinas.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
R. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, L. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl L. V. apeliacinio skundo
Nuteistasis L. V. teigia nedalyvavęs nusikaltimuose, buvęs apšmeižtas ir prisipažino dėl kriminalistų poveikio. Teisiamajame posėdyje L. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, norėjo, kad greičiau viskas pasibaigtų, nė vienoje vagystėje nedalyvavo, o apie jas sužinojo iš kriminalistų. Tačiau tokie L. V. išsakyti teiginiai vertintini tik kaip siekimas išvengti atsakomybės. Kolegijos nuomone, būtent ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti apelianto parodymai yra teisingi, kadangi pastaruosius patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. V. nuteistas už kelis nusikalstamų veikų epizodus: 2008-03-17 vagystę iš statomo S. L. namo bei S. L. priklausančio turto sugadinimą, 2008-03-26 vagystę iš D. Š. namo bei D. Š. turto sugadinimą, 2008-05-03 vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-06-04 vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-06-26 vagystę iš J. A. ūkinio pastato. Apklausiamas kaip įtariamasis L. V. iš pradžių paneigė, jog dalyvavo nusikaltimuose (b. l. 4–5, t. 2), tačiau kitoje apklausoje davė išsamius parodymus, su kuo ir kur įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas, ką pagrobė (b. l. 8–10, t. 2). Parodymų patikrinimo vietoje metu L. V. pats parodė objektus, iš kurių buvo vagiama (b. l. 11–17, t. 2), asmens parodymo atpažinti metu L. V. atpažino nusikaltimų bendrininkus (b. l. 18–19, 20–21, t. 2), be to, L. V. apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur vėlgi paaiškino padarytų nusikaltimų aplinkybes, teigė, jog apvogė 3 sodybas, o iš kitų dviejų objektų pavogė generatorius, jis pats iš vienos sodybos padėjo stumti traktoriuką, iš kitos nešti akmens vatą, buvo pavogta ir statybinių įrankių, iš vienos statybos aikštelės, kuri yra už Jūros tilto, važiuojant link (duomenys neskelbtini), padėjo stumti aparatą, kitąkart iš statomos „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės išstūmė generatorių, dar apie vieną vagystę iš sodybos, kurioje lojo šuo, nelabai ką pamena, nes saugojo (b. l. 23–25, t. 2). Visi šie procesiniai veiksmai buvo atlikti dalyvaujant gynėjui, jokių pastabų nei pats nuteistasis, nei gynėjas nepareiškė, todėl nėra pagrindo abejoti, jog L. V. buvo kitų asmenų verčiamas kažką sakyti ar parodyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis J. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai į jo sodybą buvo atvežtas L. V. parodymų patikrinimui vietoje, L. V. niekieno neverčiamas rodė, kur slėpė vogtus daiktus, aiškino vagystės aplinkybes, o ką pasakojo išvykęs iš sodybos, negirdėjo ir paaiškinti negali (b. l. 143, t. 4). Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjui L. V. duoti parodymai yra logiškai nuoseklūs, kadangi nustatyta (nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais), jog vagystės buvo įvykdytos iš trijų sodybų, iš kurių dvi yra statomos (S. L. ir D. Š.), bei du kartus apvogtos statybvietės mieste. Pažymėtina ir tai, jog esminės L. V. nurodytos nusikaltimų aplinkybės sutampa su bendrininko M. R. parodymais. M. R. nuo pirmos apklausos neteigė, jog nieko nepadarė, papasakodavo apie įvykdytų nusikaltimų aplinkybes, kaip ir L. V. atpažino tuos pačius nusikaltimų bendrininkus (b. l. 63–65, 66–68, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje metu parodė objektus, iš kurių pagrobė daiktus, tačiau vieno namo, iš kurio buvo pavogti dideli paketai, neatpažino (b. l. 72–78, t. 1). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. R. parodė, kad jis, L. V. ir kiti dalyvavo vagystėse, kai iš namo buvo pavogta vata, tada apvogtas statybinis namelis, paskui kitas namas su vonia, vėliau statybvietė prie „(duomenys neskelbtini)“, kita prie Jūros tilto ir dar iš sodybos pavogta žoliapjovė – traktoriukas, vienoje iš sodybų buvo šuo, kurį užmigdė dešra su migdomaisiais (b. l. 80–83, t. 1). Kaip matyti, M. R. dėl vagystės iš statybinio namelio (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurodė, jog jį ir brolius V. atsivežė L., tačiau vėliau teigia, jog vagystėje dalyvavo vienas nepažįstamas asmuo R., kurio pavardės nežino, bei L. Taigi iš šių parodymų atrodytų, jog vagystėje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo dalyvauti ir L. V., tačiau šis netikslumas M. R. parodymų nedaro nepatikimais, o nesurinkus pakankamai duomenų dėl L. V. dalyvavimo vagystėje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarasis nusikaltimas L. V. ir nebuvo inkriminuotas, tačiau kitos M. R. nurodytos esminės nusikaltimų aplinkybės sutampa su tomis, kurias ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė ir pats L. V., be to, M. R. teisiamajame posėdyje išliko nuoseklus ir teigė ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus, pagrindo kurį nors apkalbėti neturįs, nes santykiai su kitais nusikaltimų dalyviais yra geri (b. l. 141, t. 4). Taigi, įvertinus surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. V. dalyvavo padarant jam inkriminuotus nusikaltimus.
Nuteistasis L. V. apeliaciniame skunde, nors ir nenurodo jokių motyvų, prašo sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, tačiau kolegija nemano, jog nuteistajam skirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. L. V. yra jauno amžiaus, tačiau jau ne kartą teistas, naujus tyčinius savanaudiškus nesunkius, apysunkius ir netgi sunkius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė netrukus po to, kai jam 2008-03-12 kitoje byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl vagystės iš sandėlio. Taigi L. V. jokių išvadų iš savo ankstesnio elgesio nedaro ir demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Už atskiras nusikalstamas veikas L. V. buvo skirtos žymiai mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytos bausmės rūšies vidurkis, bausmės, kurios iš dalies subendrintos ir su kitais nuosprendžiais skirtomis ir neatliktomis bausmėmis, todėl L. V. buvo skirta gana griežta galutinė subendrinta bausmė. Paskirdamas L. V. bausmes, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes, todėl laikyti skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti nėra pagrindo.
Dėl R. D. apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. teigia, kad nepažįsta nuteistųjų M. R., L. ir I. V., ir su jais nusikaltimų padaryme nedalyvavo, o byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Tačiau su tokiais teiginiais, kurie vertintini tik kaip pasirinkta R. D. gynybinė pozicija, sutikti negalima. R. D. pirmosios instancijos teismo nuteistas už kelis nusikalstamų veikų epizodus: už 2007-12-04 vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-03-17 vagystę iš statomo S. L. namo bei S. L. priklausančio turto sugadinimą, 2008-03-26 vagystę iš D. Š. namo bei D. Š. turto sugadinimą, 2008-05-03 vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-06-04 vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-06-26 vagystę iš J. A. ūkinio pastato, 2008-12-23 vagystę iš O. A. gamybinės komercinės firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. D. visuose nusikaltimuose, išskyrus vagystę iš parduotuvės, dalyvavo su bendrininkais. Vieni pagrindinių R. D. kaltės įrodymų šaltinių yra būtent kitų jo bendrininkų, M. R. ir L. V. parodymai, kuriuos šie davė ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kurie dėl esminių nusikaltimų aplinkybių faktiškai sutampa, tiesa, L. V. teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus ir ėmė neigti kaltę, tačiau, kaip minėta aukščiau, šiais parodymais nesivadovauta.
Dėl vagysčių iš S. L., D. Š. statomų namų, J. A. ūkinio pastato, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei S. L., D. Š. priklausančio turto sugadinimo R. D. kaltė visiškai įrodyta. Bylos duomenimis (apžiūros protokolais, nukentėjusiųjų parodymais) nustatyta, kad įsilaužus į statomą S. L. namą, buvo pagrobta 90 vnt. statybinės vatos „Paroc“, ketinė krosnis, elektrinis variklis, oro kompresorius, pistoletai vinių įkalimui, 15 m guminės žarnos, įsilaužus į statomą D. Š. namą buvo pagrobta vonia „Revoch“, virtuvinis komplektas, elektrinis pjūklas, elektrinis grąžtas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrobtas mobilusis generatorius QAX30-400V-3PH, o iš J. A. – traktorius – žoliapjovė. M. R. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad visose vagystėse (apšiltinimo vatos, vonios, agregato – „trambavimo mašinos“, pagrobto prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, žoliapjovės pagrobimuose) dalyvavo ir R. D. bei iš nuotraukos kaip nusikaltimų dalyvį atpažino būtent R. D.. M. R. patvirtino ir teisme, jog R. D. pažįsta (b. l. 142, t. 4). Kitas nusikaltimų dalyvis L. V. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat teigė, jog daromuose nusikaltimuose dalyvaudavo „tauraginiai“, kuriuos iš nuotraukų jis atpažino policijoje (b. l. 23–25, t. 2), minimo parodymo atpažinti iš nuotraukų metu L. V. kaip vagysčių dalyvį atpažino būtent R. D. (b. l. 10–11, t. 2). M. R. ir L. V. parodymus apie R. D. dalyvavimą nusikaltimuose patvirtina ir I. V., stebėjęs aplinką ir taip dalyvavęs dalyje vagysčių (vagystėje iš statomo S. L. namo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystėse). I. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo apklaustas, teisiamajame posėdyje savo parodymus pakeitė ir kaltę paneigė, tačiau teisiamajame posėdyje buvo paskelbti asmens atpažinimo iš nuotraukos bei parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš kurių matyti, kad I. V. atpažino R. D. kaip asmenį, dalyvavusį vagystėse, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kur jam reikėjo saugoti, kol kiti bendrininkai patekdavo į objektus (b. l. 68–69, 70–73, t. 2.; b. l. 144, t. 4). Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu dėl 2008-03-17 vagystės iš statomo S. L. namo bei S. L. priklausančio turto sugadinimo, 2008-03-26 vagystės iš D. Š. namo bei D. Š. turto sugadinimo, 2008-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės, 2008-06-26 vagystės iš J. A. ūkinio pastato.
Apeliacinės instancijos teismas papildomai atliko įrodymų tyrimą dėl 2008-06-04 vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, apklausė liudytoją A. K., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiame nusikaltime dalyvavo tiek M. R., tiek broliai V., įvykio vietą paprastai apibūdindavę, kad ji yra prie Jūros upės tilto. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptverta medžiagų sandėliavimo aikštelė kaip tik ir yra tarp tilto per Jūros upę ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 136–139, t. 2). Kaip jau minėta, tiek M. R., tiek broliai V. patvirtino, kad pastarojoje vagystėje dalyvavo ir R. D., atpažino jį iš pateiktų nuotraukų. L. V. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją užsiminė, kad iš statybos aikštelės už Jūros tilto jis padėjo išstumti „aparatą“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nurodė, kad buvo pavogtas oro kompresorius, gamyklinis Nr. 5100023, geltonos spalvos, pateikti „Kaeser“ kompresoriaus įsigijimo dokumentai (b. l. 140, t. 2). Minimas kompresorius kratos metu buvo rastas K. B. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 149–150, t. 2). Sodyboje gyvenantis V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008-06-03, apie 3 val. nakties, pas jį baltos spalvos autobusiuku su priekaba atvažiavo A. K. ir paprašė leisti daržinėje pasidėti priekabą, kartu su A. K. buvo atvykę ir daugiau vaikinų, dar viena mašina stovėjo toliau. Liudytojas patvirtino, kad autobusiuko vairuotojas, kurį gerai įsidėmėjo, buvo būtent R. D. (b. l. 143, t. 4). Apeliacinės instancijos teisme A. K. paaiškino, kad V. B. buvo jo prašęs surasti vietos puspriekabei palaikyti, todėl jis, A. K., ir kreipėsi į V. V., o pastarasis sutiko palaikyti puspriekabę. A. K. pažymėjo, kad jis tik suvedė B. ir V. V., jokioje vagystėje nedalyvavo, jokio kompresoriaus netempė. Tiesa, A. K. nurodo, kad pas V. V. buvo atvykęs tik su V. B., tačiau dėl šios aplinkybės A. K. nėra visai nuoseklus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pas V. V. naktį vyko su V. B., matė, jog važiavo ir kita transporto priemonė, bet kas ten buvo, nežino. Būtent ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodytą aplinkybę apie tai, kad ne tik jiedu su V. B. vyko naktį pas V. V., patvirtina ir kito liudytojo V. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, todėl nekyla abejonių, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogtą kompresorių į K. B. sodybą V. V. leidimu atgabeno keletas asmenų. A. K. minėtas V. B., prašęs rasti vietą puspriekabei laikyti ir taip tapęs pagrindine grandimi tarp A. K. ir R. D., mirė 2008-11-12, tačiau net ir tokiu atveju yra aišku, kaip sodyboje atsirado pavogtas oro kompresorius. A. K. kito asmens prašymu surasti vietą palaikyti puspriekabei, kuri ir buvo oro kompresorius, kreipėsi į pažįstamą V. V., pastarasis sutiko padėti ir leido pasinaudoti K. B. sodybos daržine. Su A. K. slėpti kompresorių pas V. V. atvyko ir daugiau asmenų. Pats A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nežinojo, kas be jo ir V. B. vyko slėpti puspriekabę, tačiau matė kitą automobilį, o V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neabejodamas patvirtino, jog tarp atvežusiųjų puspriekabę matė ir R. D.. Taigi iš tarpusavyje sutampančių įrodymų visumos yra aišku, kad R. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ oro kompresoriaus vagystės dalyvis, o po to per kitus asmenis stengėsi paslėpti pavogtą daiktą, todėl R. D. pagrįstai nuteistas dėl turto vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. D. buvo pripažintas kaltu dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinio namelio. Teismas sprendimo dėl šio epizodo pripažinti R. D. kaltu nemotyvavo, o kolegijos nuomone, apelianto kaltė dėl šios vagystės vis dėlto nėra neginčijamai įrodyta. Faktiškai vienintelis R. D. kaltės šiame epizode įrodymų šaltinis yra M. R. parodymai. Apeliaciniame skunde R. D. abejoja M. R. parodymų patikimumu, kadangi M. R. turi psichinių sutrikimų ir iš dalies R. D. yra teisus. Iš bylos duomenų matyti, kad M. R. yra įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitą, diagnozuotas nesocializuoto elgesio sutrikimas (b. l. 138, t. 3), tačiau specialisto išvadoje konstatuota, jog dėl šios diagnozės nėra tikslinga M. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 140, t. 3). Be to, Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-09-24 nuosprendžiu M. R. buvo pripažintas ribotai pakaltinamu (b. l. 129–134, t. 3). Šios aplinkybės pačios savaime nereiškia, jog M. R. parodymais negalima tikėti, tačiau vien M. R. parodymų, jeigu jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, negali pakakti pripažįstant R. D. kaltu dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose epizoduose sprendžiant R. D. kaltės klausimą įrodymų šaltinis yra ne tik M. R., bei ir kitų nusikaltimų dalyvių, liudytojų parodymai, vadinasi, R. D. kituose epizoduose pripažintas kaltu įvertinus įrodymų visumą, o vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizode R. D. kaltės įrodymų nepakanka, todėl jis išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme ( BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. D. buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2008-12-23, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), iš O. A. gamybinės komercinės firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė 400 Lt vertės metalo ieškiklį „Bosch“. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nemano, jog dėl šio nusikaltimo R. D. nuteistas pagrįstai, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių R. D. kaltę.
Kaip matyti iš byloje esančio O. A. gamybinės komercinės firmos įgalioto atstovo V. A. 2008-12-23 pareiškimo, vaizdo kameromis užfiksavus, jog vyriškis iš parduotuvės elektros skyriaus paėmė metalo ieškiklį, buvo nedelsiant kreiptasi į pareigūnus, idant būtų nustatytas vagystę įvykdęs asmuo. Įvykis Tauragės apskrities VPK buvo užregistruotas tą pačią dieną, t. y. 2008-12-23. Tačiau 2008-12-24 neva pavogtas metalo ieškiklis buvo rastas toje pačioje parduotuvėje, tačiau kitame, o būtent patalynės, skyriuje (b. l. 56–58, t. 3). Liudytojas V. A., kuris įvykio metu buvo įgaliotas įmonės atstovas, teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, jog metalo ieškiklis atsirado kitą dieną, o gal ir vėliau (b. l. 189, t. 4). 2008-12-24 apklaustas R. D. pripažino, kad iš parduotuvės 2008-12-23 tikrai paėmė metalo ieškiklį ir jį parsinešė namo, tačiau 2008-12-24 suvokęs, kad pasielgė blogai, ieškiklį atnešė atgal ir padėjo patalynės skyriuje (b. l. 66–67, t. 3), tokius parodymus R. D. patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b. l. 71–75, t. 3). Teisiamajame posėdyje R. D. parodymus pakeitė ir teigė, kad neneigia, jog buvo užėjęs į parduotuvę, apžiūrinėjo daiktus, paėmė metalo ieškiklį, vaikščiojo po parduotuvę ir nutarė metalo ieškiklio nepirkti, tačiau turbūt padėjo ne į tą vietą, kur prietaisas prieš tai buvo, kitą dieną į parduotuvę nėjo (b. l. 142, t. 4). Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant R. D. kaltumo klausimą, būtina nustatyti, kada metalo ieškiklis buvo padėtas ten, kur jis ir rastas, ir ar prietaisas buvo išneštas iš parduotuvės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Jei R. D. paėmęs prietaisą jį parsinešė namo ir tik kitą dieną grąžino į parduotuvę, R. D. veika atitiktų vagystės požymius, kadangi būtų akivaizdu, jog jis užvaldė svetimą turtą ir galėjo juo netrukdomas disponuoti pagal savo valią. Tačiau jei metalo ieškiklio R. D. iš parduotuvės patalpų išsinešęs nebuvo ir šį tik padėjo į kitą lentyną, nėra pagrindo tokius R. D. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiūrėtas byloje pridėtos apsaugos kameros 2008-12-23 vaizdo įrašas nuo 14 val. 00 min. 18 s iki 14 val. 00 min. 57 s. Iš jo matyti, jog vyriškis priėjęs prie vieno iš stendų, nukabino prietaisą, kurį nusinešė už kito stendo, o išėjęs iš už pastarojo, rankose jau nieko neturėjo. R. D. nesiginčija, jog vaizdo įraše būtent jis ir pavaizduotas ir kad tikrai buvo paėmęs metalo ieškiklį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad nuėjęs už lentynos, klausė darbuotojo, kas tai per daiktas, po to ieškiklį padėjo ne į tą vietą, o ten, kur įraše matomas konsultantas ir kasos aparatas, ten nėra parduotuvės kasa, kitą dieną, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis pastariesiems ir pasakė, kad ieškiklį buvo padėjęs kažkur prie patalynės. Minėtame įraše matoma tik tai, kad R. D. nukabina prietaisą ir jį nusineša į kitą vietą, tačiau taip ir nematyti, ar jis prietaisą padėjo į kitą vietą, ar išėjo už parduotuvės kasų. Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas V. A. teigė negalįs pasakyti, kas padėjo prekę ten, kur ji buvo rasta, ar metalo ieškiklis buvo išneštas iš parduotuvės. Daugiau apsaugos kamerų vaizdo įrašų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kas ir kada metalo ieškiklį padėjo parduotuvės patalynių lentynoje, byloje nepateikta, taigi daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie padėtų patvirtinti arba paneigti apelianto kaltę dėl metalo ieškiklio vagystės. Todėl vienintelis R. D. kaltės įrodymų šaltinis yra jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriuose pats R. D. nurodo, jog metalo ieškiklį į parduotuvę atnešė kitą dieną. Svarbu ir tai, kad minėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu nedalyvavo R. D. gynėjas. Tiesa, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas pats raštu gynėjo atsisakė (64, 70, t. 3), tačiau šiuo atveju, kai nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus ir vieninteliu įrodymų šaltiniu lieka ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuose net nedalyvavo gynėjas, metu gauti duomenys, pripažinti R. D. kaltu tik pagal jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus negalima. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tada, kai kaltinamo asmens kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad R. D., paėmęs metalo ieškiklį, pastarąjį iš parduotuvės tikrai išsinešė, o vėliau grįžo ir prietaisą padėjo į kitą vietą. Nesant objektyvių R. D. kaltės įrodymų, epizode dėl 2008-12-23 metalo detektoriaus vagystės jis išteisintinas ( BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Išteisinus R. D. dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų, mažintina ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. D. už vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, už vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Abiejų šių bausmių tik po nedidelę dalį buvo pridėta bendrinant visas nuosprendžiu paskirtas bausmes, todėl net ir išteisinus R. D. dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų, galutinė subendrinta bausmė mažintina nežymiai.
Apeliaciniame skunde R. D. taip pat teigia, kad jo atpažinimas iš nuotraukų pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. BPK 192 str. 5 d. numato, kad, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas iš jo nuotraukos. M. R., L. ir I. V. nurodė, kad nusikaltimus padarė ne vieni, o su kitais asmenimis, tačiau pastarųjų bijo, todėl gali atpažinti tik iš pateiktų nuotraukų, be to, nei M. R., nei broliai V. R. D. gerai nepažinojo ir jį vadino „R.“ (M. R.), „tauraginiu“ (L. V.). Dėl šių priežasčių R. D. atpažinimas iš nuotraukos BPK normoms neprieštarauja.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,3 p., 2 d. 2 p., 3 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti.
R. D. dėl 2007-12-04 vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
R. D. dėl 2008-12-23 turto vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (dėl S. L. turto vagystės), pagal BK 187 str. 1 d. (dėl S. L. turto sugadinimo), pagal BK 178 str. 2 d. (dėl D. Š. turto vagystės), pagal BK 187 str. 1 d. (dėl D. Š. turto sugadinimo), pagal BK 178 str. 3 d. (dėl didelės vertės turto pagrobimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal BK 178 str. 2 d. (dėl turto vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J. A. turto vagystės) paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir R. D. skirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.